Metai po „Grigeo Klaipėda“ teršalų skandalo: prokurorai prabilo apie finišo tiesiąją

Prabėgo metai po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos. Naujausia informacija šį ketvirtadienį pasidalijo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė bei Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.

„Grigeo Klaipėda“ teritorija (nuotr. TV3)
8

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė D. Pocienė pasakojo, kad prabėgo metai nuo tada, kai visuomenei buvo pristatytas ikiteisminis tyrimas dėl „Grigeo Klaipėda“: „Galiu pasakyti, kad ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas. Terminus šiek tiek apribojo ir karantinas. Susipažinta su 80 tūkst. skaitmeninių failų, tūkstančiais dokumentų.“

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė G. Skersinskytė pridūrė, kad šiuo metu esama finišo tiesiojoje, kai vertinami visi surinkti duomenys: „Planuojami galutiniai procesiniai veiksmai, kuriuo ketiname artimiausiu metu atlikti.“

(8 nuotr.)
FOTOGALERIJA. „Grigeo Klaipėda“ teritorija

G. Skersinskytė teigė, kad gamtai padaryta žala yra paskaičiuota. Tiesa, jos įvardyti prokurorė nepanoro, teigdama, kad būtų etiška jei tą padarytų teismas.

Patvirtinta, kad įtarimai asmenims pareikšti pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius. Tiesa, neįvardyta, kokie asmenys iš įtariamųjų taps kaltinamaisiais. Taip pat lieka neaišku, kada byla pasieks teismą.

Primename, kad ikiteisminis tyrimas vyksta dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo.

Už tai numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Taip pat, tyrimas vykdomas ir dėl dokumentų klastojimo. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo taip pat yra baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

REKLAMA

Pridurta, kad juridiniam asmeniui gresianti bauda gali siekti iki 5 mln. eurų. Pridurta, kad gamtai padaryta žala viršija milijoną eurų.

Prokurorė patikslino, kad šiuo metu yra 9 įtarimieji – 8 fiziniai ir 1 juridinis asmuo. Vis dėlto, kiek iš jų taps kaltinamaisiais neatskleista.

Naujienų portalas tv3.lt praėjusiais metais rašė, kad dėl Kuršių marių taršos nevalytomis atliekomis bendrovėje „Grigeo Klaipėda“ prokurorai pareiškė įtarimus kartono, higieninio popieriaus ir medžio plaušo plokščių gamybos grupės „Grigeo“ didžiausiam akcininkui ir vadovui Gintautui Pangoniui. 

Bendrovės žiniomis, ikiteisminiame tyrime ketinama pareikšti įtarimus ar specialiaisiais liudytojais apklausti visus esamus ir buvusius „Grigeo Klaipėdos“ vadovus.

Klaipėdos prokuratūros atstovai informavo, kad įtariamųjų padaugėjo iki devynių. Tiesa, dėl duomenų apsaugos įvardyti jų prokuratūra nepanoro. Patvirtinta, kad visi įtariamieji yra įmonės darbuotojai.

Pangonis atsakomybės nesikrato

Medžio plaušo plokščių, kartono ir higieninio popieriaus  gamybos grupės „Grigeo“ didžiausias akcininkas ir vadovas Gintautas Pangonis, kuriam dėl Kuršių marių taršos prokurorai pareiškė įtarimus, anksčiau teigė, jog atsakomybė dėl to tenka  visiems „Grigeo Klaipėdos“ vadovams, o jam tai yra pamoka.

„Nesikratau atsakomybės. Man tai yra asmeninė pamoka, kokių pasekmių gali atnešti per didelis pasitikėjimas komanda ir jos vadovais“, – pranešime spaudai sakė „Grigeo Klaipėdos“ valdybos narys G. Pangonis, iki 2020 metų sausio 2 dienos buvęs jos pirmininku. 

Jis tikino, jog įmonė bendradarbiauja su teisėsauga ir yra suinteresuota kuo greičiau išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. 

REKLAMA

„Nors vadovai, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už nuotekų valymą, iš bendrovės už galimą turto iššvaistymą buvo atleisti dar praėjusių metų viduryje, šešėlis šiandien krinta ant visų mūsų, net ant kelis mėnesius ar vos kelias savaites dirbančių vadovų“, – teigė G. Pangonis

Jis pabrėžė besitikintis, kad „Grigeo Klaipėdos“ istorija nesugriaus pasitikėjimo dabartiniais ir būsimais „Grigeo“ vadovais.

Klaipėdos prokuratūros atstovai informavo, kad įtariamųjų padaugėjo iki devynių, o paskutiniam jų įtarimai pareikšti dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo.

Kaltųjų paieškos

Nuo 1994 metų rugsėjo iki 2013 metų birželio „Grigeo Klaipėdai“ vadovavo Arūnas Pasvenskas, 2013-2019 metais – Vidas Beržonskis, o nuo 2019 metų birželio iki gruodžio – Robertas Krutikovas.

Pasak „Grigeo Klaipėdos“ komisijos tyrimo išvadų, veiksmai ir sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vandens“ tinklus, didžiąja dalimi buvo atlikti tuo metu, kai įmonei vadovavo V. Beržonskis, o gamybos vadovu buvo Jonas Garalis.

Tiek V. Beržonskis, tiek J. Garalis iš „Grigeo Klaipėdos“ buvo atleisti 2019 metais. „Grigeo Klaipėda“ ir jos tiekėja „Algol Chemicals“ iš buvusių vadovų bei kitų asmenų teisme reikalauja atlyginti maždaug 1,6 mln. eurų žalą.

G. Pangonis „Grigeo“ grupę valdo nuo 2001 metų, jo valdomai „Ginvildos investicijai“ 2019-ųjų rugsėjo pabaigoje priklausė 43,5 proc. bendrovės akcijų.

Tuo metu „Grigeo Klaipėda“ grupei priklauso nuo 2010 metų. 

G. Pangonis „Grigeo Klaipėdos“ valdybos pirmininku buvo nuo 2010 metų kovo 25 dienos iki 2020 metų sausio 2 dienos. Registrų centre nurodoma, kad šias pareigas nuo sausio 9 dienos eina R. Krutikovas. Be jo, pernai gruodį į keturių narių valdybą buvo išrinktas Saulius Martinkevičius, o jos nariais liko G. Pangonis ir Vigmantas Kažukauskas. 


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų