Medikai apie laikrodžių persukimą: dukart per metus keičiamas laikas kenkia sveikatai

Ūkininkė Bena laiko tris karves. Ir kasdien septintą ryto turi keltis, kad jas pamelžtų. Dieną gyvuliai praleidžia ganykloje, o 6 valandą vakaro vėl ateina melžimo laikas. Bena jau ruošiasi vakariniam melžimui ir skundžiasi, kad rytoj persukus laikrodžius kitą savaitę karves jau melš valanda vėliau, o tai joms nepatiks.

„Tuo pačiu laiku melžiasi. O valanda keičiasi, laiko skirtumas yra. Pienuko sumažėja, kol atsistato, praeina 5 dienos. Sumažėja po 1-2 litrus“, –  pasakoja ūkininkė.

Grįžus prie žiemos laiko, kita savaitė sunki bus ne tik gyvuliams, bet ir žmonėms. Štai dauguma mūsų kalbintų vilniečių visai nelaukia artėjančios nakties laikrodžių persukimo.

„Norėtųsi palikti laiką ir nesukioti. Mes ir gyvūnai, negerai. Vasaros paliekam“.

„Atsikelti, organizuotis darbus. Viskas atsiliepia tikrai. Labai diskomfortas didelis“.

„Nematau tame jokios prasmės. Pasiliktume vieną laiką vasaros ar žiemos, ir viskas“.

„Nieko tokio, sukti nieko tokio“.

O medikai dar griežtesni – dukart per metus keičiamas laikas kenkia sveikatai, mat sutrikdo miegą, sumažina darbingumą ir ne tik išmuša iš vėžių vidinį biologinį laikrodį, bet ir skatina ligas.

„Miego kokybė pablogėja, kol adaptuojasi. O sveikatai – miokardo infarkto rizika išauga iki 5 proc., insulto rizika išauga. Tai dėl streso hormonų išsiskyrimo, metabolinio disbalanso. Pirmadieniai infarkto rizika didesnė. Psichiatrinio spektro sutrikimų rizika išauga, depresinio dėl ilgesnio tamsaus periodo, savižudybių rizika“, – teigia Santaros klinikų neurologė Raminta Masaitienė.

Laiko persukimui jau rengiasi ir Klaipėdos laikrodžių muziejaus darbuotojai. Visą dieną jiems užtruks savo eksponatų rodykles suderinti su įvedamu žiemos laiku.

„Ekspozicijos vienas laikrodininkas nesusitvarkys, reikia nuimti stendą, pakeisti visus elementus, suderinti laikrodžius pagal juostas“, – patikina laikrodžių muziejaus atstovė Giedrūda Kazonienė.

REKLAMA

Verslui dienos šviesa darbo metu šiais laikai jau nebėra itin svarbi, mat šiuolaikinės lempos naudoja vis mažiau energijos. Tad verslo organizacijos taip pat ragina greičiau nustoti kaitalioti laiką.

„Svarbiausia darbo priemonė yra žmogus ir jo smegenys. Kaip jis jaučiasi darbe, kada pabunda, pilnas jėgų, darbdaviams ir ekonomikai svarbiausia“, – sako ekonomistė Vida Kažuro.

„Žemės ūkiui aktualiau turėti ilgesnę dieną, vasaros laiką, kai anksčiau keliamasi. Paliktas žiemos laikas sunkiau atsilieptų maitinimo, pramogų sektoriams, kuriems vasarą trumpėtų šviesus metas, kai po darbų žmonės norėtų papramogauti. Klausimas nevienareikšmiškas“, – akcentuoja ekonomistė Ieva Valeškaitė.

Kiek metų dar sukiosime laikrodžius rudenį ir pavasarį, politikai tebesvarsto. Priklausome bendrai ES erdvei, tad ir laikrodžiai joje turi būti suderinti. Nors Lietuva savo žodį jau tarė – siūlosi visus metus gyventi pagal vasaros laiką, visų šalių pozicijos dar nesuderintos.

„Mūsų pozicija buvo nesukti laiko ir likti prie vasaros laiko. Padarytos apklausos, gyventojai, verslas, visuomenė prabalsavo už vasaros laiką. Laikas turi likti koks yra dabar“, –  kalba susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič.

Bendro europinio sprendimo dar teks palaukti. Šalių politikai, užpuolus koronaviruso pandemijai, sprendimus dėl laiko sukiojimo iš šio rudens perkėlė kitų metų spaliui.

„Apsispręsti reikia pasikalbėjus su kaimynais, kad latviai nepasirinktų kito laiko nei mes. Natūralūs trukdžiai dėl kitų aktualijų neleidžia apsispręsti ir nėra sutarimo tarp valstybių“, –  pabrėžia europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Vasarą mes gyvename tuo pačiu laiku, kaip ir už tūkstančio kilometrų esantys Maskvos gyventojai. Na o dabar persukę rodykles valanda atgal, pereisime prie savo ilgumai priklausančio laiko, kuris nustatomas pagal saulę. Vidurdienį, dvyliktą valandą, o ne 13, kaip yra dabar, ji turėtų būti aukščiausiame taške.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų