Tokį sprendimą ministrų kabinetas palaimino trečiadienį.
„Raudonojoje zonoje mažoms savivaldybėms būtų siūlomas karantinas, o geltonojoje esančioms didžiosioms savivaldybėms būtų siūlomas karantinas“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Minėtas skirstymas įsigalios nuo pirmadienio, spalio 26-osios.
„Greičiausiai, kad nuo pirmadienio ir karantinas įsigaliotų, bet jis nebūtų automatinis. Tiesiog Vyriausybė šiandien apsispręstų pagal šios dienos rodiklius“, – kalbėjo jis.
Trys zonos
Vyriausybės sprendimu, kiekvienai zonai bus duotos labai išsamios ir aiškios rekomendacijos, kaip kovoti su viruso plitimu. Savivaldybėms rizikos bus suteikiamos pagal konkrečius sergamumo rodiklius.
Į žaliąją zoną pateks savivaldybės, kuriose sergamumas mažesnis kaip 25, o teigiamų tyrimų procentas – mažiau kaip 4 proc. Į žaliąsias zonas patenkančioms savivaldybėms kol kas nerimauti nereikia.
„Žaliai grupei kokių nors papildomų priemonių niekas nesiūlys naudoti. Toms savivaldybėms, kurios pateks į geltoną zoną, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teiks specifines rekomendacijas, priklausomai nuo to, kur virusas plinta, vertinant savivaldybės individualumą“, – yra aiškinęs A. Veryga.
Į geltonąją zoną pateks savivaldybės, kur sergamumas neviršija 50 atvejų, tačiau teigiamų testų – daugiau kaip 4 proc. arba sergamumas 25–150 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų – mažiau kaip 4 proc.
Taigi, šiuo metu į šią zoną patenka Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės.
Į raudonąją zoną patenka savivaldybės, kur sergamumas viršija 50, teigiamų testų – daugiau kaip 4 proc. arba sergamumas – daugiau kaip 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Į šią zoną patekusioms savivaldybėms bus teikiamos rekomendacijos dėl renginių ribojimo, nuotolinio darbo, ugdymo, sveikatos priežiūros paslaugų peržiūrėjimo, srautų ribojimo prekybos vietose bei kaukių dėvėjimo. Taip pat joms bus rekomenduojama apsispręsti dėl lokalaus karantino skelbimo.
Kriterijai galios ir užsienio valstybėms
Analogiški kriterijai galiotų tiek įtraukiant užsienio valstybes į paveiktų šalių sąrašą, tiek šalies viduje.
„Siūlytumėme ne tik nustatyti tuos pačius kriterijus kaip siūlo Europos Taryba, bet juos panaudoti vertinant situaciją regioniniu mastu“, – teigė ministras.
„Žaliai šalių grupei būtų priskiriamos šalys, kur sergamumas būtų mažesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites ir teigiamų tyrimų dalis mažiau nei 4 procentai. Geltonai būtų priskiriamos šalys, kur sergamumas būtų mažiau nei 50 atvejų ir teigiamų tyrimų dalis 4 ir daugiau proc., arba sergamumas nuo 25 iki 150 atvejų ir teigiamų tyrimų dalis mažiau nei 4 procentų“, – kriterijus pristatė ministras.
Trečiai, raudonai šalių grupei, būtų priskiriamos tos šalys, kuriose sergamumas COVID-19 siektų 50 ir daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų, teigiamų tyrimų dalis sudarytų 4 proc. ir daugiau, arba sergamumas būtų daugiau nei 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per pastariąsas dvi savaites.
Pilkajai zonai būtų priskiriamos valstybės, kurių skelbiamų duomenų nepakanka šiems kriterijams įvertinti arba atliekamų tyrimų skaičius yra santykinai mažas, šalių sąrašas būtų skelbiamas kiekvieną penktadienį ir įsigaliotų pirmadienį.
„Vienas iš papildomų kriterijų, kuris įvedamas vertinant savivaldybes, kad į raudoną savivaldybių grupę patektų tos, kurios atitinka šalių kriterijus, tik savivaldybėje turi būti registruota ne mažiau kaip dešimt atvejų per savaitę, nes mažoms savivaldybėms labai mažas atvejų skaičius gali duoti netinkamą situacijos vertinimą (...). Karantino režimas būtų skelbiamas, kai savivaldybė priskiriama raudonai grupei“, – teigė ministras.
