Valstybinės vaistinės kelia aistras: valdantieji jas liaupsina, bet kitų partijų tai nevilioja

Valstybinis bankas ir valstybinės vaistinės – tai Seime kelia daug aistrų. Nors Seimas jau pritarė valstybinio plėtros banko steigimo idėjai ir ieško tolimesnių sprendimų, bet valstybinių vaistinių pasiūlymas dar kabo ore. Dauguma rinkimuose dalyvaujančių partijų nepritaria valdančiųjų iniciatyvai kurti tokias vaistines ir mano, kad vaistų kainos dėl to tikrai nesumažėtų, kalba apie valstybės lėšų švaistymą ir konkurencijos sumažinimą.

G. Paluckas, R. Karbauskis ir I. Šimonytė (tv3.lt fotomontažas)

Ar pritariate valstybinių vaistinių ir valstybinio banko steigimo idėjai? Kokias galimybes matote dėl darbo imigrantų atvežimo į Lietuvą? Kaip spręsti problemą, kad už kvalifikuotą darbą mokama tik minimali ar vos už minimalią didesnė alga? Apie šiuos ir kitus ekonomikos klausimus, kurios nubrėžė profsąjungų atstovai, komentavo reitingų viršūnėse esančių politinių partijų lyderiai.

Ar pritariate valstybinių vaistinių ir valstybinio banko steigimo idėjai?

Valstiečių partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad jie 100 proc. pritaria.

„Jeigu rinkimuose laimėtų liberalai, konservatoriai ar socialdemokratai – tai nebūtų nei valstybinio banko, nei valstybinių vaistinių. Valstybinės vaistinės – tai tos pačios vaistinės ligoninėse, kurios yra ir šiandien tik jos negali kol kas prekiauti savo produkcijos į išorę ir kol kas gali tik savo stacionarui parduoti vaistus.

Seime mes klausimą išėmėme ir nedrįsome svarstyti šio įstatymo, nes jautėme, kad Seime mums balsų gali neužtekti. Manau, kad mes jį dar šioje sesijoje priimsime ir vaistinių klausimas bus išspręstas“, – sako R. Karbauskis.

REKLAMA

Pasak R. Karbauskio, dėl valstybinio banko yra sukurta darbo grupė, kuri formuluoja sprendimus.

„Yra pasiūlymai, kurie labai greitai duotų rezultatą ir judėtume į priekį. Tai kažkokio komercinio banko akcijų įsigijimas.

Kiti variantai yra ilgesni, bet valstybei ir regionams tai ypatingai svarbus sprendimas. Tikslas būtų ne uždirbti pinigų, o kad regionuose smulkus ir vidutinis verslas gautų kreditus ir nesitrauktų bankinės paslaugos iš regionų.

Kad savivaldybių projektai būtų finansuojami su mažiausiais tarpininkavimo mokesčiais. Mums bankas labai reikalingas ir, manau, kad jis būtų toks pat sėkmingas kaip Lenkijos bankas, kurį valdo valstybė“, – teigia R. Karbauskis.

<a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis' target='_blank'>Ramūnas Karbauskis</a></a></a></a>

Kitos partijos valstybinėms vaistinėms nepritaria

TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė atsako, kad jie nepritaria valstybinių vaistinių steigimui.

„Mes esame už tai, kad valstybė neplėstų savo veiklų į sritis, kuriose puikiai tvarkosi privatus sektorius ir konkurencija.

Lietuvoje yra pakankamai daug vaistinių, o kompensuojami vaistai visur parduodami už vienodą kainą, todėl kompensuojamųjų vaistų kainai tai įtakos neturėtų.

Be to, dėl tokių vaistų kainos su gamintojais derasi ne patys farmacininkai, o Sveikatos apsaugos ministerija.

Vaistai valdiškose vaistinėse galėtų būti pigesni tik tokiu atveju, jeigu valstybė savo vaistinėms sudarytų geresnes sąlygas, pavyzdžiui, neimtų mokesčio už patalpų nuomą.

Tačiau reikia suprasti, kad tai būtų visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigai ir nesąžiningos konkurencijos pavyzdys“, – atsakė I. Šimonytė.

REKLAMA

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad dėl valstybinių vaistinių jie nepritaria, nes tai neišspręs problemos.

Valstybinės vaistinės steigimas ne iš dangaus krenta ir būtų patiriami komerciniai kaštai. Šiandien taip vadinamos valstybinės vaistinės egzistuoja sveikatos priežiūros įstaigose, ligoninėse. Jos savo sandėliuose turi užsipirkusios vaistus reikalingus savo veikla.

Tai būtų siūlymas atidaryti vaistinę prekybai. Nepamirškime, kad tam reikia pardavimo personalo, papildomų infrastruktūros tvarkymo išlaidų. Komerciškai tai nebūtinai apsimokės, nes taiko visokias rinkodaros akcijas ir nuolaidas komercinis vaistinių tinklas.

Ar valstybė reaguos laiku ir tai darys tinkamai – tai didelis klausimas? Šioje vietoje mes sakome, kad iš to išlošti daug nepavyks, nes perkama iš tų pačių pasaulio didmenininkų, farmacijos įmonių ir jos gali rinktis, už kiek ir kam parduoti. Mes galime ir pabranginti bazinę vaistų kainą per viešųjų pirkimų konkursus. To reikėtų pasistengti išvengti“, – sako G. Paluckas.

Palucko partija palaiko valstybinį plėtros banką

„Mes palaikome šią idėją, nes didžiojoje dalyje ES šalių tokie bankai yra. Jų esminė paskirtis – tai užtikrinti finansavimą ar kapitalo prieinamumą strategiškai svarbioms ar norimoms vystyti šalies ūkio sritims.

Lietuva, nors giriasi, kad pagal verslo sąlygų indeksą yra 15-tuke, bet pagal finansų prieinamumą smulkiam ir vidutiniam verslui, ypatingai regionuose ir atskirose sektoriuose, mes esame 86 vietoje.

Ši situacija turi keistis. Jei privačių bankų tinklas nenori prisiimti daugiau rizikos, nenori finansuoti atskirų ūkio šakų, tuomet tai turi daryti valstybė. Bet, aišku, komerciniais pagrindais“, – teigia G. Paluckas.

REKLAMA

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas aiškina, kad nežino atsakymo, nes nenagrinėjo:

„Turi būti argumentas, dėl ko tai padaryti. Laisvai galima reglamentuoti ir privatų tinklą, kad būtų naudinga tiek žmonėms, tiek patiems privatininkams. Didelių problemų nematau.“

Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, jog kategoriškai nepritaria nei valstybinių vaistinių, nei valstybinio banko idėjai.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

„Nepritariame, nes matome vis didėjantį valstybės konkuravimą su privačiu sektoriumi. Vis pasikartojančius bandymus per ketverius metus siaurinti profesinę savivaldą, įtvirtinti didesnę valdžios hierarchiją visose srityse. Esame liberalai ir, mūsų nuomone, privati iniciatyva turi būti gerbiama, o ne įtartina. Ten, kur privačia iniciatyva grįsta ūkinė veikla veikia puikiai, ten valstybei kištis ir konkuruoti tikrai nederėtų“, – teigia liberalų atstovė.

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad nepritaria, nes tai yra per brangu valstybei.

Valstybinis bankas, jeigu nori daryti tokią apimtį, kaip „Swedbank“, „SEB“ bankas ar kiti bankai – tai mums reikės kažkur 4 ar 5 milijardų. Tai protu nesuvokiami dalykai.

Yra Lietuvos paštas, užtenka. Mes turime „INVEGĄ“, Nacionalinę mokėjimo agentūrą, begalę daug kitų institucijų, kurios tarsi atlieka banko pagrindą – garantuoja, duoda projektus rašyti ir pan.

Gal jau užteks su tomis valstybinėmis vaistinėmis, tegul ministras susitvarko su pacientų srautais ir gydytojų paslaugų kokybe.

REKLAMA

Nemanau, kad valstybė turi užsiimti komercine veikla, kuo gali užsiimti privatus sektorius. Galime kalbėti apie paprastą dalyką, kad finansuojamus vaistus leistų pardavinėti ir privačiose vaistinėse, bet kompensuojamus vaistus šeimos gydytojai galėtų turėti ir pas save ir juos išrašyti. Tiesiog ligoninėje pateiktų prašymą ir išduotų vaistus“, – sako R. Žemaitaitis.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad valstybinių vaistinių idėjai nepritaria jokiu būdu: „Tai valstybinio verslo kūrimas už mūsų sveikatos biudžeto pinigus. Ligoninės turi gydyti pacientus ir jiems suteikti būtiną sveikatos priežiūrą, gelbėti gyvybes, o ne užsiimti verslu pardavinėjant vaistus. Tai monstro kūrimas, kuris gali išstumti iš rinkos, pirmiausia – pačias mažiausias vaistines ir regionuose. Tai būtų didelė klaida.“

Ingrida Šimonytė

Imigracijos klausimas išlieka aktualus verslui, kokias galimybes matote dėl darbo imigrantų atvežimo į Lietuvą?

Valstiečių vedlys R. Karbauskis aiškino, kad žmonės juda ES ribose, atvažiuoja ir iš kitų šalių, kurie nėra ES piliečiai. Jis teigė, kad būtų geriausia, jei lietuviai emigrantai sugrįžtų.

„Kiekvienas žmogus, ieškantis darbo, jį randa tose šalyse, kur yra toks poreikis. Lietuvoje toks poreikis, be abejonės, taip pat yra, mūsų ekonomika labai stipriai auga. Akivaizdu, kad mums būtų naudingiausia, jeigu grįžtu mūsų pačių žmonės, kurie yra emigravę, ieškodami geresnio gyvenimo.

Gera tendencija pastarųjų dviejų metų, kad pradeda grįžti daugiau mūsų žmonių nei išvažiuoja. Jeigu mūsų žmonės, kurie išvažiavę darbui ir kitose šalyse dar nėra sukūrę savo gerovės, jeigu jie sugrįžtų, tai daugeliu atveju imigrantai nelabai rastų darbo taip lengvai kaip dabar. Dabar statybos ir transporto sektoriuje yra labai daug poreikio darbo jėgai ir imigrantams. Kol kas nesikompensuoja mūsų pačių žmonėmis.

REKLAMA

Tikėtis, kad grįžę mūsų pačių žmonės puls dirbti į transporto ar statybos įmones, tikimybė nėra labai didelė, vis tiek, matyt, poreikis tų žmonių bus. Niekas jokio kito sprendimo neatrado ES be to, kad trūkstama darbo jėga pritraukiama iš kaimyninių šalių, iš šalių, kurios turi mažesnį ekonominį išsivystymo lygį.

Tai vienintelis sprendimas šiai dienai, norint, kad ekonomikos vystymasis būtų toks, koks yra dabar ir būtų dar didesnis, kad pasivytume ES šalis“, – sako R. Karbauskis.

Konservatorių sąrašo lyderė I. Šimonytė atsakė, kad prioritetą reikia teikti aukštos kvalifikacijos darbo jėgai, talentams pritraukti ir mūsų šalies piliečių susigrąžinimui.

„Paraleliai būti diegti efektyvias integracijos priemones padedančias imigrantams greičiau integruotis į Lietuvos visuomenę (lietuvių k. kursai, teisinė pagalba, mentorystė). Nors jau labai daug kalbėta apie Migracijos departamento veiklos kokybės stiprinimą, reikalai juda labai lėtai.

Planuojame inicijuoti stipraus padalinio, atsakingo už greitą ir kokybišką užsienio investuotojų, talentų ir akcininkų pritraukimą ir integraciją Lietuvoje, sukūrimą“, – atsakė I. Šimonytė.

„Pigios darbo jėgos įvežimas į Lietuvą yra nereikalingas, o kvalifikuotos – labai reikalingas“

Socialdemokratų vedlys G. Paluckas sako, kad pirmiausia reikia prisiminti ir suprasti demografinę Lietuvos situaciją ir santykį tarp dirbančiųjų ir pensinio amžiaus žmonių, kuris sparčiai keičiasi.

„Iš darbo rinkos pasitrauks į pensiją per ateinančius trejus ar ketverius metus daugiau kaip 150 tūkst. dirbančiųjų, taip vadinamasis pokario kartos bumas. Šiandien mes matome paradoksą, kai laisvų darbo vietų skaičius stipriai auga nepaisant to, jog mes turime ir augantį nedarbą.

REKLAMA

Gintautas Paluckas (Irmanto Gėlūno nuotr.)

Čia mes kalbame apie kvalifikuotos darbo jėgos importą arba atvažiavimą. Čia tikrai turime mažinti biurokratiją ir reguliavimą kuo greičiau ir stipriau, nes kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje trūksta.

Mes negalime kalbėti apie atlyginimų spaudimą žemyn atvažiavus naujiems žmonėms. Toks poreikis yra akivaizdus, jei norime, kad augtų mūsų ūkis ir ekonomika. Kalbant apie mažai kvalifikuotos ar nekvalifikuotos darbo jėgos įvežimą – tai tokio poreikio nėra, nes turime apie 200 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš kurių virš 100 tūkst. yra ilgalaikiai bedarbiai.

Jie turėjo kažkada kvalifikaciją, kuri dabar nunykusi, tačiau jie gali ir turi dirbti, o ne tik kliautis jiems dosniomis, bet ne taikliomis socialinės paramos sistemomis. Pigios darbo jėgos įvežimas į Lietuvą yra nereikalingas, o kvalifikuotos – labai reikalingas“, – teigia G. Paluckas.

Pasak Darbo partijos lyderio V. Uspaskicho, pas juos vienintelius tokia programa ir reikia priimti regioninės politikos paketą, kuris numatytas Darbo partijos programoje.

„Kad į regionus  būtų investicija, didesnė grąža ir trumpesnis apsipirkimų laikotarpis. Kad ten žmonėms būtų patogus gyvenimas ir iš didelių miestų galėtų važiuoti transportas ir struktūra turi būti sudaryta.

Sudaryti aplinką verslui, kuris importuoja ir eksportuoja produkciją ir konkuruoja vidaus rinkoje su importu. Vien šiuos dalykus padarius, mes laukiame, kol bus sukurta iki 180 tūkst. vietų šioje srityje.

Bus sukurtos naujos darbo vietos ir atlyginimai nebus mažesni nei 2 tūkst. eurų. Aišku, reikia subalansuoti mažmeninę rinką, nes ji išbalansuota. Lietuvoje pagaminta produkcija ir parduodama užsienyje tampa pigesnė nei Lietuvos rinkoje, žmonės važiuoja apsipirkti kitur ir tai neteisinga“, – sako V. Uspaskichas.

REKLAMA

Viktoras Uspaskich

Anot Liberalų sąjūdžio pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen, svarbu, kad kvalifikuoti darbuotojai galėtų atvykti į Lietuvą paprasčiau ir atvykimas būtų supaprastintas, tvarka aiški: „Šiandien susiduriame su situacija, kai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Turime vos ne rekordinę laisvų darbo vietų skaičių pastarąjį pusmetį. Visi rodikliai rodo, kad mums reikia turėti protingą migracijos politiką. Kas labai svarbu, Lietuva gali ir turi būti magnetu aukštos kvalifikacijos darbuotojams.“

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ vedlys R. Žemaitaitis aiškina, kad Lietuvoje yra darbų, kurių mūsų gyventojai nenori dirbti, kur mūsų gyventojams darbo užmokestis per mažas.

„Bet imigrantai jį su mielu noru dirba. Atlyginimas yra per mažas, nes mes konkuruojame su Azijos rinka. Pas mus atvyksta nemažai filipiniečių, indų, ukrainiečių ar baltarusių. Visame pasaulyje taip buvo nuo neatmenamų laikų.

Yra lietuvių, kurie išvažiuoja į Angliją ar Airiją ir ten dirba namų tvarkytojais, sudėtingus ir sunkius darbus, bet už tai gauna keturis kartus didesnį atlyginimą nei Lietuvoje. Tuo metu pas mus atvykęs žmogus iš Baltarusijos lygiai taip pat uždirba tris kartus didesnį atlyginimą“, – teigia R. Žemaitaitis.

Pasak Laisvės partijos lyderės A.  Armonaitės, Lietuva turėtų turėti prioritetus.

„Pavyzdžiui, atidaryti sienas žmonėms iš kultūriškai artimesnių kaimynių, pavyzdžiui, Ukrainos. Dabar ypatingai svarbu iš Baltarusijos, kad žmonės čia galėtų gyventi, gauti išsilavinimą, išmokti lietuvių kalbą ir kultūrą. Žinoma, dirbti ir prisidėti prie mūsų ekonomikos. Pavyzdžiui, Lenkija turi specialią programą ir daug ukrainiečių pritraukia dirbti. Mums reikia irgi apie tai ne tik galvoti, o ir dirbti.

REKLAMA

Aušrinė Armonaitė

Turime leisti greičiau gauti leidimus ir įdarbinti tuos žmones. Dabar Ukrainos piliečiai yra įdarbinami Lenkijoje, kur lankstesnės sąlygos, o atvažiuoja dirbti čia. Galėtų būti Lietuvoje mokami mokesčiai, o ne Lenkijoje. Terminų trumpinimas Migracijos departamente yra svarbus. Tai girdėdavome kaip galimą grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau negalima į tai žiūrėti kaip į grėsmę, o reikėtų galvoti kaip apie galimybę“, – teigia A.  Armonaitė.

Kaip spręsti problemą, kad už kvalifikuotą darbą mokama tik minimali ar vos už minimalią didesnė alga?

R. Karbauskis atkirto, kad tai yra mitas ir taip neva negali šiais laikais būti.

„Mokama dvejopa alga, kažkas moka ją ir vokelyje, o minimalią algą oficialiai – tai su tuo sutikčiau. Dalis mūsų ekonomikos yra šešėlyje ir Vyriausybės pastangos ir valdančiosios daugumos yra milžiniškos.

Jeigu jūs man pasakysite, kad šiandien žmogus gali dirbti už minimalų atlyginimą kvalifikuotą darbą – tai niekas tokio darbo nedirba už tokius minimalius atlyginimus ir tai yra nesąmonė. Tai gali būti susiję tik su šešėliu.

Pas mus socialinė sistema pakankamai gerai išvystyta ir žmogus nesusimotyvuotų dirbti, jei jam užtenka pragyvenimui kelių šimtų eurų“, – teigia R. Karbauskis.

Pasak I. Šimonytės, daug kas priklauso nuo mūsų ekonomikos modelio.

„Jeigu mūsų ekonomika ir toliau bus grindžiama pigia darbo jėga, žemomis technologijomis, tai mums bus sunku tikėtis spartesnio atlyginimo augimo ir pasiekti turtingesnių ES šalių lygį. Mums kyla rizika atsidurti ir likti „vidutinių pajamų spąstuose“, kai pragyvenimo lygio artėjimas prie ES vidurkio tiesiog sustos.

REKLAMA

Taigi reikia dėti visas įmanomas pastangas mūsų ekonomiką perkelti ant aukštos pridėtinės vertės bėgių. Tam reikia stiprinti bendrojo ugdymo ir aukštojo mokslo kokybę, kad galėtume parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, geriau prognozuoti reikalingų specialistų poreikį.

Turime sukurti nacionalinę karjeros planavimo ir prognozavimo sistemą, kuri dar ankstyvame amžiuje moksleiviams padės rasti interesų sritis ir apsispręsti dėl galimų tolimesnės karjeros scenarijų“, – atsakė I. Šimonytė.

Anot G. Palucko, kalbant apie minimalios algos gavėjų ratą yra keli momentai. Tokią algą gauna dirbantys ne pilną darbo dieną ir ne pilnu krūviu.

„Šiandien mes matome, jog tokią algą gauna daugiausiai tie, kurie dirba ne pilną darbo dieną ir ne pilnu krūviu. Dar blogiau, kad mes matome nemažai tokių žmonių viešajame sektoriuje.

Valstybė leidžia sau turėti tokius santykius, kai už kvalifikuotą darbą yra mokamas minimalus arba arti minimalaus atlyginimo. Tai yra politinės valios ir viešojo sektoriaus paslaugų klausimas.

Tuos atlyginimus turime didinti ir atstatyti bazinius dydžius, kurie buvo sumažinti dar 2009 metų krizės metu. Kalbant apie privatų sektorių, reikėtų matyti mūsų ekonomikos struktūrą. Yra sektoriai, kuriuose jokio minimalaus darbo užmokesčio nėra. Tos įmonės, kurios yra orientuotos į eksportą arba aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą, ten atlyginimai tikrai yra labai geri.

Yra atskiri sektoriai, kuriuose reikalinga valstybės pagalba, tiek kapitalo savininkų arba verslininkų investicija. Čia mes turime keletą pasiūlymų.

REKLAMA

Pirmas dalykas, tai verslo paramos instrumentus ir jų administravimo keitimą. Iš Lietuvoje šiuo metu veikiančių 8 ar 9 verslo paramos įvairiausių instrumentų padaryti du – tai inovacijų agentūrą ir investicijų agentūrą.

Inovacijų agentūra leistų sukurti vieno langelio principu veikiančią įstaigą, kuri sumažintų biurokratiją ir leistų finansuoti kuriamas aukštos vertės paslaugas ir produktus. Investicijų agentūra užtikrintų galimą potencialo augimą smulkių vidutinių įmonių. Tai leistų sužibėti tiems verslams, kurie užstringa kapitalo trūkumo fazėje“, – teigia G. Paluckas.

Pasak V. Uspaskicho, pirmiausia reikia kelti minimalų atlyginimą, o jį pakėlus, Lietuvoje sumažėtų šešėlinė ekonomika.

„Rinka būtų patraukli investicijoms, nes verslininkai irgi nori dirbti legaliai. Jei švogerių valstybėje vieniems sudaromos vienokios sąlygos, o kitiems – kitokios, dėl to prasideda visokios manipuliacijos.

Europos Parlamente mano pateikta rezoliucija, kad ES nebūtų ne mažesnė nei 750 eurų minimalus atlyginimas. Tai paskatintų daug sričių. Pas mus numatyta vidutinė pensija – tai maždaug 10 proc. didesnė nei minimalus atlyginimas“, – sako V. Uspaskichas.

Anot V. Čmilytė-Nielsen, čia vieno sprendimo nėra: „Mes matome, kad mažiau valstybei konkuruojant su privačiu verslu, mažiau kišantis į privačią iniciatyvą, šie dalykai sprendžiasi. Pamažu, bet labai svarbu, kad konkurencija nebūtų iškreipiama.“

R. Žemaitaitis svarstė, kas yra kvalifikuotas ir nekvalifikuotas darbas, kam žmogus mokosi kelis metus, o vėliau išeina dirbti kasininku.

REKLAMA

„Programoje mes siūlome įdarbinimo programą, kad žmogus dirbtų pagal savo specialybę. Žmogus baigia edukologijos studijas, bet kažkodėl tai dirba „Avon“ vadybininku. Šiandien žmogus baigia socialinį darbą, bet jis eina dirbti vairuotoju ar į parduotuvę kasininku.

Tai kam žmogus mokosi keturis ar šešis metus, kad dirbtų kasininku. Manau, kad kasininku užtenka ir mėnesio kursus išlaikyti. Kvalifikuotas darbas šiandien yra gerai apmokamas, pažiūrėkime statybininkų, automechanikų, autoinžinierių ar autoelektrikų kokie atlyginimai. Jeigu tu esi konkrečios specialybės žmogus ir ją išmanai, tai pajamos ir darbo uždarbis šiandien pakankamai normalus“, – sako R. Žemaitaitis.

Zuokas, Paulauskas ir Žemaitaitis įkūrė naują partiją (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)

Pasak A. Armonaitės, pirmiausia reikia stengtis, kad augtų vidutinis atlyginimas ir bendrai augtų ekonomika.

„Tuomet ir atlyginimai auga. Mes labai dažnai galvojame tik apie minimumą, bet negalvojame bendrai, kaip padaryti, kad žmonės daugiau uždirbtų.

Aš neprisiriščiau prie minimalios algos, nes kartais regionuose verslams nėra lengva ir tą minimumą sumokėti. Svarbu, kad vis dėlto būtų darbo.

Darbuotojai turi žinoti savo teises ir už savo darbą prašyti tinkamo atlyginimo. Lygiai taip pat svarbus ir moterų atlyginimų klausimas, kurios už tokį patį darbą gauna 14 proc. mažiau nei gauna vyrai. Darbuotojai turi reikalauti savo teisių. Tačiau žiūriu skeptiškai, kad valstybė nurodinėtų, kam ir kokią algą mokėti, nes darytume ne savo darbą, tuomet prasideda visokios idėjos kaip valstybinio verslo kūrimas“, – teigia A. Armonaitė.


Rašyti komentarą...
B
Bbt
2020-09-28 05:21:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Privatininkai išsigando konkurencijos,dėl to ir pučia miglą į akis.
Atsakyti
-4

k
kitas koldūnas
2020-09-28 08:59:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Buvusios valstybinės vaistinės, buvęs valstybinis bankas, dabartinė valstybinė televizija - priemonė sotintis valstybiniais pinigais.
Atsakyti
-1

N
Nuomonė
2020-09-28 08:11:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kitos partijos prieštarauja, nes palaiko farmacininkų mafiją? Tik už valstiečius, vykdančius savo partijos įsipareigojimus dėl valstybinių vaistinių!
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (21)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų