DIENOS PJŪVIS. Seimo rinkimų rezultatų įvertinimas

Sekmadienį Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai. Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų susišlavę konservatoriai dar neskuba savęs tituluoti laimėtojais ir leistis į kalbas apie būsimą valdančiąją koaliciją. Tuo metu antroje vietoje atsidūrusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau galvoja paie darbą opozicijoje. Partijos daugiamandatėje apygardoje kovoja dėl 70 vietų Seime. Dar 71 parlamentaras bus išrinktas vienmandatėse, kur iš pirmo turo į Seimą jau pateko du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatai – Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič bei konservatorių iškelta Ingrida Šimonytė. O kaip šiuos Seimo rinkimų rezultatus vertina politologai?

Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su politologu Mindaugu Jurkynu.

 

Rinkėjų aktyvumui neigiamo poveikio galėjo turėti pandemija, sako politologai

Politologai sako, kad mažesnį nei prieš ketverius metus rinkėjų aktyvumą Seimo rinkimuose galėjo nulemti koronaviruso pandemija.

„Galima, žinoma, tik spėlioti, kas lėmė tai, kad jis keliais procentiniais punktais mažesnis nei prieš ketverius metus: ar oras, ar nenoras rizikuoti dėl galimo užkrato, ar nemažai daliai tiesiog yra gerai taip, kaip yra, jie nenori pasinaudoti teise balsuoti“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorės Jūratės Novagrockienės teigimu, rinkėjų aktyvumas, turint galvoje pandemijos situaciją, yra „labai neblogas“, o jį, jos vertinimu, paveikė tiek žmonių baimė, tiek įvairūs nesklandumai, susiję su saviizoliacijoje buvusių žmonių balsavimu.

„Reikia „užmesti“ kažkokį procentą, kurie tiesiog bijojo eiti balsuoti, todėl, kad vienaip ar kitaip yra tam tikra baimė užsikrėsti“, – sakė politologė.

REKLAMA

Į politiką įsitraukė užsienio lietuviai

Ambasadoms Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje fiksuojant dvigubai lyginant su ankstesniais rinkimais išaugusį čia gyvenančių lietuvių aktyvumą, politologai tai sieja su politinėje Lietuvos darbotvarkėje atsidūrusiais užsienio lietuviams aktualiais klausimais.

„Tai, kad yra susidomėjimas ir iš Lietuvos – iš kitos pusės, jie, aišku, labai suinteresuoti dvigubos pilietybės klausimu, tai, aš manau, kad tas ilgesnio laiko rezultatas yra tas šiandieninis aktyvumas, kurį matome“, – sakė J. Novagrockienė.

R. Vilpišausko nuomone, užsienio lietuvių įsitraukimą galėjo paskatinti socialiniai tinklai ir bendras aktyvesnis informacinis laukas, leidžiantis lengvai gauti informaciją bei likti įsitraukus į aktualijas.

J. Novagrockienės teigimu, nemažas rinkėjų aktyvumas didmiesčių apygardose gali būti palankus konservatoriams ir socialdemokratams.

Nors, pasak politologų, sunku pasakyti, kas atėjo balsuoti iš anksto ar kokios visuomenės grupės buvo aktyviausios miestuose, jie buvo linkę manyti, kad dėl aktyvesnio balsavimo miestų apygardose bei išankstiniame balsavime galima tikėtis didesnio jaunų žmonių aktyvumo.

„Iš tikrųjų jaunimas buvo susidomėjęs ir buvo pakankamai aktyvus“, – sakė J. Novagrockienė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų pirmajame ture siekė 47,6 proc. – trimis procentiniais punktais mažiau nei prieš ketverius metus.

Rinkimų dieną balsavo 35,42 proc. rinkėjų, užsienyje – 66,36 proc. Bendrai su užsienio balsais tai būtų 35,96 procentų.

REKLAMA

Dar 11,64 proc. rinkėjų balsavo iš anksto, dėl koronaviruso pandemijos išankstinis balsavimas vietoje įprastinių dviejų buvo ištęstas iki keturių dienų.

2016 metais Seimo rinkimuose balsavo 50,64 proc. rinkėjų. Iš šio skaičiaus iš anksto savo valią buvo pareiškę 6,65 proc. rinkėjų. Galutiniuose rinkėjų sąrašuose buvo įrašyta 2 mln. 514 tūkst. 657 rinkėjai.

Per 2012-ųjų Seimo rinkimus aktyvumas siekė 52,93 proc., rinkėjų sąrašuose buvo 2 mln. 588 tūkst. 418 rinkėjų. Išankstiniame balsavime tuomet savo valią pareiškė 5,51 proc. rinkėjų.

2008-ųjų rinkimuose bendras aktyvumas siekė 48,59 proc., iš šio skaičiaus išankstiniame balsavime – 3,99 proc., rinkėjų sąrašuose buvo 2 mln. 696 tūkst. 90 rinkėjų.

Rinkimai Lietuvoje užsienio žiniasklaidos akimis: „verda įtempta kova"

Tarptautinė žiniasklaida teigia, kad Seimo rinkimuose dalyvavusiems lietuviams šiemet labiausiai rūpėjo valdžios reakcija į koronaviruso situaciją ir socialinės nelygybės problemos.

„Lietuviai raginami atsinešti savo rašiklius, taip siekiant minimizuoti užsikrėtimo riziką sekmadienio parlamento rinkimuose, kurie laikomi pasitikėjimo balsavimu dėl to, kaip ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvarkosi su koronaviruso krize“, – rašo britų naujienų agentūra „Reuters“.

Anot „Reuters“, daug žmonių Lietuvoje „yra pasipiktinę dėl pajamų nelygybės, nepaisant spartaus ekonomikos augimo nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą“.

Prancūzų agentūra „Agence France Presse“ (AFP) pažymi, kad rinkimus Lietuvoje temdo rekordinis koronaviruso atvejų šuolis.

REKLAMA

„Tarp valdančiosios kairiųjų centro koalicijos, ginančios savo tvarkymąsi su pandemija, ir opozicijoje esančių konservatorių verda įtempta kova. Rinkimų varžovai žada sumažinti ekonominę ir švietimo atskirtį tarp kaimo ir miesto gyventojų“, – teigia AFP.

Amerikiečių „Bloomberg“ agentūra šiuos Seimo rinkimus pavadino labiausiai nenuspėjamais per daugelį metų.

„Nepaisant to, kad koronaviruso sukrėsta Lietuvos ekonomika šiais metais turėtų pralenkti visas kitas – išskyrus vieną – Europos Sąjungos nares, apklausos rodo, jog ministrui pirmininkui S. Skverneliui gali tekti pakovoti dėl teisės formuoti naują vyriausybę“, – rašo „Bloomberg“.

Agentūra taip pat teigia, kad daug lietuvių yra nepatenkinti, kaip paskirstoma Europos integracijos atnešama nauda, o antrasis rinkimų turas po dviejų savaičių bus dar sunkiau nuspėjamas.

Panašius akcentus dėlioja ir amerikiečių „Associated Press“.

„Neseniai šoktelėjęs COVID-19 atvejų skaičius, su virusu susijęs nedarbo augimas ir ekonominiai iššūkiai yra pagrindinės problemos, dėl kurių kritikuojama dabartinė koalicinė vyriausybė“, – rašo AP.


Rašyti komentarą...
A
Ale va
2020-10-12 20:10:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei pasakyti tiesiai švieiai ,tai rinkimai pagal demiokratijos principą neįvyko. Nedalyvavo 50procentų plius vienas rinkėjas. Nuo to reikia paradėti Vardininko linksnį. Tam yra objektyvios ir subjektyvios priežastys. Korona viruso baimė ir nepasitikėjimas rinkimų sistema.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų