Ji pabrėžė, kad ypač dabar labai reikalingas atraminių ligonių įsijungimas tam, kad ligoninėje būtų rezervas. Juo labiau tai itin svarbu, kai šiandien nustatytas nepaprastai didelis užsikrėtusiųjų Covid-19 skaičius.
„Šiuo metu lovų skaičiaus užimtumas siekia virš 70 proc. Bet taip yra tik dėl to, kad labai smarkiai ruošiamės savaitgaliui ir tos lovos yra „atidarytos“. (...) Kadangi sunkus ligos požymiai pasireiškia apie antrą ligos savaitę, tad su nerimu laukiame didesnio pacientų antplūdžio, – akcentavo Infekcinių ligų korpuso vadovė.
Gydomi tik sunkiausi pacientai
Kaip informavo gydytoja, šiuo metu Santaros klinikose gydomi 169 Covid-19 infekcija sergantys pacientai, iš kurių 34 – intensyviosios terapijos-reanimacijos skyriuje.
Kaip teigė L. Jančorienė, vaikai sudaro mažąją dalį. Kartu ji priminė, kad neišvengiamai teko prašyti pagalbos ir atraminių ligoninių, kuriose dabar gydoma 230 pacientų Vilniaus krašte.
„Daugiausiai jų yra Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, ten gydoma 126 pacientai, neseniai įsijungusioje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – 18 pacientų, Alytuje – 44, Ukmergėje – 34. Taip pat prisijungė Molėtų ir Druskininkų ligoninės.
Taigi klasteris išsiplėtė, bet tokia situacija buvo neišvengiama dėl be galo didelių sunkiai sergančių pacientų srautų, kai vienoje ar keliose ligoninėse neįmanoma užtikrinti pacientų hospitalizacijos“, – pasakojo ji.
Medikė pažymėjo, kad Santaros klinikose gydomi tik patys sunkiausi pacientai.
„O kartais sulaukiame iš artimųjų priekaištų, kad surašęs diagnozes, rekomendacijas gydytojas išsiunčia pacientą net į kito miesto ligoninę. Tai taip yra dėl to, kad vietų skaičius ribotas ir visada paliekamos rezervinės lovos sunkiai sergantiems pacientams“, – pabrėžė ji.
Šventės – tik šeimos rate
Jai antrindama LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė pabrėžė, kad situacija įstaigoje išlieka sudėtinga.
„Mūsų ligoninėje, ryto duomenimis, gydoma 190 pacientų. Yra ir sunkių formų pacientų, ir labai sunkių, šiuo metu reanimacijos skyriuje yra 9 asmenys, 5 – su dirbtine plaučių ventiliacija“, – sakė ji.
Anot gydytojos, šiuo metu gydomi daug sunkesni pacientai nei pavasarį:
„Mūsų skyriuje dauguma pacientų yra su deguonies terapija. Palyginus su pirmąja banga, kai stebėdavome lengvesnius pacientus, šiuo metu tikrai pacientai yra sunkūs ir bent mūsų skyriuje stebimi ir jauni sunkesnių formų pacientai, kurių amžius yra nuo 40 iki 50 metų.
Ta situacija išties sudėtinga. Ji sudėtinga ir dėl personalo sergamumo. Dėl to darbas darosi dar intensyvesnis ir sunkesnis, bet kol kas paslaugos suteikiamos pacientams, kurios yra reikalingos“, – pasakojo E. Tamašauskienė.
Jos teigimu, nelengva ir regione, mat po truputį pildosi atraminės ligoninės Marijampolėje, Jurbarke.
„Prašymas visuomenei būtų, kad ir artėjančių švenčių metu reikia laikytis rekomendacijų, kad virusas tikrai yra šalia, jis tikrai nėra suvaldytas, skaičiai rodo savo. Ir tas saugumas turi būti išlaikytas visose grandyse, tik tada gal galėsime kiek atsikvėpti ir šventes sutikti ramiau, bet savo šeimos rate“, – sakė gydytoja.
Dar vejasi ne karantino pasekmės
Kaip aiškino L. Jančorienė, šiuo metu ligoninė susiduria dar su laikotarpio prieš karantiną pasekmėmis, mat sergančiųjų srautas ima didėti tik po kurio laiko.
„Kai prasideda karantino reikalavimų įsigaliojimas, tai rezultatus maždaug galime pajusti po 2–3 savaičių ir kartais vėliau. Nes kaip tik iki karantino įsigaliojimo pradžios buvo pati didžiausia rizika užsikrėsti ir tie žmonės, kurie užsikrėtė, tai jų teigiamas testas tokiu galėjo tapti tik po 5–7, net 10 dienų. Tada kol jie pradeda sirgti, praeina dar mažiausiai savaitė, kartais dvi.
Taigi dabar mes dar dirbame su pasekmėmis, kurios prasidėjo nuo laikotarpio dar iki karantino paskelbimo. Bet ta inertiška banga sergančiųjų yra didelė. Matome, kad atvykstantys sunkūs pacientai aiškiai deklaruoja kontaktus ir dažniausiai tai yra kontaktai šeimose, prasidėję nuo mokyklinio amžiaus vaikų, sportuojančio jaunimo.
Taigi ta grandinė tęsiasi ir, manau, tik prasidėjus karantino reikalavimams, tikrai ne iš karto gali būti pastebėti. Manau, kad jis toliau tikrai turi būti tęsiamas ir dar gal yra galimybė šiek tiek griežtinti“, – kalbėjo L. Jančorienė.
Primena, kada asmuo laikomas pasveikusiu
Profesorė taip pat priminė, kad jau po 10 dienų sirgęs asmuo paprastai nebėra pavojingas.
„Yra patikslinta, kiek laiko žmogus dar gali užkrėsti kitą žmogų, kitaip sakant, platinti virusą, kuris gali daugintis savarankiškai.
Tai tas laikas lengvai sergantiems yra 10 dienų nuo ligos pradžios, o jei žmogui nustatoma koronavirusinė infekcija be simptomų, tai 10 dienų po tepinėlio paėmimo dienos izoliacija jau gali būti nutraukiama“, – aiškino L. Jančorienė.
Jei diagnozuojama sunki ligos forma arba pacientas yra gilios imunosupresijos būklėje, tada tas periodas gali būti ilgesnis – apsiribojama 20 dienų.
Naujas susirgimų rekordas
Naujausiais duomenimis, per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 2 tūkst. 272 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė 16 žmonių. Tai didžiausias iki šiol nustatytas paros atvejų skaičius šalyje.
Dėl kitų priežasčių mirė septyni žmonės. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 357 žmonės, dėl kitų priežasčių – 143 užsikrėtusieji.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 42 tūkst. 757 asmenys, 31 tūkst. 759 – tebeserga, 10 tūkst. 498 – pasveiko.
Nuo birželio pradžios šalyje registruoti 503 įvežtiniai atvejai. Per praėjusią parą ištirta 15 tūkst. 148 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 241 tūkst. 490.
