REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klimato kaitos poveikis dažniausiai prognozuojamas dešimtmečiais į priekį, bet ekspertai perspėja, kad pasaulis nenumaldomai šyla jau dabar. 2020-2021 metais visi būsime susikoncentravę į kovą su koronaviruso pandemija, tačiau ne mažesnis prioritetas turės būti skiriamas ir vis labiau nerimą keliančioms globalinio atšilimo problemoms.

Klimato kaitos poveikis dažniausiai prognozuojamas dešimtmečiais į priekį, bet ekspertai perspėja, kad pasaulis nenumaldomai šyla jau dabar. 2020-2021 metais visi būsime susikoncentravę į kovą su koronaviruso pandemija, tačiau ne mažesnis prioritetas turės būti skiriamas ir vis labiau nerimą keliančioms globalinio atšilimo problemoms.

REKLAMA

Pagrindinis klimato kaitos veikimo mechanizmas yra paprastas: atmosferoje susikaupęs anglies dioksidas sulaiko šilumą. Daugiau anglies dvideginio reiškia, kad visoje Žemėje sulaikoma daugiau šilumos, todėl ji sušyla.

Tačiau visos planetos mastu, šie fiziniai procesai sąveikauja begale sudėtingų ir kartais netikėtų būdų. Arktis atspindi saulės šviesą atgal į kosmosą. Tam tikromis sąlygomis debesys sulaiko šilumą, o kitomis – atvėsina po savimi esantį regioną.

Miškai sugeria didelę anglies dvideginio dalį, tačiau jie deginami, kertami ir žūsta dėl atšilimo. Vandenynas sugeria didžiulį šilumos ir anglies dvideginio kiekį, tačiau jis negali jo absorbuoti amžinai. Ir visi šie padariniai nėra linijiniai; kai kurie gali siaurėti, kai planeta įkaista, o kiti staiga pagreitėja.

REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkai savo ataskaitose dažnai pateikia „sausus skaičius“, kuriuose tvirtinama, kad, pavyzdžiui, vidutinė Žemės temperatūra iki 2050-ųjų gali išaugti 3,6-4,5 laipsnio pagal Celsijų. Praktikoje tai reiškia, kad išaugs uraganų atsiradimo tikimybė, bus dar daugiau karščio bangų, nyks ir degs miškai visame pasaulyje. 

REKLAMA

Lietuvai numatoma nedidelė grėsmė

„Moody's Corporation“ priklausanti ir klimato kaitos analize užsiimanti įmonė „Four Twenty Seven“ gruodžio 3-ąją paviešino sudarytą gamtos pavojų šalims ataskaitą. 

Analitikai modeliavo artimiausių 20 metų problemas, su kuriomis gali susidurti įvairių valstybių gyventojai. Pagrindinės ataskaitos išvados:

– numatoma, kad iki 2040-ųjų žmonių, susiduriančių su potvynių pavojumi skaičius išaugs nuo 2,6 iki 3,6 mlrd. Tai yra, nuo 28 iki 41 proc. visos žmonijos. Analitikų skaičiavimais, 78 trln. dolerių BVP susidurs su potvynių problema.

REKLAMA
REKLAMA

– daugiau nei 25 proc. žmonijos populiacijos per artimiausią dvidešimtmetį gali gyventi vietovėse, kuriose karštų dienų dažnumas ir stiprumas viršys istorinius rodiklius. Tai neigiamai paveiks žmonių sveikatą, darbo jėgos produktyvumą ir žemdirbystę. 

–  Iki 2040 bent trečdalis dabartinių žemdirbystės žemių susidurs su vandens trūkumu. Afrikoje daugiau nei 125 mln. žmonių ir daugiau nei 35 mln. hektarų dirbamos žemės susidurs su šia problema, kas gali sutrikdyti maisto tiekimą.

– Iki 2040-ųjų apie trečdalį žmonijos populiacijos gali gyventi tokiomis meteorologinėmis sąlygomis, kuomet išauga miškų gaisrų tikimybė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Daugiau nei pusė nedidelių salų gyventojų besivystančiose šalyse susiduria su ciklonų arba pakrančių užtvindymo rizika dėl padidėjusio jūros lygio.

– Vien JAV ir Kinijoje uraganai ir taifūnai kels pavojų apie 10 trln. BVP sukuriančioms vietovėms.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys šiame reitinge yra gana „saugioje“ vietoje. Vienintelė kiek didesnė grėsmė šiame regione yra numatoma tik potvyniais, kurių grėsmė yra vertinama kaip „vidutinė“. 

Prastesnė situacija numatoma Pietų Europos šalyse: Ispanijoje, Graikijoje, Turkijoje, kur miškų gaisrų pavojus artimiausią dvidešimtmetį tik augs. 

Aukščiausią klimato grėsmė lygį „Four Twenty Seven“ numato JAV, Meksikoje, Kinijoje, Malaizijoje, Venesueloje, Filipinuose ir Vietname

REKLAMA

Konfliktuose gyvenančios šalys – ir nuo klimato kaitos kenčia stipriau

Šalys, kurios kenčia dėl ginkluotų konfliktų, taip pat ypač stipriai kenčia ir dėl klimato kaitos. 2021-ieji nebus išimtimi – sunkiausiai klimato kaitos poveikį išgyvens tos valstybės, kuriose pastaruosius dešimtmečius vyko ir sudėtingi kariniai konfliktai. Dėl šios dvigubos grėsmės žmonės bus priversti bėgti iš gimtųjų vietų, nes negalės net užsitikrinti sau pragyvenimo ne tik dėl sudėtingos politinės situacijos, bet ir dėl gamtos sąlygų.

Neseniai paskelbtoje Raudonojo Kryžiaus Tarptautinio Komiteto (RKTK) ataskaitoje tvirtinama, kad daugelyje iš 20-ies labiausiai pažeidžiamų klimato kaitai valstybių, vyksta karas. Yra tikimybė, kad jau iki 2050-ųjų kasmet humanitarinės pagalbos reikės 200 mln. žmonių – dvigubai daugiau negu dabar. 

REKLAMA

„Klimato kaita – žiaurus dalykas. Tai pajus visur, tačiau sunkiausios pasekmės laukia labiausiai pažeidžiamų pasaulio šalių. Kiekvieną dieną mes stebime, kaip klimatiniai sukrėtimai ir pablogėjusi situacija aplinkoje atsiliepia žmonėms, jau ir taip nukentėjusiems nuo konfliktų. Prievarta ir stabilumo trūkumas iš esmės atėmė iš tų gebėjimą adaptuotis. Šie sukrėtimai kainuoja žmonių gyvybes“, – pareiškė RKTK klimato kaitos ekspertė Catherine-Lune Grayson.

RKTK savo ataskaitoje paminėjo tokias šalis kaip Malis, Irakas, Centrinė Afrikos Respublika. Karo nualintose valstybėse klimato kaitos poveikis juntamas itin skausmingai. Malį ir CAR neseniai užtvindę potvyniai atėmė iš žmonių namus ir maisto produktų šaltinius. Irake 1950-1990 metais smėlio audros užgriūdavo mažiau nei 25 kartus per metus. Vien 2013-aisiais jų buvo apie 300. Vienas iš vietos Raudonojo kryžiaus darbuotojų užsiminė, kad „anksčiau iš dangaus krisdavo lietus, o dabar – tik dulkės“. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) skelbia, kad per artimiausius ketverius metus  vidutinė temperatūra Žemėje išaugs mažiausiai 1°C (lyginant su 1850-1900 vidurkiu).

2020-2024 metais, anot ekspertų, faktiškai visoje Žemėje vidutinė temperatūra bus aukštesnė negu netolimoje praeityje (per paskutinius 30 metų, red. past.). Dėl didėjančio jūros lygio šiaurinėje Šiaurės Atlanto regiono dalyje susiformuos stiprūs vėjai, kurie nulems labiau audringus orus Vakarų Europoje. 

Teks vienu metu kovoti su abiem iššūkiais

Europos Parlamento Aplinkos komiteto pirmininkas Pascalas Canfinas, kalbėdamas apie Europos Sąjungos įsipareigojimus dėl anglies dioksido išmetimų mažinimo programos, sakė: „Klimato kaita niekur nedirgo dėl Covid-19 atsiradimo. Taigi priešingai, mes turime nušauti du zuikius vienu šūviu, kad atgaivintume ekonomiką. Turime tai padaryti ekonominiu ir užimtumo požiūriu, tačiau tai daryti taip, kad būtų palaikomi tie sektoriai, kurie siūlo klimato krizės sprendimus“.

REKLAMA

Žemės paviršiaus temperatūra 2020-aisiais gali būti netoli 2016-ųjų karščių rekordo per visą stebėjimų istoriją, tačiau 2021-ieji gali būti ir dar blogesni.

Nepaisant globalių „lokdaunų“, kurie paslėpė iš gatvių automobilius ir uždarė fabrikus. Ekspertai bene iškart, vos tik pasirodžius pirmosioms „tuščių gatvių“ nuotraukoms internete dar 2020-ųjų pavasarį, perspėjo, kad šiltnamio dujų emisija nėra kažkas, kas pradingtų vos sustabdžius fabrikus ir per vienerius metus globalaus atšilimo problema niekur nedings. 

Pasaulis dabar sukoncentravęs dėmesį į kovą su Covid-19 pandemiją ir deda viltis į vakcinos efektyvumą, tačiau klimato kaita neabejotinai išliks ne mažesnės svarbos klausimu ir artėjančiais metais. Trumpalaikio šios problemos sprendimo būdo,  skirtingai nuo pandemijos suvaldymo, nėra. Prireiks dešimtmečių, kad valstybės prisitaikytų prie naujų sąlygų pasaulyje gyvenimo ir peržiūrėtų savo tolimesnę gyvenimo mūsų planetoje strategiją. 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų