REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į valdžią ateinantys konservatoriai ir liberalai deklaruoja – švietimas yra jų prioritetas. Apie nacionalinį susitarimą ir keliamus mokytojų atlyginimus kalbantys naujieji valdantieji šiuos tikslus įrašė ir koalicijos sutartyje. Visgi švietimo bendruomenei nėra aišku, kaip būsimoji valdžia sieks savo tikslų ir ar bus randama lėšų tam, kad gražios idėjos neliktų tik gražiomis idėjomis, o virstų realiais darbais.

Į valdžią ateinantys konservatoriai ir liberalai deklaruoja – švietimas yra jų prioritetas. Apie nacionalinį susitarimą ir keliamus mokytojų atlyginimus kalbantys naujieji valdantieji šiuos tikslus įrašė ir koalicijos sutartyje. Visgi švietimo bendruomenei nėra aišku, kaip būsimoji valdžia sieks savo tikslų ir ar bus randama lėšų tam, kad gražios idėjos neliktų tik gražiomis idėjomis, o virstų realiais darbais.

REKLAMA

„Nacionalinis susitarimas dėl švietimo. Sieksime, kad jis kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrintų̨ vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.

Susitarimu įtvirtinsime ir pradėsime įgyvendinti kokybinius pokyčius švietime, ugdymo kokybę ir sistemos efektyvumą užtikrinantį švietimo finansavimą, susitarimą dėl ilgalaikės ugdymo turinio atnaujinimo programos, mokytojų rengimo bei tobulėjimo pertvarką“, – rašoma pasirašytoje koalicijos sutartyje.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi priemonės, kaip bus pasiekti deklaruojami tikslai, nėra konkretizuojamos. Aiškumo iš pateiktos sutarties pasigedo ir mokytojų bendruomenė.

REKLAMA

„Kol kas tikrai abstraktu ir nieko konkretaus nėra“, – naujienų portalui tv3.lt teigė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

Pašnekovas teigė, kad laukiama Vyriausybės programos, iš kurios tikimąsi aiškių žingsnių įvardijamo, kaip naujoji valdžia sieks savųjų tikslų. E. Milešino tvirtinimu, neužtenka paskelbti, kad bus siekiama pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

„Tą kartoja jau ne vienos kadencijos Seimas. Viena yra paskelbti apie susitarimą, tačiau reikia nurodyti jo turinį, kitaip sunku kažką pasakyti“, – kalbėjo E. Milešinas.

REKLAMA
REKLAMA

Turi vykdyti įsipareigojimą dėl mokytojų atlyginimų

Kaip ir daugelis valdančiųjų, taip ir naujoji koalicija deklaruoja norą kelti mokytojų atlyginimus.

„Bus numatyta, kad švietimo darbuotojų darbo užmokestis atitiks EBPO šalių geriausią praktiką atitinkantį lygį: mokytojų bent 130 proc. VDU (vidutinio darbo užmokesčio – aut. past.), akademinių darbuotojų – 150 proc. VDU. Iki 2025 m.“, – rašoma koalicijos sutartyje.

Pasak E. Milešino, valdantieji dviračio neišrado, šie skaičiai įrašyti su kadencija baigiančia valdžia pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje.

„Ateinančiai Vyriausybei nereikia sugalvoti, ką reikia įgyvendinti, reikia pradėti ieškoti lėšų. Tai jau yra susitarta švietimo profesinių sąjungų, esame pasirašę kolektyvinę sutartį, kurioje aiškiai įrašyti šie skaičiai“, – pažymėjo E. Milešinas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, įsipareigojimas yra siekti, kad tokius atlyginimus mokytojai gautų iki 2025 m. Visgi, kaip pastebi E. Milešinas, kolektyvinėje sutartyje yra ir kitų susitarimų, pavyzdžiui, įvesti bazinę (minimalią) mokytojo algą.

„Jeigu mes pasieksime tą variantą 2022 ar 2023 m., tai iš karto 140 proc. VDU būtų. Susitarimai yra atnaujinami, manau, bus atnaujinti ir kitais metais, jau dirbant naujai Vyriausybei. Tada pažiūrėsime, kaip naujoji Vyriausybė vykdys įsipareigojimus visai švietimo bendruomenei.

Ar jie atsitraukinės, ar jie siūlys kažką naujo, ar jie nutrauks sutartį. To reikia palaukti. Koks bus ministras, koks bus požiūris į socialinę partnerystę, socialinį dialogą ir bendrą ieškojimą kaip spręsti problemas“, – kalbėjo E. Milešinas.

REKLAMA

Statistikos departamento duomenimis, šių metų II ketv. švietimo darbuotojo „ant popieriaus“ gaunamas vidutinis darbo užmokestis – 1250 eurų, bendrojo vidurinio ugdymo darbuotojo – 1240 eurų. Vidutinis darbo užmokestis šalyje šiuo metu siekia 1398 eurus.

Klausimas, ar atsiras pinigų

Apie vienodą švietimo galimybių užtikrinimą kalba ne tik naujieji valdantieji, bet ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Permainos turi prasidėti jau nuo darželio ir mokyklos suolo. Nepatogi tiesa yra tai, kad mūsų moksleivių pasiekimus vis labiau lemia tai, kur jie gyvena ir kas yra jų tėvai. Švietimo sistemos netolygumai daugybei jaunuolių neleidžia atskleisti savo gabumų. Dėl to kenčia mūsų vaikai. Dėl to kenčiame mes visi.

REKLAMA

Laikydamas švietimą prioritetu, siekiu su „Lygaus starto“ iniciatyva plėsti darželių prieinamumą socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams. Turime užtikrinti, kad švietimo sistema atlieptų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius, o formalųjį švietimą papildytų neformalusis.

Kokybiškas turinys turi būti pasiekiamas ir prieinamas visiems. Tikiu, kad švietimas yra ta sritis, dėl kurios gali ir turi sutarti visos politinės jėgos. Todėl sieksiu, kad savo ilgalaikį įsipareigojimą ateinančiai kartai partijos įtvirtintų nacionaliniu susitarimu taip, kaip tai padarėme gynybos srityje“, – pristatydamas savo gerovės valstybės viziją prieš keletą savaičių prezidentūroje kalbėjo šalies vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žodžiai tapo kūnu ir Seimas antradienį priėmė prezidento iniciatyvą dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo Lietuvoje. Taip pat įtvirtinta, kad vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas. Be to, priešmokyklinis ugdymas nuo 2023 m. galės būti pradedamas nuo 5-erių metų, o vaikai į pirmąją klasę galės žengti nuo 6-erių.

E. Milešinas sveikina tokias valdžios iniciatyvas, tačiau svarsto, ar jos neatsidurs stalčiuose ir liks taip ir neįgyvendintos. Švietimo profsąjungos vadovas kaip pavyzdį pateikia šiemet priimtą įstatymą dėl įtraukties, kad visi specialiųjų poreikių mokiniai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. galėtų visavertiškai lankyti visas bendrojo ugdymo mokyklas.

REKLAMA

Įstatymo aiškinamajame rašte įrašyta, kad tam turi būti skiriamas virš 173 mln. eurų finansavimas, o nuo 2021 m. mokyklų pritaikymui turi būti skirta beveik 30 mln. eurų.

„Matom kas atsitiko, biudžeto projekte tų pinigų nėra. Įstatymą priėmė, tačiau jeigu finansavimo nėra, tai ir įgyvendinimas toks deklaratyvus“, – teigė E. Milešinas.

Pasak jo, taip yra ir su Seimo patvirtinta prezidento iniciatyva – žingsniai, anot E. Milešino, teisingi, tačiau jų įgyvendinimui reikia stabilaus finansavimo.

„Ar tik bus bandoma parodyti, kad žengiama į priekį, tačiau iš tikro yra atsitraukiama. Iniciatyva iš prezidentūros sveikintina. Klausimas, ar prezidentūra pajėgs sukontroliuoti, kad tam būtų skiriamas finansavimas, kad ši idėja būtų įgyvendinama“, – svarstė E. Milešinas.

REKLAMA

Reikia išnaudoti technologijas ir kelti mokytojų kvalifikaciją

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad sunku pasakyti, kokiomis priemonėmis naujoji valdžia sieks įgyvendinti savo užsibrėžto tikslo – vienodų galimybių siekti geriausio išsilavinimo visiems Lietuvos vaikams.

Ekonomisto nuomone, siekiant šio tikslo, naujajai valdžiai reikėtų paskatinti mokyklas naudotis naujausiomis technologijomis.

„Galima dalį pamokų organizuoti nuotoliniu būdu. Ypatingai tokias sudėtingesnes, specifines, kaip fizika ar chemija, kurių nebūna pakankamas kiekis specialistų regionuose“, – dėstė Ž. Mauricas.

Kita priemonė, kurios turėtų imtis valdantieji, pašnekovo teigimu, yra mokyklų regionuose stambinimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jungtinių klasių jokių negali būti, kai aštuntokai ir septintokai kartu mokosi vienoje klasėje. Tai turėtų būti stambinimas, turėtų būti organizuotas transportas į tas mokyklas. Tokiu būdu galima bandyti išlaikyti tą kokybės kartelę pakankamai aukštą“, – sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto teigimu, siekdama pakelti švietimo kokybę šalyje, naujoji valdžia turėtų daugiau investuoti į mokytojus ir mokyklų vadovus.

„Ne tik keliant jiems darbo užmokestį, bet taip pat investuojant į kvalifikacijos kėlimą ir stengtis sumažinti dabar egzistuojančius labai didelius atotrūkius tarp mokytojų. Tai vienas didžiausių iššūkių. Ir ne tiek tarp praktinių žinių pateikimo, bet ir bendro pedagogų požiūrio.

REKLAMA

Tai, manau, ir lemia tuos didesnius skirtumus. Programa, iš esmės, yra ta pati. Tai ir yra didžiausias paradoksas, kad programa yra ta pati, bet mokinių pasiekimų skirtumai yra ženklūs“, – samprotavo Ž. Mauricas.

Visgi, ekonomisto teigimu, svarbu kreiptį dėmesį ne tik į patį švietimą, bet ir į ekonominę ir socialinę šeimų gerovę.

„Pirminis veiksnys, lemiantis atotrūkius tarp mokinių pasiekimų, yra šeimos. Čia daug tyrimų atlikta, daugelyje šalių nustatyta, kad esminis veiksnys mokinio pasiekimams yra šeima. Jei šeima yra išsilavinusi ir pasiturinti, tai ir vaikai mokosi geriau. Ne visi, žinoma, bet dažniausiai vidurkis yra toks. Jei socialinė ir ekonominė šeimos padėtis prasta, tai ir vaikų pasiekimai bus prastesni“, – aiškino Ž. Mauricas.

REKLAMA

Apžvelgiame svarbiausias koalicijos sutarties nuostatas:

1. Ekonominė ir socialinė politika. Koalicijos partneriai pripažįsta, kad jie kol kas nėra sutarę dėl viešojo sektoriaus finansavimo dydžio ir galimų mokestinių pakeitimų. Liberalams nepavyko įtraukti nuostatų dėl mokesčių tarifo mažinimo, bet žadama, kad darbo mokesčiai neaugs ir bus „įvertinta galimybė“ atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo. Sutartyje pabrėžiama tradicinė dešinioji politika didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, mažinti verslo reguliavimą, skatinti investicijas. Socialinę atskirtį žadama mažinti gerinant socialinių paslaugų prieinamumą. Pensijos, vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos sutartyje nėra minimos.

REKLAMA
REKLAMA

2. Švietimo pertvarka. Svarbiausiu prioritetu koalicija įvardija atskirties mažinimą švietimo srityje. Partijos žada vaikams „vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“, kelti mokytojų algas iki bent 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tačiau priemonės nėra detalizuojamos, nieko nekalbama apie mokyklų tinklo peržiūrėjimą ar klasės krepšelio modelį. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vaikų mokymosi rezultatai prastesni kaimo vietovėse, kuriose mokyklos mažesnės, o klasės sujungtos.

3. Žmogaus teisės. Mažesniųjų koalicijos partnerių iniciatyva sutarta siekti įteisinti homoseksualų partnerystę ir nelietuviškų pavardžių rašybą pase, tačiau konservatoriai pasiliko sau teisę balsuoti laisvai, įtraukdami išlygą apie „frakcijose egzistuojantį nuomonių išsiskyrimą“. Koalicijos sutartyje homoseksualų partnerystė nėra tiesiogiai įvardijama kaip šeima. Šių įstatymų priėmimo tikimybę didina tai, kad už juos gali balsuoti ne tik būsimi valdantieji – apie pusė konservatorių, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – bet ir socialdemokratai ir kai kurie kiti opozicijos atstovai. 

4. Užsienio ir gynybos politika. Užsienio politika nebuvo labai svarbia ligšiolinių derybų tema. Sutartyje pabrėžiamas „užsienio politikos transatlantinių santykių tęstinumas“, žadama laikytis partijų susitarimo didinti gynybos išlaidas. Dokumente minima parama „kovojantiems už laisvę“ Taivano gyventojams – tai supykdys Kiniją. Įtvirtintas pažadas „atvirai pasisakyti prieš bet kokius žmogaus teisių bei demokratinių laisvių pažeidimus“ gali reikšti kritiškesnį požiūrį į kai kuriuos Lenkijos valdžios veiksmus, tačiau nacionalinio saugumo interesai ir prezidento pozicija tikriausiai skatins išlaikyti gerus dvišalius santykius su Varšuva.

REKLAMA

5. Portfelių dalybos. Koalicijos sutartyje apibrėžiami rėmai šią savaitę planuojamoms deryboms dėl Vyriausybės sudėties ir pozicijų Seime. Dokumente rašoma, kad pozicijos bus skirstomos proporcingai įvertinant mandatų skaičių, didesnį lyginamąjį svorį suteikiant premjero ir Seimo pirmininko pozicijoms, bet konkreti formulė nenurodoma. Tikėtina, kad konservatoriai gali gauti premjero poziciją ir devynis ministrus, Liberalų sąjūdis – Seimo pirmininko poziciją ir du ministrų portfelius, nors gali bandyti siekti ir trečiojo, o Laisvės partija turbūt gaus tris ministrų portfelius. 

Į pirmąjį posėdį naujai išrinktos kadencijos Seimas renkasi penktadienį, lapkričio 13 d.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų