REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar sutiktumėte, kad jūsų namus statytų bendrovė, kuri turi vieną darbuotoją ir veikia nuostolingai? Daugelis veikiausiai gerai dėl to pagalvotų. Tačiau Krašto apsaugos ministerija tokioms įmonėms planuoja patikėti 168 mln. eurų vertės trijų karinių miestelių statybas. Nei valdžios institucijų, nei verslo atstovai dėl to nieko blogo nemato.

Ar sutiktumėte, kad jūsų namus statytų bendrovė, kuri turi vieną darbuotoją ir veikia nuostolingai? Daugelis veikiausiai gerai dėl to pagalvotų. Tačiau Krašto apsaugos ministerija tokioms įmonėms planuoja patikėti 168 mln. eurų vertės trijų karinių miestelių statybas. Nei valdžios institucijų, nei verslo atstovai dėl to nieko blogo nemato.

REKLAMA

Krašto apsaugos ministerija (KAM) iki gruodžio pabaigos kviečia bendroves „Salvinta“ ir „Partnerystės projektai keturi“ pasirašyti sutartis dėl karinių miestelių statybos Vilniaus, Šilalės rajonuose ir Šiaulių mieste.

Kiekvienam iš šių projektų numatyta skirti po 53–59 mln. eurų, iš viso – per 168 mln. eurų. Beje, kad būtų galima palyginti, nacionalinio stadiono statybos Vilniuje turėtų kainuoti apie 156 mln. eurų.

Registrų centro duomenimis, „Salvinta“ pernai negavo jokių pajamų ir patyrė daugiau kaip 19 tūkst. eurų nuostolių. Oficialiai vieną darbuotoją turinti įmonė pakviesta statyti miestelius Vilniaus ir Šilalės rajonuose. Už tai ji turėtų gauti per 109 mln. eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Šios įmonės akcininkė – „Darnu Group“ anksčiau – „MG Valda“, priklausanti koncernui „MG Baltic“. Didžiausias jos akcininkas yra vienas turtingiausių šalies verslininkų Darius Mockus. Iki šiol teismuose aiškinamasi, ar buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis tuometiniam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui nedavė per 100 tūkst. eurų už koncernui palankius sprendimus.

REKLAMA

„Partnerystės projektai keturi“ taip pat oficialiai turi tik vieną darbuotoją, pernai negavusi jokių pajamų, ji patyrė beveik 18 tūkst. eurų nuostolių. Ši bendrovė priklauso įmonei „Eika“, kurios akcininkai yra buvęs ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis kartu su žmona ir sūnumi.

Viskas gerai, bet nieko panašaus nėra buvę

Portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis tikino, kad karinių miestelių statybos projektai yra geri ir skaidrūs.

„Projekto vystymo eigoje ir buvo iškeltas reikalavimas, kad būtų įsteigtos atskiros įmonės, priklausančios tiems patiems konsorciumas. Bet atskiros įmonės, kurių uždavinys būtų tik šių projektų valdymas. Ir tai, kad tas projektas valdymo prasme nepasiklystų didesnių koncernų, didesnių įmonių koridoriuose“, – kalbėjo ministras.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto tiek „Salvinta“, tiek „Partnerystės projektai keturi“ įsteigtos iki konkurso paskelbimo – atitinkamai 2016 m. ir 2018 m..

„Tai (jos) būtų vadybininkai koordinatoriai. Čia nemanau, kad vienas (darbuotojas jose). Jeigu kažkurioje kompanijoje yra tik vienas, tai tikrai bus daugiau. Kol kas kontraktas yra nepasirašytas. Sutartis numatoma pasirašyti gruodžio pabaigoje – sausio pradžioje. Tai yra pasirašys esant jau naujai vadovybei“, – aiškino R. Karoblis.

Jo teigimu, vykdant pirkimą, jų reikalavimų esmė buvo laimėtojų patirtis, rangovų sąrašas ir turto valdytojas. Esą tai yra įmonės, kurios veikia daug metų, yra drausmingos, patikimos. Tiesa, ministras negalėjo pasakyti, ar žino bent vieną kitą panašaus dydžio KAM pirkimą, kurį laimėtų vieną darbuotoją turinti įmonė: „Tokių sandorių nėra. Aš negaliu pasakyti tokių atvejų pavyzdžių. Aš tokių sandorių nežinau.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vardijo ir subrangovus

Atsakydama į papildomus klausimus KAM pažymėjo, kad konkursą laimi ne viena įmonė, o įmonių grupės, kurios įsteigia vieną įmonę, per kurią yra vykdoma sutartis ir tai yra įprasta praktika vykdant stambius pirkimus statybų sektoriuje. Esą tai padės tiek įsteigtai įmonei, tiek KAM lengviau administruoti projekto įgyvendinimą.

„Viešojo ir privataus sektoriaus partnerytės (VPSP) projektai pasižymi kompleksiškumu. Dėl plačios paslaugų ir darbų apimties, įprasta, kad laimėtoju paskelbta privataus sektoriaus įmonė neturės visų kompetencijų, todėl reikiamą kompetenciją ir kvalifikaciją tokiuose projektuose užtikrina ne tik nugalėjusi įmonė, bet ir jos pasirinkti subtiekėjai“, – komentare nurodė ministerija.

REKLAMA

Ji taip pat nurodė, kad vykdant VPS projektus, iš pirkimą laimėjusios įmonės visuomet reikalaujama, kad jis įsteigtų naują įmonę, kuri bus atsakinga tik už atitinkamo projekto veiklų įgyvendinimą ir negalės užsiimti jokia kita veikla.

„Tai leidžia užsakovui geriau kontroliuoti projekto įgyvendintojo veiklą, administruoti sutartį ir taip išvengiama rizikos, kad kiti galimi ginčai dėl papildomų veiklų neigiamai įtakotų VPSP sutarties įgyvendinimą“, – aiškino ministerija.

Ji informavo, kad „Salvinta“ įvardijo tokius subtiekėjus: „Darnu Group“, „Mitnija“, „Mitnijos turto valdymas“, „Mitnija LV“, „Mitnija UK“, „Alvora“, „Newsec Property Management LT“, „Dussmann Service“. Dalis jų priklauso „MG Baltic“ įmonių grupei.

REKLAMA

„Partnerystės projektai keturi“ nurodė tokius subrangovus: „Unitectus“, „Eikos statyba“, „Statinių priežiūra“, „Servico“.

Į klausimą, ar nekilo abejonių projektą patikėti koncerno „MG Baltic“, kuris vis dar minimas byloje dėl galimo kyšio davimo, įmonėms, KAM atsakė taip:

„Atsižvelgiant į tai, kad tokių objektų statyba dažniausiai susijusi su šalies nacionaliniu saugumu, dar šio projekto vystymo eigoje buvo imtasi priemonių ir nagrinėtas dalyvių patikimumo klausimas. 

Įmonių atrankos procedūros metu nuolatos bendradarbiauta su kompetentingomis institucijomis, o dalyvių patikimumas procedūros metu buvo tikrintas tris kartus. Tikrinimų metu negauta jokių įrodymų patvirtinančių, kad tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad partnerystės sutartis planuojama pasirašyti 15 m. laikotarpiui – iki 2035-jų. Infrastruktūrai sukurti planuojama skirti apie 2,5 metų, o maždaug 12,5 metų laikotarpis numatytas infrastruktūrai prižiūrėti. Esą mokėjimai privatiems partneriams bus pradėti mokėti tik po to, kai bus sukurta infrastruktūra ir pradėtos teikti kokybiškos paslaugos.

Įprastinė praktika sektoriuje

„Darnu Group“ komunikacijos vadovė Olga Malaškevičienė komentavo, kad Nekilnojamojo turto vystymo veikloje yra visiškai įprasta praktika atskirus projektus koncentruoti specialiai tam kuriamose atskirose holdingo dukterinėse bendrovėse.

REKLAMA

„Tokia pat praktika būdinga ir viešuose konkursuose NT sektoriuje tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Vertinant kompanijos kvalifikaciją visuomet remiamasi visos įmonių grupės ir konkursui pasitelktų partnerių patirtimi ir pajėgumais, motininių įmonių teikiamais laidavimais. 

Tai reiškia, kad motininė įmonė, laiduodama už dukterinę įmonę, pilnai atsako už dukterinės kompanijos prievoles, tokie pat laidavimai pagal pirkimo dokumentus yra suteikti ir KAM projektuose“, – aiškino komunikacijos vadovė.

Pasak jos, visi NT veiklos darbuotojai, taip pat ir dirbsiantys su šiais konkrečiais projektais dirba motininėje bendrovėje – „Darnu Group“, kuri šiuo metu turi 68 darbuotojus, o visoje grupėje jų yra 160.

REKLAMA

„Mūsų įmonių grupė yra daugelį metų pelninga įmonė, finansiniai rezultatai yra kasmet pateikiami Registrų centrui, apie juos informuojame ir visuomenę“, – komentavo O. Malaškevičienė ir pridėjo nuorodą į tai aprašantį bendrovės pranešimą.

Pašnekovė tikino, kad „Darnu Group“ bendrovės turi daug patirties plėtojant viešosios ir privačios partnerystės projektus. Kaip pavyzdžius ji nurodė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) areštinės ir sostinės 1-ojo policijos komisariato, policijos pastato su areštine Panevėžyje statybas ir projektavimą. Bendrovės sudarytos sutartys numato ir šių objektų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O. Malaškevičienė neatskleidė, kiek planuojama uždirbti iš karinių miestelių statybos, nes tai konfidenciali informacija.

Nuostolius padengs iš papildomo kapitalo

Bendrovės „Eika“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jorūnė Juodžbalytė teigė, kad jos atstovaujama įmonių grupė turi 27 m. patirtį tiek plėtojant, tiek administruojant NT. 

„Mūsų grupei tai nėra pirmas viešos ir privačios partnerystės konkursas. Tokia forma, kai per specialiai įsteigtą įmonę tokiems projektams, esame dalyvavę Pravieniškių kalėjimo, Vilniaus komisariato ir areštinės, Nacionalinės teismų administracijos projektų konkursuose“, – komentavo J. Juodžbalytė.

REKLAMA

Anot jos, KAM konkursas yra analogiškas ir apima karinio dalinio įrengimą, jo priežiūrą ir administravimą, sritis, kurioms bus pasitelkiama visa grupės įmonių kompetencija.

„Toks projektas dar labiau sustiprina „Eika“ strateginį tikslą turėti kuo plačiau diversifikuotą portfelį vertinant verslo rizikas ir gaunamas pajamas, todėl ir ateityje planuojame dalyvauti tokiuose konkursuose“, – aiškino įmonės atstovė.

Ji taip pat tikino, kad įprasta praktika NT sektoriuje, kai steigiamos atskiros specialios įmonės konkrečiam projektui:

„Ir tai lemia keletas priežasčių: skaidrumas, projekto valdymo aiškumas, paprastesnė finansinių srautų apskaita ir pan. Šiose įmonėse nebūna vykdoma kita veikla, tik išskyrus tą, kuri yra susijusi su projektu. Tokiuose projektuose visi laidavimai, garantijos, finansavimai yra susiję su pagrindiniu naudos gavėju – įmone „Eika“. Įmonės darbuotojas yra taip pat ir įmonėje „Eika“ dirbantis asmuo.“

REKLAMA

J. Juodžbalytės teigimu, kol projekto sutartis nepasirašyta, „Partnerystės projektai keturi“ įstatinis kapitalas nėra reikšmingas. Esą pasirašius projekto sutartį bus formuojamas reikalingas įstatinis kapitalas, kuris bus gerokai didesnis nei esamas.

„Įmonė yra įsivertinusi norimą projekto grąžą ar ją pavyks pasiekti ar ne, bus galima kalbėti po 15 m.“ – į klausimą, kiek planuojama uždirbti iš karinio miestelio statybų atsakė bendrovės atstovė.

Institucijos pastabų neturi

Centrinė projektų valdymo agentūros (CPVA) Komunikacijos skyriaus vadovė Rosita Saukaitė informavo, kad vykdant pirkimo procedūras KAM ekspertinę pagalbą teikė jos atstovaujama agentūra. 

REKLAMA
REKLAMA

„Tuo tikslu pirkimo dalyviai yra pateikę tiek potencialių finansuotojų (bankų, investicinių fondų ir pan.) preliminarius įsipareigojimus suteikti dalyviui paskolas ir dalyvius kontroliuojančių subjektų įsipareigojimai suteikti reikiamą finansavimą projektams įgyvendinti“, – komentavo skyriaus vadovė.

Esą be šių įsipareigojimų, buvo reikalaujama pateikti realius finansavimo šaltinius patvirtinančius dokumentus.

„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad praktikoje, siekiant suvaldyti rizikas bei išgryninti veiklas, privatūs investuotojai steigia atskiras „skėtines“ bendroves, kurios dalyvauja VPS projektų atrankose“, – aiškino R. Saukaitė.

Anot jos, pagrindiniai tokių bendrovių nuostoliai yra susiję su išlaidomis, patirtomis dalyvaujant privačių subjektų atrankose. Tai, kad tokie subjektai turi tik po kelis darbuotojus, nėra kliūtis dalyvauti VPSP projektų įgyvendinime, taip pat ir atrankose, kadangi techninę ir finansinę pagalbą užtikrina ne tik dalyvius kontroliuojantys subjektai, bet ir pasitelkiami subtiekėjai.

„Manome, kad privačių subjektų atrankos procedūra vyko sklandžiai ir skaidriai. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad vykdant pirkimo procedūras stebėtojų teisėmis nuolat dalyvavo ir 2–3 Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) darbuotojai“, – patikino pašnekovė.

Tuo metu VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė informavo, kad jos atstovaujamos tarnybos atstovai dalyvavo stebėtojų teisėmis, jokių proaktyvių veiksmų neatliko. „Stebint procesą įtarimų dėl galimų pažeidimų nebuvo“, – nurodė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų