Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas su pora maišų lesalo skuba į Nemuno pakrantę Šančiuose, kur bene didžiausioje paukščių žiemavietėje Lietuvoje šiuo metu jau glaudžiasi apie pusšimtį gulbių ir per šimtą ančių. Tada pasak specialistų gerokai spustelėjus šaltukui jau pats metas jas maitinti.
„Kada nukrenta temperatūra -10 ir žemiau rekomenduojama vandens paukščius palesinti, kadangi tik taip jie turi energijos toliau išgyventi, mat kuomet kausto šaltis jiems vis sunkiau susirasti natūralų maistą“, – sako gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis.
Kai šaltis stiprus, gulbėms kyla grėsmė. Mat žmonių dar vasarą pripratintos lengvai gauti lesalo šios ir laukia jo, neskrenda į šiltus kraštus, trauktis ir iš įprastos vietos, o kitos primaitintos batonais ilgai kelionei pakilti tiesiog nepajėgia.
„Šiltuoju metų laiku tikrai nereikėtų vandens paukščių lesinti, nes jie patys pilnai susiranda maisto. O jei žmonės juos lesina, paukščiai tiesiog nutunka ir nebepakyla. Netgi tos pačios gulbės, teko matyti, kai gulbė bėga vandeniu bet dėl savo svorio nepakyla“, – pasakoja V. Gustaitis.
Gyvūnų globėjams antrina ir ornitologai. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas sako, kad tinkamiausias lesalas gulbėms – grūdai ar kombinuoti pašarai.
„Kalbant apie visus paukščius, tai kenkia bet kokie produktai kur yra priedų – cukraus, druskos ar panašių dalykų. Geriausia, kad produktas būtų kuo natūralesnis. Žinoma, gerai yra grūdai“, – teigia ornitologas Saulius Rumbutis.
O štai iš duonos gaminių pavojingiausia juoda duona. Ji paukščius gali pražudyti.
„Žinoma patogiausia žmogui yra paimti duonos gaminį nuo savo stalo ir juo maitinti, tada geriausia tiktų batonas. Tamsi duona, juoda duona yra rūgštesnė ir sukelia problemų paukščių virškinimui“, – kalbėjo S. Rumbutis.
Batonas nors ir nėra tinkamas, kaip sako ornitologai, kenkia kiek mažiau. Bet čia iškyla kita problema.
Dažnai gyventojai atėję žiemą lesinti vandens paukščių ir atsinešę batono ne tik pakrantes primėto maišelių, bet ir plastikinius užsegėjus numeta šalia. Jie yra itin pražūtingi vandens paukščiams – sulesę juos paukščiai arba žūva arba tenka juos gelbėti.
Plastikinės detalės dešimtimis mėtosi pakrantėse. O štai Kėdainiuose į Nevėžį suskridusiais žiemoti paukščiais besirūpinantys Dovilė ir Gytis Gaubiai pasakoja, kad vieną tokią nelaimėlę išplėšė iš mirties nagų. Leisgyvei baltakaklei plastmasę vyras tiesiog ištraukė iš gūžio.
„Apžiūrėjus lūžių nėra, bet ranka perbraukus per gūžį, kaklą, ji bandė šokti savigynai – tai viskas aišku, simptomai kakle. Pražiodžius kažkas sublizgėjo kaip geležėlė. Ištraukėm pasirodo nuo batono“, – sako gyvūnų globėjas Gytis Gaubys.
Likę vis labiau ledo traukiamuose telkiniuose gulbės dažnai tampa ir plėšrių žvėrių grobiu. Tad specialistai gelbėdami sparnuočius perkelia juos į ilgiau neužšąlančias upes. Nors plėšrūnai ir čia nesibodi tykoti. Gytis Gaubys sako, lapė grobį gaudo kone Kėdainių centre, gulbių jauniklius galabija prisėlinusi ledu šiems užsnūdus.
„Mieste pas mus apsigyveno lapė, kuri aš jau pastebimai matau, jei prieš kelias savaites čia buvo dešimt jauniklių tai dabar matau tik tris – tai septynių nebėra“, – pasakoja gyvūnų globėjai Gytis ir Dovilė Gaubiai.
Užsitęsus stipriems šalčiams gulbės kartais ir įšąla lede. Ar taip nutiko reikia įsitikinti paukštį kiek pabaidžius, jei gulbė plaka sparnais, bando pajudėti, bet nesiseka – verta sunerimti ir kviesti gelbėtojus, mat kartais jos tiesiog ramiai ilsisi taupydamos jėgas.
