Darbas iš namų skatina apsipirkti: žmonės perka tai, ko praktiškai niekada nereikėjo

Prieš artėjantį karantiną tautiečiai iš parduotuvių lentynų šluoja buitinę techniką, nešiojamus kompiuterius, televizorius ir vaizdo kameras. Pasak ekonomistų, lietuviai pinigų sutaupė atsisakydami kelionių, koncertų, restoranų, o santaupas ėmė leisti namų apyvokos daiktams, technikai ar net baldams.

O per metus rekordiškai išaugo ir lietuvių santaupos bankuose – jos pasipildė net 2 milijardais eurų.

Žmonės rikiuojasi į eilę elektronikos prekių parduotuvėse tam, kad įsigytų trokštamą daiktą. Tautiečiai šluoja buitinę techniką, televizorius, kompiuterius, išmaniuosius laikrodžius:

„Pirksiu svarstykles ir muzikinį centrą, nes man atrodo, kad iš nuobodulio namie numirti galiu.“

„Galvoju nusipirkti, kad paskui galėčiau niekur nevaikščioti ir sėdėti namie. Dabar žiūriu masažo pagalvėlę.“

„Televizorių pirksime, dabar visi namuose žiūrėsime.“

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Darbas iš namų augina technikos pardavimus: didėja ne dešimtimis, o šimtais kartų

Per karantiną susitraukusi mažmeninė prekyba dabar išgyvena kone aukso amžių. Elektronikos parduotuvėse lietuviai ėmė pirkti nešiojamus kompiuterius dar vasarą – tuomet pardavimas augo kone 50 procentų. Iš parduotuvių lentynų žmonės masiškai šluoja ir vaizdo kameras – šios reikalingos nuotoliniam darbui bei vaikų mokslams.

„Vaizdo kamerų augimai yra net ne dešimtimis, o šimtais kartų, nes tai buvo praktiškai neegzistuojanti kategorija. Kita didžiulė kategorija – tai išmanieji laikrodžiai, jų pardavimas augo visą vasarą dešimtimis procentų“, – sako „Topo centras“ atstovas Žilvinas Kulvinskis.

REKLAMA

O gamintojai, matydami didžiulę kompiuterinės technikos paklausą, lėktuvais skraidina nešiojamus kompiuterius iš Kinijos į Europą.

„Didžiuliai augimai, kompiuterių trūksta visame pasaulyje, trūksta netgi buitinės technikos, bet kompiuterių ypatingai trūksta visose šalyse ir yra iššūkis, kur gauti. Mūsų žmonės, kurie atsakingi už kompiuterius, 80 procentų laiko ieško, kad nepritrūktume per šį laikotarpį“, – pasakoja Ž. Kulvinskis.

Tautiečiai plačiai atveria pinigines. Mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje yra vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje. Statistikos departamentas skelbia – šių metų rugsėjį palyginus su pernai metais tuo pačiu laikotarpiu mažmeninė prekyba Lietuvoje augo kiek daugiau nei 6 procentais. O visoje Europos Sąjungoje tik apie 2 procentus.

Pasak ekonomistų, žmonės per karantiną taupė pinigus ir mažai išlaidavo, todėl dabar atsipalaiduoja.

„Didžiausi sutaupymai – ten, kur gyventojai neišleidžia pinigų, tai yra paslaugos. Būtent mažiau perkama paslaugų ir daugiau prekių. Taip pat daug mažiau keliaujama į užsienį, tie pinigai neišleidžiami kelionėms, atostogoms, jie lieka Lietuvoje. O tai atsispindi ir labai sparčiai augančioje mažmeninėje prekyboje“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekonomistų teigimu, tokį lietuvių vartojimą lemia ir sėkmingi praėję metai, kai šalies ekonomika augo sparčiais tempais, didėjo darbo užmokestis ir senatvės pensijos.

„Atitinkamai ta inercija persikėlė į šiuos metus, todėl mažmeninės prekybos kritimas truko vos 2,5 mėnesio ir jau nuo gegužės antros pusės mes stebime pakankamai įspūdingą augimą. Ir 9 mėnesių rezultatas sausio-rugsėjo mėnesių lyginant su pernai yra 2 procentais didesnis“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

REKLAMA

Tiesa, tuo pačiu metu rekordiškai augo ir gyventojų santaupos. Per metus gyventojų indėliai bankuose padidėjo 15 procentų – tai yra maždaug 2 milijardais eurų.

„Prie to prisideda labai daug veiksnių. Tai yra tai, kad vidutinis darbo užmokestis nesumažėjo, didėjo ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir minimalus atlyginimas. Daugybė socialinių išmokų atsirado, kurios nukreiptos į vartojimą. Ir infliacijos beveik nėra“, – sako N. Mačiulis.

„Be abejo, nemaža dalis dėl to, kad sumažėjo atsiskaitymai grynaisiais. Sugrįžo tie pinigai, atėjo į bankinę sistemą, kitas atsiskaitymo elektronines sistemas. Tikrai taupymo norma išaugusi“, – pasakoja Ž. Mauricas.

Maža to, lietuviai pinigus leidžia ne pirmo būtinumo prekėms, o tiesiog norėdami atsinaujinti savo buitį ar namus.

„Suveikė tam tikras spyruoklės efektas, mažmeninė prekyba atšoko labai greitai. Augimas didžiausias stebimas ne pirmojo būtinumo vartojimo prekėse, o tokiose kaip namų apstatymas, remontas, garso vaizdo aparatūra“, – teigia „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Viena didžiausių internetinių parduotuvių pigu.lt karantino metu išgyveno kone aukso amžių, kai pardavimai šoktelėjo 80 procentų. Šiuo metu lietuviai lygiai taip pat aktyviai internetu perka ne tik buitinę techniką, bet ir rūbus, avalynę, aksesuarus, netgi ir baldus.

„Praėjusių metų rudenį tikrai nebuvo tokių didelių baldų pardavimų. Stalai, kėdės šoktelėjo jau 25 procentais. Tai panašu, kad visiškai paskelbus karantiną ir užsidarius namuose, žmonės nori pasirūpinti patogia darbo vieta“, – kalbėjo pigu.lt Komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė.

Spalio mėnesio vartotojų lūkesčių apklausos duomenimis, lietuviai kartu su danais ir suomiais išlieka vieni optimistiškiausių Europos Sąjungoje. O tai reiškia, kad tautiečiai su pandemija jau susigyveno ir per daug nepanikuoja.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų