12 kandidatų į premjerus: tarp jų – ir teisti, ir skandalistai

Artėjant Seimo rinkimams, kandidatuojančios partijos jau strateguoja, kas galėtų užimti vietas ministrų kabinete ir svarbiausia – kas galėtų perimti Vyriausybės vairą ir tapti premjeru. Kol kas jau aiškios 12 galimų kandidatų pavardžių. Visi norintys būti premjerais – spalvingos asmenybės nuo skandalistų iki teistų už korupciją.

Remigijus Šimašius. Viktoras Uspaskichas. Ingrida Šimonytė (tv3.lt fotomontažas)

Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 12 partijų kandidatais į premjerus. Kitos partijos savo kandidatų dar nenumatė arba nepanoro atskleisti viešai.

INGRIDA ŠIMONYTĖ

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į premjerus ketina deleguoti Seimo rinkimuose dalyvaujančią Ingridą Šimonytę.

1974 m. gimusi Seimo narė I. Šimonytė, baigusi mokslus Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, pasuko į Finansų ministeriją, kur pradėjo dirbti ekonomiste. Vėliau tapo ministerijos sekretore, atsakinga ne tik už mokesčius, bet ir audito, apskaitos ir atskaitomybės klausimus, o 2008 m. vasarą – ir už Fiskalinės politikos departamentą.

2009–2012 m., šalį užklupus finansų krizei, ėjo finansų ministrės pareigas. 2013 m. ėmė dėstyti Vilniaus universitete, kiek vėliau tapo Lietuvos banko valdybos nare.

2016 m. kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija laimėjo rinkimus į Seimą ir tapo Audito komiteto pirmininke.

2019 m. I. Šimonytė, palaikoma TS-LKD, kandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidentus, kur antrajame ture, surinkusi 32,86 proc. balsų, nusileido Gitanui Nausėdai.

REKLAMA

Ingridos Šimonytės štabas (Fotodiena.lt)

SAULIUS SKVERNELIS

Nors pats to neįvardina, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios kandidatas į Seimą ir yra Saulius Skvernelis, teigia, kad jis ir turėtų likti premjeru po rinkimų. 

1970 m. gimęs premjeras S. Skvernelis universitete krimto fizikos mokslus, kiek vėliau tapo mechanikos inžinieriumi, o 1994 m. patraukė į policijos akademiją. Vėliau baigė ir teisės studijas. Nuo 1998 m. policijoje dirbęs S. Skvernelis po dešimtmečio tapo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoju.

Nuo pavaduotojo iki Lietuvos policijos generalinio komisaro S. Skvernelis pakilo po to, kai 2011 m. neblaivus Trakų rajono patrulis pražudė tris žmones. Iškart po nelaimės iš pareigų pasitraukė tuometinis policininkų vadas Vizgirdas Telyčėnas, o jo vietą užėmė S. Skvernelis.

Į politiką S. Skvernelis patraukė 2014 m., kai tapo „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotu vidaus reikalų ministru. Tramplinu į aukštesnes pareigas S. Skverneliui galėjo tapti incidentas 2015 pabaigoje, kuomet Vilniaus policija šukavo sostinę, ieškodama iš policijos pareigūnų automobilio su automatu pasprukusio vyro. Po metų S. Skvernelis kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) laimėjo rinkimus į Seimą ir tapo premjeru.

Žiniasklaidoje S. Skvernelis garsėja savo aštria retorika – kritika sostinės metui Remigijui Šimašiui, prašymu Seimo posėdžių salėje užkišti burną parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui, kito parlamentaro Manto Adomėno išvadinimu nestabiliu ir kt.

Saulius Skvernelis

Paskui premjerą per jo kadenciją iš paskos vilkosi ir ne vienas skandalas. Tai ir palankumas lenkų naftos milžinei „Orlen“, kur jo žmona Silvija vėliau buvo įdarbinta, ir kaltinimai dėl kelio prie jo paties namų išasfaltavimo. Tiesa, pastaruoju klausimu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutraukė tyrimą. 

REKLAMA

Taip pat didelio atgarsio visuomenėje sulaukė ištrintas Vyriausybės pasitarimo garso įrašas. 2018 m. vykusiame pasitarime buvo svarstytas klausimas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis Registrų centro duomenimis.

2019 m. S. Skvernelis, remiamas LVŽS ir LSDDP, dalyvavo LR prezidento rinkimuose, kur, pirmajame ture, surinkęs 19,58 proc. balsų, nusileido I. Šimonytei ir G. Nausėdai.

REMIGIJUS ŠIMAŠIUS

Nors nedalyvauja Seimo rinkimuose, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius yra Laisvės partijos kandidatas į premjerus. Antrąją iš eilės savo meravimo kadenciją R. Šimašius pradėjo pernai.

Iki tol R. Šimašius dėstė teisę Mykolo Romerio universitete, nuo 1995 m. dirbo, o nuo 2006 ir vadovavo Laisvosios rinkos institutui. 2008-ųjų gruodį R. Šimašius tapo teisingumo ministru. 

Einant šias pareigas, 29 Seimo nariai 2012 m. R. Šimašiui pateikė interpeliaciją, kurios klausimai buvo susiję su teismų reforma, situacija įkalinimo įstaigose, duomenų apie žmogaus teisių aktyvistą Alesį Beliackį perdavimą Baltarusijai bei su garsiąją pedofilijos byla. Ministrą taip pat lydėjo kritika dėl homoseksualų partnerystės įstatymo projekto, daugelio nebaigtų tirti rezonansinių bylų. 2012 m. laimėjo rinkimus į Seimą, o 2015 m. išrinktas Vilniaus miesto meru. 

2016 m. nugriaudėjęs „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalas sutepė ir R. Šimašiaus mundurą. Tuomet tuometinio partijos lyderio Eligijaus Masiulio automobilyje rasti 116 tūkst. eurų, įtarta, kad juos kaip kyšį už palankius sprendimus politikui perdavė koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Tada R. Šimašius perėmė vadovavimą Liberalų sąjūdžiui ir gavo užduotį atstatyti rinkėjų pasitikėjimą partija iki 2016 m. Seimo rinkimų.

REKLAMA

Remigijus Šimašius

R. Šimašius dažnai vadinamas feisbuko meru, mat aktyviai komunikuoja socialiniuose tinkluose, bet jo kritikai sako pasigendantys realių darbų. Premjeras S. Skvernelis yra įgėlęs, kad „vienas realus, konkretus [R. Šimašiaus] darbas <...> yra nupjauta tuja prie Neries“. 

Turbūt labiausiai išdiskutuotas šiųmetis R. Šimašiaus sprendimas – Lukiškių aikštėje vasarą įrengti dirbtinį pliažą. Kritikai užsipuolė merą esą išniekinus reprezentacinę šalies aikštę. 

GINTAUTAS PALUCKAS

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vedlys Gintautas Paluckas šiemet ne tik bandys užkariauti rinkėjų palankumą Seimo rinkimuose, bet ir yra savo partijos kandidatas į premjerus. 

2003 m. Vilniaus universitete baigęs informatikos studijas, 2004 m. G. Paluckas pasuko krimsti teisės mokslų. 2003–2005 m. darbavosi „Sodroje“.

Į politiką G. Paluckas įžengė dar studijų metais, tačiau atsidūrė visai kitoje barikadų pusėje – Jaunųjų konservatorių lygoje. Vis tik 2004 m. politikas papildė LSDP gretas, po metų tapo europarlamentaro Justo Paleckio padėjėju. 

2010 m. G. Paluckas nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba neskaidriame viešųjų pirkimų konkurse, kai dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi (2007–2009 m.) ir buvo atsakingas už graužikų naikinimo paslaugų įsigijimą. Po trejų metų jis išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir tapo vicemeru.

G. Palucką išrinkus LSDP pirmininku ir priėmus sprendimą pasitraukti iš valdančiosios koalicijos Seime, nemaža dalis senbuvių paliko partiją ir įkūrė naują politinę jėgą – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP).

REKLAMA

Gintautas Paluckas (Irmanto Gelūno nuotr.)

VIKTORAS USPASKICHAS

Darbo partija į premjerus išsirinko savo pirmininką Viktorą Uspaskichą, kuris nedalyvauja Seimo rinkimuose.

Rusijoje gimęs ir ekonomikos mokslus Maskvoje baigęs, o studijas vėliau tęsęs Kauno technologijos universitete, V. Uspaskichas į politiką pasuko 2000 m. Būtent tada Kėdainių vienmandatėje apygardoje jis išrinktas į Seimą kaip nepartinis Naujosios sąjungos kandidatas.

2003 m. V. Uspaskichas įkūrė Darbo partiją, su kuria po metų laimėjo daugiausiai mandatų Seimo rinkimuose. 2004 m. V. Uspaskichas tapo ūkio ministru, bet po metų atsistatydino ir atsisakė Seimo nario mandato, nes Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Vis tik 2006 m. V. Uspaskichas pasitraukė iš Darbo partijos lyderių, nes prokuratūra ėmėsi tirti klaidingą partijos buhalteriją, mokesčių slėpimą – užgimė dešimtmetį trukusi vadinamoji „juodosios buhalterijos“ byla. 2004–2006 m. Darbo partijos dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų (apie 7,2 mln. eurų) pajamų ir apie 23 mln. (6,6 mln. eurų) išlaidų. Kurį laiką V. Uspaskichas nuo Lietuvos teisėsaugos slapstėsi Rusijoje.

Darbo partija pristatė rinkimų programą su V. Uspaskichu

Teismas 2013 m. V. Uspaskichui skyrė 4 m. laisvės atėmimo bausmę, o Darbo partijai, kaip nebeegzistuojančiam juridiniam asmeniui, kaltinimai panaikinti. Teismai Darbo partiją išteisino, nes ji reorganizavosi 2013 m. Tačiau Aukščiausiasis Teismas 2016 m. paskelbė, kad nepaisant reorganizacijos, partija turėjo būti teisiama. Vis dėlto proceso atnaujinti nebuvo neįmanoma dėl suėjusių senaties terminų.

REKLAMA

Rinkimus į Seimą V. Uspaskichas laimėjo ir 2008 m., tačiau po metų pasitraukė, nes buvo išrinktas į Europos Parlamentą. 2011 m. tapo Vilniaus miesto savivaldybės nariu, bet mandato atsisakė. Į Seimą vėl grįžo 2012–2014 m., bet mandatą ir vėl iškeitė į šiltą vietą Europos Parlamente.

2019 m. V. Uspaskichas dar kartą perrinktas į Europos Parlamentą.

NAGLIS PUTEIKIS

Seimo rinkimuose mandato siekiantis Naglis Puteikis – Centro partijos-tautininkų kandidatas į premjerus. 

Vilniaus universitete istorijos studijas baigęs vilnietis savo karjerą pradėjo nuo kultūros – prisidėjo kuriant pirmąsias paminklosaugos organizacijas, vadovavo Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijai, vėliau išmėgino save ir kultūros viceministro kėdėje.

Į politiką N. Puteikis pasuko 1996 metais įstojęs į Lietuvos konservatorių partiją. Po metų jis buvo išrinktas į Seimą, tačiau tik keliems mėnesiams. Vėliau iš politikos trumpam pasitraukė vadovauti valstybinei įmonei „Klaipėdos laivų remontas“. 

2007 m. N. Puteikis tapo Klaipėdos savivaldybės tarybos nariu, o nuo 2011 m. jau dvi kadencijas yra išrenkamas į Seimą. 2014 m. politikas paliko TS-LKD gretas, įsitraukė į Lietuvos centro partiją, kurios pirmininku tapo 2016 m.

Naglis Puteikis

N. Puteikį karjeroje dažnai lydi nesutarimai – jis teisėsi su darbdaviais dar dirbdamas paveldosaugininku. 2006 m. žiniasklaida plačiai nušvietė ir tuomet Kultūros paveldo departamente dirbusio neblaivaus N. Puteikio kelionę į policijos areštinę. Jam už tokį elgesį tąkart skirtas griežtas papeikimas. 

REKLAMA

2018 m. Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl N. Puteikio galbūt paskleisto šmeižto Audriaus Matonio atžvilgiu, tačiau tyrimas nutrauktas įvertinus, kad tai tebuvo įžeidimas. Dėmesio N. Puteikis sulaukė ir paaiškėjus, kad Seimo viešbutyje jis gyvena net ir turėdamas būstą Vilniaus centre. Tuomet Seimo narys iš Seimo nariams skirtų būstų iškraustytas.

REMIGIJUS ŽEMAITAITIS

Buvęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis, dabar vadovaujantis „Laisvei ir teisingumui“, – Remigijus Žemaitaitis – šios politinės jėgos kandidatas į premjerus.

Teisės mokslus Vilniaus universitete baigęs šilutiškis iki tapdamas politiku dirbo pagal specialybę – buvo juristu, Vyriausiosios rinkimų komisijos teisininku ir Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėju. Teisininko duoną 2007 m. R. Žemaitaitis iškeitė į buvusio Vilniaus miesto mero Juozo Imbraso patarėjo vietą, vėliau tapo ir Rolando Pakso patarėju. 

Įstojęs į partiją „Tvarka ir teisingumas“, 2009 m. R. Žemaitaitis atsidūrė Seime, kur jau trečią kadenciją dirba iki šiol. 2016 m. R. Žemaitaitis tapo „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininku. R. Žemaitaičio ir R. Pakso keliai išsiskyrė, kai šis 2018 m. paliko savo kurtą partiją.

Zuokas, Paulauskas ir Žemaitaitis įkūrė naują partiją (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)

Tiesa, galiausiai šiemet pradėtas „Tvarkos ir teisingumo“ likvidavimo procesas, o pats R. Žemaitaitis kartu su Artūru Zuoku ir Artūru Paulausku sukūrė naują politinę jėgą – „Laisvę ir teisingumą“.

Nors pats R. Žemaitaitis į skandalus įsivelti nelinkęs, jam kur kas dažniau reikėdavo atsakyti už kolegų žodžius, pavyzdžiui, komentuoti aršius „tvarkiečio“ Petro Gražulio pasisakymus konservatorių atžvilgiu teisme. 

REKLAMA

VIKTORIJA ČMILYTĖ-NIELSEN

Liberalų sąjūdis savo kandidate į premjerus pristato partijos pirmininkę, dalyvaujančią šiųmečiuose Seimo rinkimuose, Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

1983 m. Šiauliuose gimusi V. Čmilytė-Nielsen nuo 2001 m. Šiaulių universitete studijavo anglų filologiją, o po metų persikėlė į Rygos universiteto Filologijos fakultetą.

Viena ryškiausių V. Čmilytės-Nielsen biografijos detalių – aistra šachmatams, kuriais pradėjo žaisti būdama šešerių. Jau 1993 m. V. Čmilytė-Nielsen tapo Europos šachmatų čempione tarp mergaičių iki 10 metų amžiaus. O po to įvairiausi titulai ir prizai vijosi vienas kitą. 2010 m. jai suteiktas šachmatų didmeistrės vardas.

Į politiką V. Čmilytė-Nielsen pasuko 2015 m., kai kaip Liberalų sąjūdžio narė buvo išrinkta į Seimą, kur dirba iki šiol. 2019 m. partija ją išrinko pirmininke.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

LINAS LINKEVIČIUS

Lietuvos socialdemokratų darbo partija savo kandidatu į premjerus įvardina Seimo rinkimuose dalyvaujantį užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. 

1961 m. Vilniuje gimęs L. Linkevičius tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas – aut. past.) įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. Vėliau buvo Kauno miesto Panemunės rajono komjaunimo sekretorius, skyriaus vedėjas. Buvo vienas iniciatorių atskiriant Lietuvos komjaunimą nuo Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos.

Vėliau tapo Lietuvos leiboristų jaunimo unijos tarybos pirmininku, dirbo laikraščio „Tiesa“ korespondentu.

Į Seimą L. Linkevičius pirmą kartą išrinktas 1992 m. 2000-aisiais jis paskirtas krašto apsaugos ministru, 2005-aisiais – nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie NATO ir Vakarų Europos Sąjungoje.

REKLAMA

2010–2011 m. ėjo Šiaurės Atlanto tarybos dekano pareigas. 2012 m. paskirtas nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Baltarusijos Respublikoje. 

Nuo 2012 m. iki dabar – užsienio reikalų ministras.

Linas Linkevičius

JUOZAS IMBRASAS

Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai sėkmės rinkimuose atveju į premjerus norėtų skirti Seimo rinkimuose dalyvaujantį Juozą Imbrasą.

79-erių Seimo narys 1941 m. gimė dabartinėje Dainavoje, tuomet vadintoje Algirdais. 1967 m. Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus statybininko specialybę. 

Po darbo įvairiose statybinėse organizacijose bei vadovavimo „Naujamiesčio būstui“, 1997 m. J. Imbrasas tapo Vilniaus miesto mero pirmuoju pavaduotoju. Po dvejų metų pats metams buvo išrinktas sostinės meru, tuomet dar kartą 2007–2009 m. 

2007 m. J. Imbrasas, vadovaudamas Vilniui, uždraudė gėjų bendruomenės renginį, tvirtindamas, kad kils saugumo problemų dėl statybos darbų. Jo vadovaujama savivaldybė nepasiūlė jokių kitų alternatyvių vietų renginiui.

Į Seimą J. Imbrasas pirmą kartą išrinktas 2008 m., tuomet po metų mandato atsisakė, nes laimėjo rinkimus į Europos Parlamentą. Dar kartą į Seimą J. Imbrasas išrinktas 2016 m.

Juozas Imbrasas

REMIGIJUS LAPINSKAS

Lietuvos žaliųjų partija premjero kėdę, jei pavyktų laimėti rinkimuose, atiduotų savo pirmininkui ir kandidatui į Seimą Remigijui Lapinskui.

1968 m. Jonavoje gimęs R. Lapinskas 1993 m. Vilniaus universitete įgijo teisininko kvalifikaciją. Dar studijų metais su kurso draugais R. Lapinskas įkūrė „Rubicon Group“ (dabar „Icor“), kurioje dirbo iki 2010-ųjų. 

REKLAMA

Šiuo metu R. Lapinskas yra bendrovės „Seven Entertainment“, kuri valdo „Siemens“ ir „Cido“ arenas bei bilietų pardavimo sistemą „Tiketa“, akcininkas.

Taip pat jis antrą kartą prezidentauja Pasaulio biomasės energetikos asociacijai. 2011 m. kartu su žalias idėjas palaikančiais kolegomis įkūrė VšĮ „Žaliosios politikos institutą“. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininku tapo 2016 m., yra vienas iš partijos steigėjų.

<a class='top500' href='/top500/remigijus-lapinskas' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/remigijus-lapinskas' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/remigijus-lapinskas' target='_blank'>Remigijus Lapinskas</a></a></a>

RIMANTAS JONAS DAGYS

Naujai susikūrusi Krikščionių sąjunga į premjerus teiktų rinkimuose dalyvaujantį savo partijos pirmininką Rimantą Joną Dagį.

1957 m. Kazachstane tremtinių šeimoje gimęs R. J. Dagys 1980 m. įgijo chemiko specialybę Vilniaus universitete. Kurį laiką jis dirbo pagal specialybę, kol 1992 m. pirmą kartą buvo išrinktas į Seimą. Vėliau jis perrinktas dar penkis kartus ir Seime dirba iki šiol.

2008–2009 m. R. J. Dagys buvo socialinės apsaugos ir darbo ministru. 

Nors nuo 1989 m. priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai, R. J. Dagys 2002 m. papildė Tėvynės sąjungos gretas. Vis dėlto 2019 m. jis paskelbė stabdantis narystę partijoje, tą pačią dieną apie R. J. Dagio narystės sustabdymą paskelbė ir partijos Priežiūros komitetas.

2020 m. jis įkūrė ir pradėjo pirmininkauti Krikščionių sąjungai.

Rimantas Dagys

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.


Rašyti komentarą...
P
Pilietis
2020-10-03 09:00:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dagyventa. Viens už kitą, didesnis brudas, į premjerus taikosi. Ko nesistenkt, darai gešeftus ir atsakomybės jokios. Didžiausia blogybė Lietuvoje, atsakomybės nebuvimas. Būtų vertinami darbai parlamentarų, vyriausybės narių, 80 % šitų veikėjų seniai tupėtų. Jai seimo narys, balsuoja už įstatymą, kuris kenkia šaliai, ar afera kvepia. Iškart už klyno ir belangėn, su turto konfiskacija. Pasibaigtų visokių maklių kūrimas ir pinigų vogimai. Jai per seimo ir valdžios valdymo kadenciją, padidėja šalies skolos ir blogėja gyvenimas, bei socialinė atskirtis. Viskas. Nei vienas iš buvusių valdžioj, daugiau negali papult į vadovaujančius postus ir turi atsakyti už savo darbus. Pasidomi, kur atsiduria priskolinti milijardai, gražus vaizdzelis gaunasi. O kodėl, visa liaudis, turi atidavinėti tą skolą ? Pinigai tai atsiduria kostuimuotų (Patriotų) kišeniui. Būtų atsakomybė už darbus, seniai būtum pamiršę kubilius, šimonytes, lanzbergius, viktoriukus, sysus, zingerius, šiaulienes, čmilytes, armonaites, žemaitaičius, zuokus, šimašius, paulauskus, degutienes, juknevičienes, olekus ir t.t. ir t.t. Dabar žvengia laborantas iš briuselio, o blusas šert kalėjime, jau seniai turėjo.
Atsakyti
-10

S
Siela
2020-10-03 07:02:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
ką bekalbėtų ir ką berašytų Dagys - sieloje velnias neduoda jam ramybės. Iki nuoširdaus dievobaimingo krikščionio jam - kaip Linkevičiui iki nuoširdžios meilės Baltarusijos tautai.
Atsakyti
-5

Šikašius
2020-10-03 06:56:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šikašiaus svajonė - apdergus Vilnių - apdergti Lietuvą.
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (68)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų