Kaip rašo virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas, Merilendo universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad dalis COVID-19 pacientų, kurie gavo aspirino, patyrė mažesnę komplikacijų riziką.
„COVID-19 pacientams, kurie kasdien vartojo mažas aspirino dozes, nes sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, komplikacijų ir mirties rizika buvo žymiai mažesnė nei tiems, kurie aspirino nevartojo. Mokslininkai priėjo prie tokios išvados peržiūrėję pastaruosius kelis mėn. dėl SARS-CoV-2 infekcijos komplikacijų hospitalizuotų vidutiniškai 55 m. amžiaus 412 COVID-19 pacientų ligos istorijas.
Maždaug ketvirtadalis pacientų dėl turimų širdies ir kraujagyslių ligų dar prieš patekdami į ligoninės priėmimo skyrių arba iš karto po hospitaizacijos kasdien vartojo mažas aspirino dozes (81 mg.). Tyrėjai nustatė, kad, palyginus su tais, kurie aspirino nevartojo, aspirino vartojimas siejamas su 44 proc. sumažėjusiu mechaninio ventiliavimo, 43 proc. sumažėjusiu intensyvios terapijos poreikiu ir, svarbiausia, 47 proc. sumažėjusia mirties rizika“, – dėstė jis feisbuke.
Taptų pirmuoju nereceptiniu vaistu
Taip pat pažymima, kad tarp hospitalizuotų aspirino grupės pacientų reikšmingai nepadaugėjo tokių nepageidaujamų reiškinių kaip didelis kraujavimas.
„Jei ši išvada bus patvirtinta, atlikus didesnės imties klinikinius tyrimus, aspirinas taptų pirmuoju plačiai prieinamu nereceptiniu vaistu, kuris sumažintų COVID-19 pacientų mirtingumą“, – rašė S. Čaplinskas.
Profesorius priminė, kad dar liepos mėn. Amerikos kardiologijos koledžo leidinyje paskelbtame tyrime buvo apžvelgtas antikoaguliantų poveikis COVID-19 pacientų gydymo rezultatams.
„Kaip ir neseniai atlikto aspirino tyrimo metu, tyrėjai nustatė, kad antikoaguliantai žymiai sumažino tam tikrų COVID-19 liga sergančių žmonių grupių mirties riziką. Aspirinas atsirado 1890-ųjų pabaigoje acetilsalicilo rūgšties pavidalu, kai chemikas Felixas Hoffmannas iš „Bayer“ kompanijos Vokietijoje jį vartojo savo tėvo reumatui gydyti.
Iš gluosnio augalo žievės gaunamas salicinas buvo plačiai naudojamas šimtus metų prieš tai. Dabar aspirinas vartojamas ne tik skausmui, karščiavimui ar uždegimui mažinti. Nuo 1970-ųjų aspirinas yra kertinis terapijos komponentas siekiant užkirsti kelią infarktui ar insultui, tačiau jo vartojimas gali būti susijęs ir su tam tikra rizika. Didžiausia rizika yra kraujavimas iš virškinimo trakto, todėl jo neturėtų vartoti žmonės, kuriems anksčiau buvo diagnozuotos pepsinės opos ar kraujavimas iš skrandžio“, – dėstė virusologas.
Kodėl aspirinas?
„Apirinas yra labai stiprus prieštrombozinis vaistas, o dėl kraujavimą stabdančių trombocitų hiperaktyvacijos COVID-19 pacientams yra didesnė kraujo krešulių susidarymo kraujagyslėse ir krešėjimo komplikacijų rizika.
Aspirinas jau yra plačiai naudojamas kraujo krešulių prevencijai daugeliu kitų atvejų, tačiau pacientų įtraukimas į atsitiktinių imčių klinikinį tyrimą yra geriausias būdas įvertinti, ar pacientams, sergantiems COVID-19, yra aiški nauda ir ar ši nauda nusveria galimą šalutinį poveikį, pvz., kraujavimo rizika. Tikimasi, kad po kelių mėnesių sužinosime, ar aspirinas iš tiesų yra naudingas pacientams, sergantiems COVID-19. Tyrimai rodo, kad deksametazonas, taip pat pigus ir plačiai prieinamas steroidas, gali išgelbėti sunkiai sergančių COVID-19 žmonių gyvybes. Tai taip pat parodė, kad priešmaliarinis vaistas hidroksichlorochinas nedavė jokios naudos gydant COVID-19 pacientus.
Perspėju, nežiūrint šios publikacijos duomenų, jokiu būdu nevartokite patys aspirino, nes jis gali sukelti kraujavimus, kurie gali būti pavojingesni nei koronavirusinė infekcija. Dalijimasisi įvairiais mokslininkų paskelbtais tyrimų rezultatais, parodo, kaip intensyviai gilinamasi į COVID ligos sukeliamus procesus organizme ir ieškoma būdų, kaip palengvinti ligos eigą ir išvengti komplikacijų. Dar kartą primenu, kad aspirino skyrimas – gydytojų reikalas“, – referuodamas mokslinius duomenis įspėjo prof. Saulius Čaplinskas.
