Kova dėl didmiesčių: esminis mūšis – dėl konservatorių baze tituluojamo Kauno

Kai Seimo rinkimų naktį buvo suskaičiuoti balsai ir paaiškėjo, kad daugiausiai mandatų į Seimą laimėjo konservatoriai, šie nepuolė aklai džiaugtis. Ir ne be reikalo – juk į galutinius rinkimų rezultatus daugybę sumaišties įneš antrasis turas, kai bus balsuojama vienmandatėse apygardose. Partijos su nerimu laukia, kiek dar mandatų joms atseikės rinkėjai. Ir nors panašu, kad didmiesčiuose konservatoriai kol kas griežia pirmuoju smuiku, ar pergalė jiems tikrai garantuota?

Ingrida Šimonytė. Gabrielius Landsbergis (tv3.lt fotomontažas)

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose antrajame rinkimų ture rinkėjai išsirinks 27 savo atstovus Seime. Šiemet susiklostė įdomi situacija, kuomet kiekvienoje apygardoje, išskyrus Šiaulių Saulės apygardą, grumsis po vieną Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatą prieš kitų partijų atstovus.

Balsas prieš valdančiuosius, ar prieš opoziciją?

Situaciją, kuomet antrajame ture beveik visose apygardose išvysime po vieną konservatorių kandidatą, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas aiškina partijos rinkėjų lojalumu.

„Konservatorių rinkėjai yra pakankamai lojalūs ir disciplinuoti. Jie ateina į rinkimus. Jeigu pažiūrėsite į prieš ketverius metus įvykusius rinkimus, miestuose taip pat buvo daug konservatorių kandidatų antrame ture. 

Miestuose į pirmą turą konservatorių išėjimas buvo ir anksčiau. Dėl dviejų priežasčių: pirmoji – lojalus elektoratas, antra – miestai yra pagal laimėtus rezultatus linkę daugiau paremti konservatorių ar liberalų atstovus, bet čia jau priklauso nuo miesto“, – tv3.lt kalbėjo M. Jurkynas.

REKLAMA

Mindaugas Jurkynas (nuotr. stopkadras)

Vis dėlto profesorius atkreipia dėmesį, kad 2016 m. Seimo rinkimai parodė, jog lemiamu momentu rinkėjai praktiškai susimokė prieš konservatorius, o šie nesugebėjo išplėsti savo rinkėjų bazės ir pasiekė „stiklines lubas“ – ribą, po kurios jų rėmėjų skaičius nebedidėjo.

„Tačiau šiemet gali būti toks veiksnys, kad valstiečiai, buvę tuo trečiuoju pasirinkimu tarp socialdemokratų ir konservatorių, šiemet įgijo valdžios aureolę. Ir yra toks dalykas, kad žmonės balsuoja ir prieš valdžią, ir už kažką naujo.

Didysis klausimas yra, ar antrajame ture vėl pasireikš rinkėjų balsavimas už bet ką, tik ne už konservatorius, ar kaip tik – tik ne už Karbauskį ir ne už jo ribojimų, draudimų arba socialiai konservatyvesnę politiką. Gal suveiks abu, gal kažkurie nesuveiks“, – svarstė M. Jurkynas.

O štai Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga neabejoja, kad konservatoriams priešiški rinkėjai ir šiemet vienys savo jėgas, bandydami pasiekti, kad šios partijos atstovai nešvęstų pergalės.

„Vis dėlto, manau, kad stipresnis balsas bus prieš konservatorius. Ši taisyklė, kuri buvo labai veiksminga ir parodė savo galią per praėjusius Seimo rinkimus, ji nublankusi, bet vis dar veikia. <...> Mano prognozė, kad visi kiti vienysis prieš konservatorius“, – portalui tv3.lt kalbėjo S. Spurga.

Išskirtinis dėmesys Kaunui

Kaunas nuo seno laikomas konservatorių bastionu. Tačiau 2016 m. Seimo rinkimuose valstiečiams pavyko ten visai neblogai įsitvirtinti, mat iš septynių Kauno apygardų valstiečiai netikėtai užkariavo šešias, o konservatoriai – tik vieną.

REKLAMA

Šiemet, nors visose Kauno apygardose konservatoriai pirmajame rinkimų ture sulaukė didesnio palaikymo nei jų konkurentai, M. Jurkynas nesiryžta tvirtinti, kad partija įsitvirtins mieste kaip senais laikais. VDU profesoriaus teigimu, ar konservatoriai įsigalės Kaune, parodys antrasis rinkimų turas, o vėliau – savivaldybių tarybų rinkimai.

Tuo metu S. Spurga tvirtina, kad Kauną, kaip ir kitus miestus, pasiekė pokyčių poreikis, tikėtina, leisiantis konservatoriams ten užsitikrinti daugiau mandatų.

„Matyt, šita banga, kurią aš įvardyčiau pokyčių poreikiu, pasiekė ir Kauną. Kaunas ne be pagrindo laikomas konservatorių baze, nors yra buvę nukrypimų ir anksčiau – prisiminkime Šustausko atvejį, ir dabar Matijošaičio. Bet konservatorių rinkėjas ten visada gyvas“, – sakė S. Spurga.

Saulius Spurga (asm. arch. nuotr.)

„Manau, kad kur jau kur, bet Kaune konservatorių atstovai antrame ture turi gerus šansus ir tikrai yra favoritai“, – pridūrė MRU docentas.

Įdomu tai, kad per praėjusius Seimo rinkimus Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis viešai reiškė paramą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Ir nors ši taktika pasiteisino tąkart, šiemet viešai demonstruojamos miesto mero nuotraukos kartu su Sauliumi Skverneliu, atrodo, atnešė mažai naudos.

Čia pat M. Jurkynas siūlo prisiminti, kad V. Matijošaičio parama valstiečiams ir jų kandidatui S. Skverneliui menkai padėjo ir per pernykščius prezidento rinkimus. 

„Tada Kauno meras taip pat reiškė paramą dabartiniam premjerui Sauliui Skverneliui, tačiau tai nepadidino šansų ir jis vis tiek liko trečias“, – prisiminė M. Jurkynas.

REKLAMA

O tai, anot profesoriaus, signalizuoja, kad rinkėjams sprendžiant, kam skirti balsą, pirmuoju smuiku griežia tikrai ne autoritetingų politikų parama.

„Žmonės renkasi turbūt pirmiausiai žiūrėdami į asmenybę ar jos charizmą, ar skandalų neturėjimą, idėją, naujovę, gerovės valstybę, tarkime. Tada jie žiūri į partinę priklausomybę, čia daugiau gal vienmandatėse, – kas toksai, iš kokios partijos, partija gerai vertinama ar negerai“, – vardino pašnekovas.

Ir tik paskiausiai, kaip teigia M. Jurkynas, rinkėjai atsižvelgia į vieniems ar kitiems kandidatams deklaruojamą politikų paramą.

„Tuomet žmonės žiūri, kaip kiti remia, – ar tai yra antrasis pasirinkimas, ar ne. Nes žmonės eina balsuoti už savo partiją, bet yra kažkokia kita partija, kuri, tarkime, mažiau bloga. Jeigu mažiau blogos partijos atstovai paremia tavo kandidatą arba atvirkščiai, tai irgi gali paveikti. Bet tai tikrai nėra pirminis veiksnys“, – pastebėjo politologas.

Keičiasi tai, kas aktualu rinkėjams

Kas dar svarbu rinkėjui be politiko charizmos, idėjų ar jam išsakomos paramos? M. Jurkynas išskiria, kad jaunesni rinkėjai gyvena globaliame informacijos sraute, todėl jiems ir rūpi globalesnės problemos.

„Jų pažiūros gali būti suformuotos ne istorinės atminties, priešiškumo Sovietų Sąjungos okupacijai, Rusijai, bet būtent, kaip yra ir kitose Europos konsoliduotose demokratijose, kada yra identiteto politika, moraliniai klausimai, valstybės vaidmuo ribojimuose ir laisvės rėmime. Šitie klausimai gali iškilti.

Nes mes negyvename tuščioje erdvėje. Mes gyvename globaliame pasaulyje, kur yra globali informacija. Jeigu mums staiga rūpi „Black lives matter“ ir išeina žmonės į gatves, nors pas mus tos aktualios problemos nėra, bet tie jautrūs klausimai apie skriaudžiamuosius arba tuos, kurie nepakankamai yra atstovaujami, ar stereotipizuojami, jie gali iškilti ir Lietuvoje, jie gali aktualizuotis ir tapti aktualūs“, – svarstė profesorius. 

REKLAMA

Ne ką mažiau daliai rinkėjų, kaip svarsto M. Jurkynas, svarbūs lyčių lygybės, neįgaliųjų įtraukimo, migracijos, solidarumo ir kiti svarbūs klausimai.

„[Šie klausimai] gali iškilti pas mus su naująją karta, kuri gyvena su kitokia informacija patirčių pasaulyje“, – kalbėjo M. Jurkynas.

VILNIUS

Absoliučiai didžiausia intriga sostinėje nusimato Senamiesčio-Žvėryno apygardoje, kur kausis konservatorius Mykolas Majauskas (pirmajame ture surinkęs 29 proc. balsų) ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen (28 proc.). Būtent šioje apygardoje M. Majauskas prieš ketverius metus užsitikrino savo vietą Seime.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Naujamiesčio–Naujininkų apygardoje susitiks konservatorius Žygimantas Pavilionis (31 proc.) ir Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius (14 proc.)

Žirmūnų apygardoje – konservatorė Seimo narė Paulė Kuzmickienė (38 proc.) ir Laisvės partijos kandidatė Monika Ošmianskienė (13 proc.).

Fabijoniškių apygardoje kova vyks tarp konservatorės Aistės Gedvilienės (30 proc.) ir Laisvės partijos atstovo, buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus Artūro Žukausko (16,5 proc.).

Šeškinės-Šnipiškių apygardoje susitiks konservatorius, buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė (29 proc.) ir Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė (15 proc.).

Justiniškių-Viršuliškių apygardoje kovos konservatorius Seimo narys Paulius Saudargas (30 proc.) ir Laisvės partijos atstovė Brigita Guobė (12 proc.).

Pilaitės-Karoliniškių apygardoje konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (30 proc.) mes iššūkį valstiečių kandidatui premjerui Sauliui Skvereliui (14,5 proc.).

REKLAMA

Saulius Skvernelis (K. Polubinska nuotr.)

Lazdynų apygardoje grumsis konservatorius Algis Strelčiūnas (33 proc.) ir Laisvės partijos kandidatė Donalda Meiželytė (14 proc.).

Naujosios Vilnios apygardoje kovos konservatorė Seimo narė Monika Navickienė (34 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatė Romualda Poševeckaja (14 proc.).

Panerių–Grigiškių apygardoje išvysime konservatorės Agnės Bilotaitės (29 proc.) ir Laisvės partijos atstovės Ritos Balčiūnienės (12 proc.) kovą.

Verkių apygardoje kovos konservatorius Dainius Kreivys (41 proc.) ir Laisvės partijos atstovas Gediminas Jaunius (15 proc.).

Pašilaičių apygardoje susitiks konservatorius Vytautas Kernagis (30,55 proc.) ir Laisvės partijos narys, sostinės vicemeras Vytautas Mitalas (21 proc.).

KAUNAS

Kauno Šilainių apygardoje kovos konservatorė Jurgita Šiugždinienė (31 proc.) ir valstietė Ligita Valalytė (16 proc.).

Kalniečių apygardoje išvysime konservatoriaus Arvydo Anušausko (31 proc.) ir valstietės Aušros Papirtienės (17 proc.) kovą.

Savanorių apygardoje kovos konservatorius Paulius Lukševičius (23 proc.) ir Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis (15 proc.).

Petrašiūnų-Gričiupio apygardoje grumsis konservatorius Kazys Starkevičius (33 proc.) ir valstietis Gediminas Vasiliauskas (16 proc.).

Panemunės apygardoje susitiks konservatorė Gintarė Skaistė (33 proc.) ir valstietis Aurelijus Veryga (19 proc.).

Aleksoto-Vilijampolės apygardoje kausis konservatorius Vytautas Juozapaitis (28 proc.) ir valstietė Karolina Žekaitė (14 proc.).

REKLAMA

Centro-Žaliakalnio apygardoje konservatorius Gabrielius Landsbergis (38 proc.) mes iššūkį valstiečių kandidatei Audronei Jankuvienei (13 proc.).

KLAIPĖDA

Klaipėdos Marių apygardoje Marių apygarda išvysime valstiečių kandidatės Ligitos Girskienės (23 proc.) ir konservatorių keliamo Kęstučio Navicko (16 proc.) kovą.

Pajūrio apygardoje grumsis Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas (19,55 proc.) ir konservatorius Arūnas Barbšys (17,5 proc.).

Danės apygardoje kausis konservatorių kandidatas Arvydas Pocius (26 proc.) ir Liberalų sąjūdžio atstovas Saulius Budinas (14 proc.).

Baltijos apygardoje susitiks konservatorius Audrius Petrošius (22 proc.) ir valstiečių kandidatas Mindaugas Bastakis (12,5 proc.).

ŠIAULIAI IR PANEVĖŽYS

Šiaulių Aušros apygardoje kovos valstiečių kandidatas Seimo narys Stasys Tumėnas (21,5 proc.) ir konservatorius Martynas Šiurkus (17 proc.).

Saulės apygardoje, kur vienintelėje iš visų didmiesčių nėra konservatorių kandidato, kovos save išsikėlęs Šiaulių miesto vicemeras Domas Griškevičius (22 proc.) ir valstiečių keliamas Seimo narys Valerijus Simulikas (19 proc.).

Panevėžio vakarinėje apygardoje susitiks konservatorė Indiana Grigienė (19 proc.) ir valstietis Deividas Labanavičius (18 proc.).

Nevėžio apygardoje grumsis konservatorių iškeltas Seimo narys Bronislovas Matelis (26 proc.) ir valstietis Kęstutis Lukoševičius (15,5 proc.).

Seimo rinkimų antrasis turas vyks spalio 25 dieną.


Rašyti komentarą...
A
Alius
2020-10-14 07:37:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei konservatoriai laimės antrame ture tai paprastiems Lietuvos žmonėms bus hana.
Atsakyti
-26

>
>>>
2020-10-14 09:47:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tas pats jaunimas galės pigių bilietų pradėti ieškotis į airijas norvegijas. Kiauras tas jaunimas
Atsakyti
-16

A
Arminas
2020-10-14 10:05:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jaunimas su žolytes parukymu,ir vienalytčiu santuoku iteisinimu wow
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (73)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų