Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga, skelbia Konstitucija. Krašto apsaugos ministerija pradėjo rengti visuotinį valstybės gynimo planą. Jame bus apibrėžta, kaip kiekvienas iš mūsų prisidėtume prie šalies gynybos.
„Kalbam apie institucijų įsijungimą, tai yra apie visuotinumą, tai nereiškia, kad šiuo momentu reikia ką nors daryti. Kaip tarpusavyje derinti veiksmus ir t. t. Piliečiai ir yra valstybės stuburas“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Mes matome visur taip: ar tai būtų Sirija, Irakas, Afganistanas, ar sakykim, Ukraina, tai nėra kažkoks atskirų kariuomenių karai, tai yra valstybės karai, kur piliečiai įtraukiami pilnai ir turi įvykdyti savo atitinkamą pareigą, rolę šitame kare“, – pasakoja Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Apie būsimą planą kol kas daug nekonkretinama, tačiau pažymima, kad padėti saviems ir kenkti priešams turėtų kiekvienas pagal galimybes – su ginklu kiekvienas civilis nekovos. Pavyzdžiui, valstybei karo metu prireiktų ir įvairių profesijų žmonių pagalbos, naudojami būtų ir privačių įmonių resursai bei galimybės.
„30 procentų Lietuvos visuomenės pasirengusi stoti ginti Lietuvą ginklu. Tai tas rodiklis, rodantis valią gintis, tai valios gintis stiprinimas, aš manau, pirmiausia ir yra strateginis uždavinys užtikrinant visuomenės įsitraukimą, kad sukurtas būtų priešininkui atgrasymas“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Seime pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
O kol planas pradedamas rengti, sušauktoje Valstybės gynimo taryboje trečiadienį spręsta, kaip toliau artimiausius šešerius metus stiprinti Lietuvos kariuomenę.
„Aš galbūt išskirčiau, kas irgi, iš esmės, visos Europos problema, bet ir Baltijos šalių problema, tai oro gynyba. Numatyta integruoti į NATO rėmuose esančią sistemą, stiprinti pajėgumus, nacionalinius pajėgumus, iš esmės kurti tokią situaciją, kad Rusijos planai tam tikri, kurie galbūt yra simuliuojami ir strateguojami, virstų niekuo“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
O Rusija savo pajėgumus vis didina. Nors atrodo, kad situacija dabar ramesnė, tačiau kariuomenės vado teigimu, rusų tobulinamos taktikos pozityviai nenuteikia.
„Oponuojančios pusės pajėgumas tikrai vis didėja, kovinė galia didėja ir pastaruosius 5 metus stebint, tikrai jų kovinė galia ir jų treniruočių, pratybų scenarijai neleidžia mums būti nesusirūpinusiems“, – sako V. Rupšys.
Be to, Valstybės gynimo taryboje nuspręsta, kad Lietuvai reikia įkurti Nacionalinį krizių valdymo centrą, kuris koordinuotų įvairias šalyje kylančias krizes ir jas valdytų.
Iki kito Valstybės gynimo tarybos posėdžio turės būti parengta krizių centro struktūra, o reikalingi įstatymai bus priimti jau pavasarį.
