Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiomis farmacijos pataisomis įpareigojama, kad vaistinėje privalės dirbti ne mažiau nei vienas vaistininkas. Šiuo metu gi pakanka tik vaistininko padėjėjo (farmakotechniko), o vaistininko jis gali būti prižiūrimas nuotoliniu būdu.
Seimo Sveikatos reikalų komitete dėl ekspertinio vertinimo poreikio atidėtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Antano Matulo teikiamas siūlymas iš esmės leistų palikti galioti dabar esamą tvarką.
Parlamentaras siūlo, kad nuostata dėl dirbančio ne mažiau kaip vieno vaistininko nebūtų taikoma tokiais atvejais, kai vaistinėje jos darbo laiku dirba ne mažiau kaip vienas vaistininko padėjėjas ir jo veiklą naudojantis ryšio priemonėmis, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, prižiūri vaistininkas.
Pabrėžiama, kad tokia priežiūra būtų galima tik tam tikrą laiką vaistinėje išdirbusiems farmakotechnikams.
Vaistininkai prižiūri padėjėjus nuotoliniu būdu
Anot Lietuvos vaistinių asociacijos vadovės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, jei šis siūlymas nebus priimtas, regionuose esančioms vaistinėms gresia liūdnas likimas.
Pabrėžiama, kad tik palaiminus minimą siūlymą būtų užtikrinama ir farmacinių paslaugų kokybė ir galimybė regionuose toliau veikti mažoms vaistinėms. Priešingu atveju regionuose gyvenantys praras vaistų prieinamumą, o farmakotechnikai vienintelį ten turimą darbą.
„Situacija tokia, kad Lietuvoje vaistininkų trūksta ir mažesniuose miesteliuose, kaimuose dirba farmakotechnikai, prižiūrimas vaistininko.
Jis atvažiuoja į vaistinę, peržiūri receptus, tikrina, konsultuoja farmakotechniką. Jei reikia, šis visada turi galimybę susiekti su vaistininku ir tą puikiai daro paskutinius 10 metų ir nei valstybinės institucijos, nei pacientai nesiskundė, kad farmakotechnikai prastai atliko darbą“, – dėstė pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad kiekviena vaistinė privalo turėti vaistininką, jis yra farmacinės veiklos vadovas ir be vaistininko vaistinė neatsidarytų. Tačiau prižiūrėti farmakotechniką jis laisvai gali ir nuotoliniu būdu. Tą esą įrodė ir pandemijos situacija, kai ir gydymo paslaugos pradėtos teikti nuotoliniu būdu.
Nuogąstavimai dėl atleidimų nepagrįsti
„Jeigu įsigalios numatytos pataisos ir bus priimtas toks sprendimas, kad vaistininkas fiziškai privalo būti vaistinėje, tai, įsivaizduokite, vaistinė dirba ilgas valandas, 7 dienas per savaitę, mažiausiai reikia trijų vaistininkų. Ir čia kalbame apie tokią situaciją, jei niekas neatostogauja, neserga ir t.t.
Jei farmakotechnikas galės dirbti tik tokioje vaistinėje, kurioje bus ir vaistininkas, tai tokią vaistinę regionuose teks uždaryti“, – tvirtino ji.
K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, tuo metu nuogąstavimai, kad leidžiant vaistininkui dirbti nuotoliniu būdu neva dėl to bus atleidžiami darbuotojai, yra nepagrįsti.
„Jei bus priimtos dabar svarstomos pataisos, reiškia, kad viskas išliks taip, kaip šiandien. Kitu atveju mažose vietovėse negalės įsigyti vaistų“, – sakė ji.
Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė atkreipė dėmesį, kad dabar artimiausiu metu planuojama įteisinti nuotolinę prekybą vaistais, kada apskritai bus galima atsisakyti farmacininko paslaugos.
„Tuo metu vaistinėje, kur dirba kompetentingas specialistas, kuris gali gaminti vaistus, kuris yra prižiūrimas tik nuotoliniu būdu, tokios paslaugos nuo sausio 1 d. tokios paslaugos teigti nebegalės. Iki tol galėjo, o dabar stebuklingai nebegalės“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Veryga: tam pasiruošti buvo 15 metų
Nuomonę šiuo klausimu pareiškė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jo manymu, tokiais A. Matulo siūlymais vaistines norima paversti parduotuvėmis.
„Kolega siūlo atsisakyti vaistininko vaistinėje ir palikti tik vaistininko padėjėją, kuris, esant reikalui, nuotoliniu būdu pasitartų su vaistininku.
Gaila, kad taip norima nueiti lengviausiu keliu ir vaistines galutinai paversti ne sveikatos priežiūros sistemos dalyviais, o vaistų ir kitų prekių parduotuvėmis“, – komentavo jis savo „Facebook“ paskyroje.
Skeptiška vaistininkų bendruomenė
Ministro tvirtinimu, su šiuo siūlymu nesutinkanti vaistininkų bendruomenė.
Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos ministerijai išsiųstame rašte pabrėžiama, kad vaistininkas ir jo padėjėjas vaistinėje turėtų dirbti visą jos darbo laiką, „kad būtų užtikrinta pilna ir kokybiška farmacinė pagalba.“
„Nesutinku ir aš. Juk norima nueiti paprasčiausiu keliu, nes darbdaviai nenorėjo ruoštis pokyčiams, kurie buvo aiškūs jau prieš 15 metų. Būtent prieš tiek laiko įsigaliojo naujovė, kuriai darbdaviai – vaistinių tinklai – galėjo rengtis net 15 metų, nuo 2006 metų.
Per tą laiką jos galėjo persitvarkyti ir atitinkamai organizuoti savo darbą. Tiek pat laiko turėjo vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) prisitaikyti prie numatomų pokyčių rinkoje“, – dėstė jis.
Galėjo paruošti specialistus
A. Veryga atkreipė dėmesį, kad jei darbdaviai planuodami pokyčius prognozavo, kad trūks vaistininkų, jie galėjo kreiptis į vaistininkus rengiančius universitetus dėl didesnio specialistų poreikio.
„Manau, kad vaistinės gali kur kas daugiau – pardavinėti ne tik vaistus ar kitas prekes. Greitu laiku jose atsiras galimybė pasiskiepyti, o gal net ir atlikti kai kuriuos sveikatos tyrimus. Tad, mūsų supratimu, reikia ne mažinti, o didinti reikalavimus ten dirbantiems žmonėms. Būtent todėl buvo imtasi iniciatyvos įteisinti išplėstinės praktikos vaistininkus“, – savo nuomonę pareiškė sveikatos apsaugos ministras.
