„Aš tikiuosi šiandien didelio aktyvumo“, – sakė S. Skvernelis, sekmadienio ryte balsavęs Seimo rinkimuose. Premjeras S. Skvernelis balsuoti atvyko vienas, be žmonos.
Premjeras ragino žmones ateiti balsuoti, atlikti konstitucinę pareigą ir tikino, kad saugumas šiemet balsuojant rinkimuose yra užtikrintas.
Jis sakė, kad vyriausybės darbo ciklą vainikavo egzaminas – koronaviruso pandemija, kuri parodė ir problemas bei darbus, kuriuos reikės daryti iškart po rinkimų.
„Tokius rinkimus, tikiuosi, turime pirmą ir paskutinį kartą”, – kalbėjo S. Skvernelis, paklaustas apie tai, kaip vertina faktą, kad ne visi saviizoliacijoje esantys žmonės galėjo balsuoti.
Jis vylėsi, kad po rinkimų susivienys centro, centro kairės jėgos, kuriuos tęs pradėtus darbus.
Paklaustas, už ką balsavo, premjeras sakė, kad balsavo už Seimo narę, „ne sofos politikę“.
Premjeras yra pirmasis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) numeris, taip pat kandidatuoja Pilaitės-Karoliniškių vienmandatėje apygardoje.
Seimo rinkimai – pagrindiniai faktai
Šį sekmadienį Lietuvoje vyksta eiliniai Seimo rinkimai – Lietuvos piliečiai rinks 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai.
Seimų numeracija skaičiuojama nuo praėjusio amžiaus pirmosios pusės, 1920–1940 metais veikusių I–IV Seimų, 1920–1922 metais veikęs Steigiamasis Seimas neskaičiuojamas. Nepriklausomybę atkūrusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dirbo 1990–1992 metais.
Rinkėjų skaičius. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 mln. 449 tūkst. 683 balso teisę turintys piliečiai. Prieš ketverius metus rinkėjų sąraše buvo 2 mln. 504 tūkst. 267 rinkėjai, 2012 metų Seimo rinkimuose balsavimo teisę turėjo 2 mln. 442 tūkst. 587 rinkėjai.
Apygardos. Seimo rinkimuose ketverių metų kadencijai renkamas 141 parlamentaras: 70 – pagal sąrašus ir 71 – vienmandatėse apygardose. Šiuose rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams – Pasaulio lietuvių, atsižvelgus didelį skaičių užsienyje dalyvavusių rinkėjų per pastaruosius rinkimus.
Kandidatai. Iš viso rinkimuose dalyvauja 1754 partijų iškelti bei savarankiškai išsikėlę kandidatai, 1170 arba 66,7 proc. vyrų ir 584 arba 33,3 proc. moterų. Palyginti su 2016 metų rinkimais, į Seimą kandidatuoja 339 žmonėmis daugiau – prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1416 kandidatų.
Portretas. VRK sudarė statistinį kandidato portretą, tai – aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.
Partijos. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų, koalicijų nesudaryta. Per 2016 metų rinkimus kandidatų sąrašus diaugiamandatėje apygardoje kėlė 12 partijų ir dvi koalicijos, iš jų į Seimą pateko šešios partijos.
Kartelė. Daugiamandatėje apygardoje mandatų gauna partijos, surinkusios ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Partijų koalicijoms kartelė siekia 7 proc. nuo visų dalyvavusių rinkėjų balsų.
Antrasis turas. Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 dieną. Jame vienmandatėse apygardose varžysis du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai. Kandidatas laimi jau pirmajame ture, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. tos apygardos rinkėjų ir kandidatas surinko per 50 proc balsų arba su mažiau kaip 40 proc. aktyvumu gavęs ne mažiau kaip penktadalį visų tos rinkimų apygardos rinkėjų balsų. Per 2016 metų rinkimus į Seimą jau pirmojo turo metu buvo išrinkti trys politikai.
Piesaika. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Išrinktas Seimo narys įgaliojimus įgyja po priesaikos. Įprastai pirmas naujojo Seimo posėdis vyksta lapkričio viduryje.
