Vidmantas Krikštaponis

Vidmantas Krikštaponis, mokytojas, teatro vadovas, Taujėnų (Ukmergės raj.) bendruomenės pirmininkas.

Prieš kiekvienus artėjančius rinkimus problemos visuomeniniame gyvenime pradeda ypatingai ryškėti, pasiekia virimo temperatūrą ir suskaido visuomenę į tris dalis: tik kritikuojančius, siūlančius pokyčius ir abejinguosius. Problemos tuomet pasipila kaip iš gausybės rago, o kultūros lauke tų problemų ir nesusipratimų – nors vežimu vežk. Bet tuo karštuoju metu atsiranda puiki galimybė diskusijai, įsiklausymui ir mokantys gerai klausyti ir logiškai mąstyti gali surinkti pilniausią pintinę idėjų. 

REKLAMA

Kultūra Lietuvoje gyvuoja tik kultūros žmonių užsispyrimo dėka! Valstybei ji tikrai netapo prioritetine kryptimi, ir jau jokiais rinkimų pažadais niekas nebenori tikėti, nes jaučiasi daug kartų apgauti. Gal reikalingas visų partijų nacionalinis susitarimas, analogiškas gynybos finansavimo susitarimui, tik kultūros sektoriuje? Tai svarstyti verčia LR Vyriausybės nutarime DĖL LIETUVOS KULTŪROS POLITIKOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO pateikti skaičiai. Kultūros funkcijoms įgyvendinti 2017 m. centrinė valdžia Lietuvoje skyrė 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), o savivalda – 0,3 proc. (iš viso 0,7 proc.) BVP. Suprantu, kad krašto gynybai užtikrinti 2 proc. nuo BVP yra būtinas reikalas, bet kodėl kultūrai tenka beveik tris kartus mažesnis finansavimas – mįslė iki šiolei. Pabandykime tai pailiustruoti mums labiau suprantamu gyvenimišku pavyzdžiu. Jei inteligentas gauna 1000 eurų atlyginimą, tai savo kultūros reikmėms tenkinti jis galėtų išleisti...7 eurus? Koncertas, spektaklis ar gera knyga jam tiesiog neįkandama, neįperkama. Tai ar jį galėtume vadinti inteligentu? 

O kaip su valstybe? Tenka raudonuoti žvelgiant ir į artimiausius kaimynus, nes Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių ir net artimiausių kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Latvijos (0,4 proc. ir 0,7 proc., iš viso 1,1 proc. nuo BVP). Tai turi įtakos ir kultūros srities darbuotojų atlyginimus. 2018 m. kultūros sektoriuje dirbo 23 tūkst. darbuotojų (1,71 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų). Nepaisant aukšto kultūros sektoriaus darbuotojų išsilavinimo, jų darbo užmokesčio vidurkis sudaro tik 77 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tai žymiai mažiau nei ES vidurkis (90 proc. vidutinio darbo užmokesčio). 

REKLAMA

Ne mažiau aktualūs klausimai yra kultūros paslaugų prieinamumas regionuose, pasiekiamumas, profesionalaus meno sklaida regionuose. Galima drąsiai teigti, kad koreliacijos tarp Kultūros ministerijos kultūros politikos prioritetų ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų veiklos beveik nėra. Valstybės finansuojamos kultūros įstaigos penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir savivaldybės finansuojamos kultūros įstaigos dažnai vykdo panašias veiklas, tačiau pastarosioms yra sunkiau konkuruoti, siūlant vienodos kokybės paslaugas ir pritraukiant žiūrovą. Pastebima, kad miestuose, kur veikia Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos, savivaldybės nėra motyvuotos skirti proporcingą savo biudžeto dalį kultūrai, lyginant su kitomis savivaldybėmis, kurių teritorijoje nėra ministerijai pavaldžių įstaigų. Vyraujant neigiamoms demografinėms tendencijoms, „provincijos atlyginimams“, kai kuriuose regionuose tampa sudėtinga rasti reikiamos kvalifikacijos specialistų, todėl nuo rajonų centrų labiau nutolusiose savivaldybėse, kaimiškose vietovėse tampa sudėtinga užtikrinti net bazinių kultūros paslaugų prieinamumą. Akivaizdu, kad reikalingi susitarimai tarp skirtingų valdžios lygmenų dėl bendro tikslo ir veiksmingo instrumento šioms problemoms spręsti, dalinantis sykiu ir finansinę atsakomybę. 

Kultūros kūnas išties labai žaizdotas ir jai pagyti tikrai prireiks nemažai laiko ir tinkamų medikamentų. Bet mes žinome, kaip padaryti, kad ji būtų deramai finansuojama ir pasiekiama kiekvienam. Kultūros politiką susiesime su kitomis valstybės politikos sritimis ir sukursime veiksmingą institucijų bendradarbiavimo modelį. Sieksime suderintos kultūros srities strateginio planavimo ir nuoseklios veiklos. Aktyviai įtrauksime į kultūros politikos formavimą menininkus, asocijuotas kultūros ir meno struktūras. Įgyvendinę savo programą, tikime, kad bendromis pastangomis pozityvios kultūros politikos permainos palies kiekvieno regiono, miesto ar miestelio gyvenimą, kiekvieną Lietuvos žmogų.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Darbo partijos politinės kampanijos sąskaitos.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų