JAV įsikūrusios organizacijos „Freedom House“ vadovas Lietuvoje Vytis Jurkonis ketvirtadienį po nevyriausybininkų susitikimo su šalies prezidentu sakė, kad iniciatyva gali būti gretinama su Islandijos sprendimu pirmajai pasaulyje pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.
„Kartu buvo pasakyta ir tai, kad mes galime būti daugiau nei Islandija – Islandija yra labai toli, o mes baltarusiams esame artimi ir geografiškai, ir kultūriškai, ir istoriškai, ir žmogiškais ryšiais, galime ir privalome ne tik moraliai, simboliškai juos palaikyti, bet rasti ir praktinių būdų tam“, – sakė jis.
Pasak V. Jurkonio, žvelgiant retrospektyviai, reikėtų suprasti, kad „Baltarusijos valdžia, deja, nėra entuziastingiausia bet kokio dialogo šalininkė“, tačiau jis ragino nepamiršti, kad Lietuva jau turi sėkmingos tarpininkavimo patirties 2004-aisiais sprendžiant politinę krizę Ukrainoje.
„Labai sunku jais pasitikėti, nes yra atsukę ne vieną kartą nugarą kitai dialogo pusei, norinčiai pusei – kalbame ir apie Vakarus, ir apie Rytus, ir apie pačią visuomenę (...) Teorinė galimybė tokia yra ir mažų mažiausiai mes ją turime išbandyti“, – sakė V. Jurkonis.
„Signalą mes privalome nusiųsti, o ar atsilieps Baltarusijos valdžia – priklauso nuo jų. Manau, kad jie privalo, bet didelio optimizmo neturiu“, – pridūrė ekspertas.
Jis taip pat vylėsi „principingų sprendimų“ penktadienį vyksiančiame ES Užsienio reikalų ministrų susitikime.
Švedijos nevyriausybinės organizacijos „Forum Syd“ Vilniaus padalinio vadovas Ognjenas Radonjičius sakė, kad Baltarusijoje vyksta „istorinis momentas“, kuomet visuomenė nebebijodama protestais ir streikais imasi kovoti už savo teises. Jis įsitikinęs, kad šis judėjimas nesustos, „nesvarbu kiek ašarinių dujų ar guminių kulkų bus panaudota“.
„Asmeniškai manau, kiek teko matyti iki šiol, Baltarusijos prezidentas yra ne iš tų, kurie derėtųsi. Sunku nuspėti, kaip gali elgtis jis pats ar sistema. Bet nepaisant to, kas nutiks po dienos ar dviejų, ar po savaitės, ši šalis neišvengiamai atgaus orumą ir laisvę. Vyksta ta, ko mes iki šiol nematėme ir tai nesustos“, – tikino O. Radonjičius.
Jis pabrėžė, kad situacija per porinkiminę savaitę Baltarusijoje keitėsi dramatiškai ir būtų sudėtinga prognozuoti, kaip įvykiai pakryps, tačiau, jo teigimu, būtina ir toliau remti Baltarusijos visuomenę.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad plačios sankcijos šaliai pakenktų patiems jos piliečiams, tuo metu tikslinės sankcijos, jo nuomone, galėtų būti efektyvios. Jis vylėsi, kad Europos Sąjunga gali sutarti dėl greitų sprendimų,
„(Sankcijos – BNS) galbūt yra vienas iš veikimo būdų. Bet aš noriu priminti apie būtinybę įtraukti žmones, pilietinę visuomenę ar netgi biurokratus, tarnautojus, kurie dirba sistemoje ir gali nesutikti su tuo, kaip sistema elgiasi su žmonėmis“, – tvirtino organizacijos atstovas.
Pasak dalyvavusiųjų pokalbyje su prezidentu, taip pat aptartos galimybės ir padėti represijas patyrusiems baltarusiams, nukentėjusiems žurnalistams, pažymėta, kad jau startavo iniciatyvos renkant lėšas nukentėjusiesiams.
Egzilėje Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto, kuriame mokosi daugiausiai baltarusiai, atstovai sakė taip pat pasirengę padėti visiems tautiečiams, kurie dėl politinių aplinkybių gali būti priversti palikti studijas Baltarusijoje.
G. Nausėdos trečiadienį pristatė trijų punktų planą, siūlantį, jog Baltarusija turi nutraukti prievartos naudojimą prieš savo piliečius, paleisti visus suimtuosius, o prezidentas Aliaksandras Lukašenka turėtų sutikti sukurti „nacionalinę tarybą“, kuri suburtų valdžios ir pilietinės visuomenės atstovus.
Baltarusijos valdžiai pirmadienį paskelbus, kad A. Lukašenka rinkimuose surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo krauju ir suėmimais pasibaigusios protesto akcijos prieš rinkimų rezultatų klastojimą.
Opozicijos kandidatė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja antradienį iš Baltarusijos atvyko į Lietuvą.
