REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Skaičiai įspūdingi – šiuo metu izoliacijoje dėl COVID-19 šalyje yra daugiau nei 30 tūkst. asmenų ir skaičiai kasdien auga. Epidemiologai teigia vos spėjantys suktis ir darbo valandų seniai neskaičiuoja.

Skaičiai įspūdingi – šiuo metu izoliacijoje dėl COVID-19 šalyje yra daugiau nei 30 tūkst. asmenų ir skaičiai kasdien auga. Epidemiologai teigia vos spėjantys suktis ir darbo valandų seniai neskaičiuoja.

REKLAMA

Iš viso nuo kovo pradžios Lietuvoje registruotas 201 židinys, iš jų 26 fiksuoti gydymo įstaigose, 11 – slaugos ir globos įstaigose.

Viename tokiame židinyje būna nuo 2 iki 82 susirgusių asmenų, o didžiausias viename židinyje su užsikrėtusiais kontaktavusių asmenų skaičius siekė net 289. 

Tokius duomenis Nacionalinės visuomenės sveikatos konferencijos „Lietuva ir COVID-19: pamokos, patirtys ir perspektyvos“ metu teikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų skyriaus specialistė Daiva Razmuvienė.

„Repeticija“ įvyko dar gruodį

Apžvelgdama visą pandeminį laikotarpį šalyje specialistė akcentavo, kad situacija buvo neeilinė ir teko, kaip įmanoma, prie jos taikytis.

REKLAMA
REKLAMA

Ironiška ar sutapimas, bet dar gruodžio mėnesį vyko funkcinės pratybos, kurios buvo skirtos įvertinti, kaip įstaigos yra pasirengusios, jei kartais nutiktų taip, kad atsirastų naujas sukėlėjas ir sukeltų vienos ar kitos užkrečiamosios ligos grėsmę.

REKLAMA

„Ir nepraėjo mėnuo, kai atsirado naujas sukėlėjas, kuris pradėjo plisti. (...) Teko įsitraukti į naujus darbus. Didžiausia našta – atvejų epidemiologinė diagnostika, susirgusių asmenų kontaktų, maršrutų išaiškinimas. Su tuo susiję kiti darbai –  nedarbingumo išdavimas, konsultavimas dėl izoliacijos vietos palikimo galimybės ir kiti svarbūs, vieni su kitais susiję darbai“, – dėstė ji. 

Specialistės pastebėjimu, židinių tyrimas epidemiologams nėra naujiena. „Bet tai yra labai imlu laikui, bet tai stengiamasi padaryti kuo greičiau“, –pridūrė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Darbas kiaurą parą

D. Razmuvienė pasakojo, kad iš viso buvo pasitelkta 600 darbuotojų. Didžioji dalis jų – specialistai iš kitų sričių, dalis skyrių buvo perorganizuoti, pakeisti, kad pagal kompetencijas žmonės galėtų prisidėti prie situacijos valdymo.

„Buvo ir daug viršvalandžių, darbo režimas – 24 valandos per parą, 7 dienos per savaitę, be jokių sustojimų“, – neslėpė epidemiologė.

Dalindamasi sukaupta patirtimi D. Razmuvienė pasakojo, kad buvo suformuotos naujos darbo grupės, kokių niekad nebuvo. 

Be to, didžiuliu iššūkiu tapo specialistų stygius.

„Vien darbui dėl leidimų išdavimų, saviizoliacijos trumpinimo yra paskirti 35 darbuotojų, kurie tik tą darbą ir atlieka. O per dieną yra gaunama per 800 tokių prašymų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų informavimo ir registravimo tiksliniams tyrimams srityje vėlgi dirba 30 specialistų (dar tiek pat yra rezerve)“, – darbo realybe dalinosi NVSC atstovė.

Per dieną – per 1,5 tūkst. skambučių 

D. Razmuvienė parėžė, kad specialistams tenka pakelti milžiniškus krūvius. Negana to, kartais žmonės rašo laiškus tiesiog norėdami psichologinės paramos.

„Šiuo metu vidutiniškai 1 darbuotojas gali suteikti ir suteikia apie 60 konsultacijų telefonu. Konsultavimo procese dirba 100 žmonių. Yra paskirta žmonių grupė, kurie konsultuoja vienu metu 16 asmenų, savaitgaliais dirba 3 žmonės. Vidutiniškai per dieną yra priimama 1500 skambučių, o  elektroniniu paštu vidutiniškai atsakoma 200–300 žinučių. Tačiau kartais tai tiesiog ir psichologinės pagalbos, o ne tikslinės informacijos siekis“, – pasakojo epidemiologė.

REKLAMA

Ji parėžė, kad nuolatinis darbas vyksta ir ne darbo laiku – renkama ir pateikiama informacija apie naujausius statistinius duomenis, epidemiologinius tyrimus, apie besikeičiančius reikalavimus.

Anot specialistės, darbą itin palengvina savanorių pagalba. Jų šiuo metu dirba 82, nors dar vasaros viduryje turėta 220. Taip pat pasiteisino konkrečių visuomenės grupių mokymai.

Specialistai palieka įstaigą

D. Razmuvienės teigimu, iššūkių dar yra daug ir jų laukia ateityje.

„Surenkamos informacijos kiekiai yra labai dideli, o žmogiškųjų išteklių trūksta. O esant jų stokai mažėja atvejų epidemiologinės diagnostikos kokybė“, – pasakojo ji.

REKLAMA

Pavyzdžiui, Vilniaus departamentas pajėgus per dieną kokybiškai ištirti daugiausiai 50 atvejų.

„Tai reiškia, kad kiekvienu atveju surinkti anamnezę, žinoti kontaktų grandinę. Bet jei jų yra daugiau, tai užtrunka ilgesnį laiką“, – sakė ji.

NVSC atstovės teigimu, didžiulis tempas, krūvis lemia tai, kad atėję žmonės neatlaiko krūvio bandomuoju laikotarpiu ir išeina. 

Be to, ne mažesnis iššūkis – ir sunkiai prognozuojamas atvejų skaičiaus augimas.

Kadangi nepakanka laiko išsamioms analizėms, o darbo rutina yra labai dinamiška, apsunkintas tampa ir kitų užkrečiamųjų ligų valdymas.

Naujų atvejų – vėl triženklis skaičius

Spalio 7 d. duomenimis, per antradienį Lietuvoje nuo COVID-19 mirė du žmonės, nustatyta 117 naujų atvejų, bendras susirgimų skaičius šalyje siekia 5483. Šiuo metu COVID-19 tebeserga 2761 žmogus, 2600 pasveiko.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 128 žmonės, 11 iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma šešiems pacientams, su deguonies kaukėmis gydomi 56 asmenys.

Nuo koronaviruso infekcijos iš viso mirė 101 asmuo, dėl kitų priežasčių – 21 žmogus. Izoliacijoje tebėra 30 tūkst. 662 asmenys. 

Nuo birželio 1 dienos nustatyti 291 įvežtinis atvejis. Per praėjusią parą ištirti 7277 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso iki šiol ištirtia 815 tūkst. 260 ėminių.

Vaizdai, kaip atliekamas Covid-19 tyrimas – video reportaže:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų