Didelis būrys vaikų, o tarp jų ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė trypia suvalkietišką senovišką šokį.
Nemažai vaikų lietuvišką šokį šoka pirmą kartą. Čia – netoli KalvarIjos Jurgežeriuose surengta lituanistinė stovykla svetur gyvenančių lietuvių vaikams. Suvažiavę iš įvairų Europos šalių jie tobulina lietuvių kalbą ar net mokosi kalbėti lietuviškai.
„Labai smagu, kad jie vis daugiau kalba lietuviškai, nes kai kurie vaikai yra iš dvikalbių šeimų. Bet jie netgi vieni kitus prisižiūri, kad kalbėtų lietuviškai, padeda išsiversti kokį žodį, jei nežino. Ir tai yra turbūt pats geriausias dalykai ir mums vadovams, ir tėvams, ir vaikams. Nes kalba atveria duris“, – sako stovyklos koordinatorė Virginija Stukaitė-Laniauskienė.
Vaikai ne tik pramogauja, bet ir mokosi šalies istorijos. Stovykla emigrantų vaikams rengiama penktą vasarą. Ir kiekvieną kartą – vis kitame Lietuvos regione.
„Esame aplankę Dzūkiją, Aukštaitiją, Mažąją Lietuvą, Vilniaus kraštą, o štai šiais metais atkeliavom pasižiūrėti Suvalkijos“, – pasakoja V. Stukaitė-Laniauskienė.
Svetur gyvenantys vaikai tvirtina, kad laukia šios stovyklos. Daug jų atvažiuoja nebe pirmą kartą. O paklausti kodėl nori kalbėti lietuviškai sako, kad dėl čia gyvenančių senelių. Kad su jais laisvai susišnekėtų:
„Nes mano seneliai kalba lietuviškai ir aš važiuoju į Lietuvą atostogauti.“
„Močiutė nelabai moka angliškai, ji moka lietuviškai labiausiai.“
„Dėl to, kad aš esu lietuvė ir turiu lietuviško kraujo.“
Lietuvoje stovyklaujančius emigrantų vaikus aplankė Prezidento Gitano Nausėdos žmona Diana. Pirmoji šalies ponia sako, kad ypatingai dvikalbėse šeimose gyvenantiems vaikams, lankantiems užsienio darželius ar mokyklas, labai sunku puoselėti lietuvių kalbą. Tad tokios stovyklos esą labai padeda nenutolti nuo lietuviškų šaknų.
„Tai yra nuostabi galimybė. Nes iš tikrųjų vaikai gali girdėti kalbą ir ją naudoti. Kalba yra tol gyva, kol mes ją naudojame ir vartojame kasdieninėje kalboje. Ir mūsų žodynas plečiasi. Ir vaikai gali išreikšti savo emocijas ir savo kūrybinį potencialą. Ir tai padaryti ant gimtųjų šaknų pagrindo“, – teigia D. Nausėdienė.
D. Nausėdienė sako, kad kalbėsis su savivaldybių vadovais. Galbūt šalies darželiuose vasarą atsirastų vietų emigrantų vaikams. Būdami, žaisdami su lietuviais, užsienyje gyvenantys ir prastai lietuviškai kalbantys vaikai daug greičiau išmoktų gimtąją kalbą.
