„Šiuo klausimu vakar kalbėjau aš, kitų Baltijos valstybių vadovai, Suomijos premjerė, taip pat Vokietijos, Olandijos vadovai ir kai kurios centrinės Europos šalys. Taip kad Navalno klausimas tikrai buvo diskutuojamas plačiai, kalbėta ir apie sankcijas (...). Turbūt, apie pusė valstybių tikrai šį klausimą kėlė“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Nausėda.
Anot jo, tolesni svarstymai dėl ES sankcijų bus keliami kitą savaitę užsienio reikalų ministrų lygmeniu.
„Šia prasme, laukiame kitą pirmadienį įvyksiančio užsienio reikalų ministrų pasitarimo, kuriame galėtų būti apsvarstyta sankcijų galimybė“, – sakė jis.
Anot jo, situacija sulaikius A. Navalną „yra netoleruotina“ ir signalizuoja, jog opozicijos veikėjui laisvė gali būti atimta ilgam.
„Ta informacija, kuri mus pasiekia, byloja, kad žmogų ketinama įgrūsti į kalėjimą labai ilgiems metams. Tai visiškai neatitinka dvasios tų santykių, kurie turėtų klostytis tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos. Todėl turime būti principingi ir nevynioti žodžių į vatą: tai kas vyksta, yra nepriimtina“, – tikino G. Nausėda.
A. Navalnas sulaikytas sekmadienį, kai grįžo į Rusiją iš Berlyno, kur gydėsi po praėjusių metų rugpjūtį surengto apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga. Kremliaus kritikas tvirtina, kad jį bandė nunuodyti Federalinė saugumo tarnyba (FSB) Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu.
Iškart po Rusijos opozicijos veikėjo sulaikymo Maskvos Šeremetjevo oro uoste, Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą pareiškimą ir paragino ES „svarstyti ribojamųjų priemonių įvedimą“.
Rusijos kalėjimų tarnyba pranešė, kad A. Navalnas sulaikytas, nes pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas.
