VUL Santaros klinikų gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio teigimu, natūralu, kad šiuo metu ligoninės apkrovimas didėja, tačiau koks bus ruduo ir kiek „piktas“ bus virusas, niekas kol kas nuspėti negali.
„Taip, augant atvejų skaičiams padaugėjo ir ligoninėje gydomų pacientų, tų, kuriems reikalinga deguonies terapija. Visgi reikia nepamiršti, kad ligoninėje atsiduria apie 20 proc. sergančiųjų, kiti gi perserga lengva forma namuose“, – pridūrė jis.
Antros bangos nemato
Nors pasigirsta teiginių, kad antroji banga tikrai prasidėjo, paklausta, kaip reikėtų vertinti dabar esantį susirgimų pakilimą – ar tai jau antros bangos pradžia, ar dar antras pirmos bangos pikas, VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė atkreipė dėmesį, kad kol kas susirgimų skaičiai nėra tokie didžiuliai.
„Bent jau Lietuvoje yra pastebimas, galima sakyti, infekcijos „šliaužimas“. Negali juk sakyti, kad tie 20–30 atvejų per dieną 3-jų milijonų populiacijai – tai jau labai didelis pikas. Kitur situacija irgi yra panaši, nėra tokio staigaus kilimo.
Taigi aš toks antrosios bangos nelabai pripažįstu, nes nebuvo visiško viruso pasitraukimo, kad jis būtų labai stipriai pasikeitęs ir sukėlęs tą antrą bangą. Kol kas greičiau yra pandemijos tęsinys ir pasikeitusi situacija dėl to, kad labai daug šalių griežtą karantiną atpalaidavo“, – dėstė mokslininkė.
Ji priminė, kad toks griežtas karantinas buvo neišvengiamas dėl nežinomybės, ko reikėtų iš to viruso laukti.
„Kai atsiranda jau daugiau patirties, šalys žingsnis po žingsnio tą karantiną atpalaiduoja. Taip, kalbant apie rudenį, žiemą, tos grėsmės kažkiek daugiau tikrai yra, nes atėjus šaltajam metų laikui neišvengiamai visi daugiau būna patalpose, atsidarys mokyklos, universitetai“, – sakė A. Žvirblienė.
Įtempta situacija – ne tik rudenį
Profesorės teigimu, galima numanyti, kad situacija rudenį gali būti panaši į tą, kas buvo Švedijoje.
„Ši šalis visada teikiama kaip pavyzdys, kur nebuvo uždarytos mokyklos ir nebuvo tokio griežto karantino, bet norisi pastebėti, kad nebuvo taip, kad ten būtų visai nesilaikę jokių apribojimų, be to, ir migravimas iš šalies ir į ją nebuvo labai aktyvus, nes kaimyninės šalys sustabdė keliones.
Tai dabar pagal panašų scenarijų ir gyvename ir ypač kai prasidės mokyklos, darželiai, kas galės, gal dirbs nuotoliniu būdu, bet nebūtinai. Taigi realiai mažai tų apribojimų ir beliko“, – kalbėjo imunologė.
Pašnekovė kartu pridūrė, kad apie visą šaltąjį laikotarpį reikia kalbėti kaip labiau įtemptą.
„Čia „pakliūna“ ne tik ruduo, žiema, bet ir ankstyvas pavasaris – tai yra visas tas laikas, kai daugiau laiko būname patalpose, todėl visas šis laikotarpis susijęs su didesne rizika. Ir bus tikrai galvosūkis, kaip su tuo tvarkytis“, – konstatavo ji.
„Susidės“ dvi infekcijos
Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis savo ruoštu atkreipė dėmesį į tai, kad antrą bangą savaime nulems ir kelių virusų cirkuliacija:
„Kada dabartiniu metu susirgimų skaičius didėja, o dar rugsėjo mėnesį prasideda pavieniai gripo atvejai, tad, akivaizdu, kad turėsime kombinuotą gripo ir koronaviruso infekciją ir savaime turėsime antrą bangą."
Jis pabrėžė, kad situacija gali būti sudėtinga ir tam jau dabar reikėtų ruoštis.
„Gali būti blogiau ne tik rudenį, bet ir žiemą, ankstyvą pavasarį. O kai dvi infekcijos, kurių pagal kliniką neatskirsi, susidės, bus dar blogiau. Manau, kad turėtų būti ruošiami net trys srautai – sergančių COVID-19, nesergančių ir sergančių gripu“, – kalbėjo A. Laiškonis.
