Lietuvos mokslininkas ištyrė paviršius ir nustebo: „Koronavirusinės medžiagos kiekis toks didelis kaip nosiaryklėje“

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius su tyrėjų grupe nusprendė išsiaiškinti besimptomius viruso nešiotojus ir ištyrė paviršius, ant kurių ieškojo SARS-CoV-2 viruso dalelių. Mokslininką nustebino tyrimo išvados, kad ant paviršių surinktas virusinės medžiagos kiekis buvo toks pat didelis kaip ir Covid-19 sergančių žmonių nosiaryklėje.

„Mus labai nustebino vienas dalykas – ant monitoriaus, pelės, klaviatūros paviršiaus surinktas virusinės medžiagos kiekis buvo praktiškai toks pat didelis kaip ir Covid-19 sergančių žmonių nosiaryklėje.

Tačiau tikimybė rasti aktyvių viruso dalelių, kur palietus paviršių galėtum apsikrėsti, nėra didelė. Reikia manyti, kad didžioji dalis viruso dalelių ant paviršių būna sausi ir ta medžiaga ten papuolė ne šiandien, o vakar ar užvakar“, – interviu tv3.lt teigė G. Valinčius.

Gyvybės mokslų centre mokslininkai ištyrė paviršius, kuriuos žmonės daugiausiai liečia.

„Daugiausiai viruso dalelių buvo rasta ant rankenų, darbo stalų, vietų, kur betarpiškai žmonės glaudžiasi. Taip pat labai daug rasta ant monitorių, klaviatūros, pelės ar elektros jungiklių.

Pagrindinis pavojus – daug žmonių net patys nežinodami tampa Covid-19 viruso skleidėjais. Nejausdami jokių simptomų, jie eina į darbą, bendrauja su kolegomis ir galvoja, kad viskas yra gerai“, – pažymėjo G. Valinčius.

Interviu kalbiname mokslininką G. Valinčių apie tai, kaip buvo atliktas paviršių tyrimas, kokios išvados paaiškėjo, kiek išsiaiškino besimptomiai viruso nešiotojų, kiek virusas gali išsilaikyti ant paviršių, ar įmanoma nuo jų užsikrėsti.

Gyvybės mokslų centre atlikote paviršių tyrimą. Kodėl ėmėtės šio tyrimo?

Vienas sudėtingiausių Covid-19 pandemijos aspektų – kad ši virusinė infekcija pasižymi labai skirtinga susirgimų eiga. Dalis sergančių asmenų turi labai stiprius intensyvios terapijos reikalaujančius simptomus, žmonės patenka į ligonines, karščiuoja, sutrinka kvėpavimas, širdies ir kitų organų veikla. Kai kuriais atvejai įvyksta citokinų audra.

REKLAMA

Kita dalis sergančiųjų – ir tai dažnai būdinga jaunesnio amžiaus žmonėms, – neturi jokių simptomų. Tai ligos kontrolei tai yra labai blogas dalykas. Santykis sergančiųjų su simptomais, kurie patys ir aplinkiniai gali lengvai identifikuoti kaip sergančius, su besimptomiais yra maždaug 1:2. Kiekvienam sergančiam su simptomais – nuo dviejų žmonių yra visiškai besimptomiai.

Užkrato nešiotojai yra tiek su simptomais, tiek besimptomiai žmonės. Dėl užkrato intensyvumo šiandien dienai dar bendro sutarimo nėra, bet manoma, kad besimptomiai nešiotojai yra tokie patys infektyvūs ir gali taip pat dalyvauti infekcijos pernešime kaip ir turintys simptomų.

Papasakokite plačiau, kaip atlikote tyrimą?

Gyvybės mokslų centre nusprendėme ištirti, ar turime besimptomių viruso nešiotojų. Mūsų tyrimo tikslas buvo ne nustatyti, ar ant rankenos yra virusas, bet identifikuoti besimptomačius atvejus.

Sistemiškai perėjome per mūsų patalpas ir buvo pasirinkta metodika, kaip bus testuojamos vidaus interjero detalės. Pirmas taikinys – tai durų rankenos. Visas tyrimas sudarė apie 150 mėginių.

Pasitelkėme kriminalistikoje įprastus metodus. Kriminalistikoje naudojami genominės medžiagos tyrimai – tai yra polimerazės grandininės reakcijos tyrimai, kad pagautų nusikaltėlį ar surinktų reikiamus įrodymus.

Nuo paviršių imami mėginiai su vatele suvilgyta tam tikru fiziologiniu skysčiu. Nuvaloma, kas yra ant paviršiaus, ką mūsų ranka palieka ant paviršiaus. Įdedama į surinkimo terpę – tai yra į specialių tirpalą, kuriame ta virusinė genetinė medžiaga trumpam „užkonservuojama“.

Kas paaiškėjo paėmus paviršių mėginius ir atlikus tyrimą?

Pirmieji tyrimai parodė gan silpnus Covid-19 viruso genetinės medžiagos pėdsakus. Vėliau tyrimai keliuose vietose parodė, kad tos rankenos buvo paliestos žmogaus, kuris yra viruso nešiotojas.

REKLAMA

Antru užėjimu mes iškart identifikavome „labai karštus, šiltus ir vėsius paviršius“. Karšti – tai reiškia, kad tos virusinės genetinės medžiagos ten yra labai daug. Šilti – tai jos yra pakankamai daug, o vėsūs – kai aptinkami tik pėdsakai, kad kažkas ten buvo.

Iš 20 ofisų mes radome tris „karščiausius“ ofisus. Nedarbo metu mes ten surinkome mėginius nuo darbastalio. Tuomet mes galėjome tiksliai pasakyti, kurioje vietoje dirba viruso nešiotojas.

Tyrimo metu sudarėme apie 20 žmonių sąrašą mūsų darbuotojų ir studentų, kuriuos informavome apie tyrimą ir rekomendavome atlikti Covid-19 testus, kuriuos apmokėjome.

Ką parodė Covid-19 atlikti testai?

Identifikavome tris besimptomius žmones, kurie nešioja virusą. Privačiose klinikose atlikti Covid-19 testai iš 20 žmonių trims buvo teigiami, o jie neturėjo jokių simptomų. Jie ateidavo į darbą, dirbo skirtingose erdvėse ir neturėjo absoliučiai jokių simptomų – net slogelės. Vėliau jie izoliavosi.

Jau eina antra savaitė ir paaiškėjo, kad kitų darbuotojų jie neužkrėtė. Tikriausiai dėl to, kad laiku identifikavome tuos besimptomius atvejus.

Svarbu, kad šis ligos sukėlėjas yra labai klastingas. Besimptomiai viruso nešiotojai nieko nejaučia ir vaikšto į darbą, į prekybos centrus ir pan. Jie net nežinodami skleidžia tą virusą, dėl to ta liga taip sparčiai plinta.

Kai kurios valstybės bando masiškai testuoti, bet tai yra baisiai brangus dalykas. Įsivaizduokite, jei vienas testas kainuoja 39 eurus. Jei mūsų valstybėje per dieną padaro apie 15 tūkst. testų – tai pusę milijono skiriama vien testavimui.

Noriu pabrėžti, kad mūsų įstaiga labai griežtai laikosi 10 kv. m. reikalavimo vienam žmogui, griežtai laikosi kaukių dėvėjimo reikalavimų, laboratorijose yra reikalavimas turėti akinius arba antveidį ir gumines arba lateksines pirštines. Šios priemonės tikrai efektyviai veikia.

REKLAMA

Iš to, ką tyrėte, ar jūs galėtumėte pasakyti, kiek virusas gali išsilaikyti ant paviršių?

Norint atsakyti į šį klausimą būtų reikalingi atskiri moksliniai tyrimai. Bet tokie viruso gyvybingumo tyrimai yra labai sudėtingi. Lietuvoje praktiškai nėra tokio viruso kultivavimo laboratorijos.

Kaip tas tyrimas daromas? Turėtume nuo paviršių surinkti mėginius ir įdėti į viruso kultivavimo terpes – kitaip sakant, auginti virusinę medžiagą. Tai labai pavojingas eksperimentas, nes virusas gausėja labai sparčiai ir mes negalime to padaryti.

Bet netiesiogiai iš mūsų tyrimo, mes galime daryti išvadas ir galime manyti, kad viena ar dvi dienos yra pakankamai, kad didžioji dalis viruso aktyvuotųsi į paviršių. Tačiau genetinė medžiaga lieka ir tai leidžia mums nustatyti žmones, kurie atsineša virusą.

Kokia jūsų nuomonė, ar įmanoma užsikrėsti nuo tų paviršių?

Prisėdus prie kompiuterio ar paspaudus klaviatūros klavišus, jei prieš tai juos lietė sergantis žmogus, tai tokia tikimybė yra.

Bet tos virusinės dalelės nėra labai stabilios, nes joms reikia drėgmės arba minkštos gelinės būsenos. Jei ilgesnį laiką pabūna sausoje aplinkoje – tai virusinių dalelių gyvavimo laikas nėra ilgas.

Yra žinoma, kad kai kuriuose laboratorijose randa ir po savaitės ar po kelių dienų, bet užkratui pavojingi kiekiai labai sparčiai mažėja jau per pirmą dieną.

Ačiū už pokalbį.

Stebėkite daugiau, kaip atliekami Covid-19 tyrimai gyventojams:


Rašyti komentarą...
M
Mociute
2020-11-27 09:28:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kas jums idomu,ka jus gero padarote?Tik kritikuoti ir purvais drabstytis.Is kur jus tokie?Nejaugi visai neturite smegenu?Geriausiai kritikuoti ir patiems nieko nedaryti,,protinguoliai,, .O kai blogai pasijusit,ka tada?Tylesit ir kentesit?Nemanau,baubsit ,kad niekas jusu neziuri.Gaila jusu,kad tokie apgailetinos butybes
Atsakyti
-36

J
J. J.
2020-11-27 12:07:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na bet tas parašymas - "nejaučia simptomų, eina į darbą, bendrauja su kolegomis ir galvoja, kad viskas gerai".
O kaip kitaip įmanoma elgtis ir gyvent?
Tai gal man pagalvot, kad yra (ar bus) negerai ir neeit į darbą? Jeigu gerai jaučiuosi, puikiai.
Atsakyti
-15

A
Asta
2020-11-27 12:51:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na tikrai didelis super mokslininku darbas per toki trumpa laika(nereikejo net metu) ,istirti toki dalyka, ne veltui esam visam pasaulyje paciausi
Atsakyti
-8

SKAITYTI KOMENTARUS (71)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų