REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidentūra: Nausėdos planas perduotas Baltarusijai

Papildyta 15.40 val.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Baltarusijos pilietine visuomene dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovais. Prezidentūros atstovai tikino, kad G. Nausėdos pasiūlytas planas spręsti krizę Baltarusijoje yra perduotas kaimyninės šalies valdžiai ir yra laukiama atsakymo. Neatmetama, kad nesulaukus reakcijos iš Aliaksandro Lukašenkos administracijos, Lietuva gali imtis sankcijų prieš Baltarusiją. 

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Baltarusijos pilietine visuomene dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovais. Prezidentūros atstovai tikino, kad G. Nausėdos pasiūlytas planas spręsti krizę Baltarusijoje yra perduotas kaimyninės šalies valdžiai ir yra laukiama atsakymo. Neatmetama, kad nesulaukus reakcijos iš Aliaksandro Lukašenkos administracijos, Lietuva gali imtis sankcijų prieš Baltarusiją. 

REKLAMA

Trečiadienį šalies vadovas paskelbė 3 punktų planą diskusijai su Baltarusija pradėti. Pasak šalies vadovo, jei tai nepadės, gali būti taikomos sankcijos.

Pirma – Baltarusijos valdžios institucijos nutraukia prievartos naudojimą prieš savo piliečius ir deeskaluoja situaciją.

REKLAMA
REKLAMA

Antra – Baltarusijos valdžia paleidžia suimtuosius, kurių jau skaičiuojama tūkstančiais, visus protesto dalyvius, kurie patyrė represijas.

Trečias punktas – Baltarusija atnaujina dialogą su savo pilietine visuomene. Kaip tinkamas sprendimas šia kryptimi galėtų būti tam tikros nacionalinės tarybos formavimas iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų. Jo priedermė ir tikslas būtų ieškoti sprendimų ir išeiti iš krizės.

REKLAMA

Planas perduotas Baltarusijai

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė po susitikimo kalbėjo, kad darbas su pilietine visuomene santykiuose su Baltarusija užima didelę vietą.

„Natūrali to išraiška yra prezidento noras susitikti su tomis organizacijomis ir jas išklausyti. <...> Susitikimo pabaigoje prezidentas akcentavo, kad visa pagalba toms organizacijoms, kurios reikėtų, kad jos toliau sėkmingai dirbtų, bus pagal galimybes suteikta“, – tikino A. Skaisgirytė.

Prezidento patarėja tvirtino, kad G. Nausėdos pasiūlytas planas yra aptartas su Latvijos, Estijos ir Lenkijos valdžia, šių šalių prezidentai palaiko Lietuvos vadovo iniciatyvą. Dėl plano palaikymo, anot A. Skaisgirytės, kalbama ir su kitais Europos Sąjungos valstybių narių vadovais.

REKLAMA
REKLAMA

„Jis yra ištransliuotas Baltarusijos pusei, laukiam jų reakcijų“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja ir pridėjo, kad planas Baltarusijos valdžiai yra perduotas „diplomatiniais kanalais“.

A. Skaisgirytė teigė, kad Lietuva kartu su visa Europos Sąjunga yra pasakiusi, kad Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai yra nedemokratiški, neskaidrūs.

„Po tokio pasakymo pripažinti rinkimų rezultatą būtų visiškai neadekvatu“, – paklausta, ar G. Nausėda ir Lietuva laiko Aliaksandrą Lukašenka teisėtu Baltarusijos vadovu, atsakė A. Skaisgirytė.

Patarėjos teigimu, reakcijos iš Baltarusijos valdžios į G. Nausėdos pasiūlytą planą laukiama kuo greičiau, pirmiausia dėl situacijos deeskalavimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu matysime, kad laikui bėgant tos reakcijos pozityvios nėra, imsimės kitų veiksmų, kitų priemonių“, – tvirtino A. Skaisgirytė.

Jurkonis: galime daryti daugiau nei išreikšti solidarumą

„Freedom House“ Vilniaus biuro vadovas, politologas Vytis Jurkonis po susitikimo su prezidentu teigė, kad Baltarusijoje vykstančiuose protestuose matome piliečius, norinčius laisvės ir demokratijos.

Pasak jo, natūralu, kad Lietuvos valdžia nori bendrauti su tais žmonėmis ir organizacijomis, kurios įsikūrusios Lietuvoje ir dirba su Baltarusijos pilietine visuomene.

„Iš principo žinia, kuri nuskambėjo, buvo tokia, kad, ar galime būti Islandija? Simboliškai mes turėtume būti jautrūs, žinodami savo istoriją. Bet kartu buvo pasakyta, kad mes galime būti daugiau negu Islandija, kadangi ji yra labai toli. O mes baltarusiams esame arti, ir geografiškai, ir istoriškai, ir žmogiškais ryšiais. Privalome, ne tik simboliškai juos palaikyti, bet ir rasti praktinių būdų tam“, – tikino V. Jurkonis.

REKLAMA

Jo teigimu, ketvirtadienį startavo pilietinė iniciatyva, kuri renka lėšas nukentėjusiems žmonėms Baltarusijoje, prie jos jungiasi daug visuomenės narių, intelektualų.

„Galime daryti daug daugiau nei išreikšti solidarumą“, – teigė V. Jurkonis.

Politologo teigimu, Baltarusijos valdžia nėra linkusi eiti į bet kokį dialogą su opozicija ir pilietine šalies visuomene.

„Labai sunku jais pasitikėti, nes jie ne kartą yra atsukusi nugarą kitai dialogo norinčiai pusei“, – pasakojo V. Jurkonis.

Jis priminė Oranžinę revoliuciją Ukrainoje, kai Lietuvos atstovai buvo tarpininkai tarp dviejų konflikto pusių. Anot V. Jurkonio, teorinė galimybę tokiam tarpininkavimui yra ir dabar ir ja Lietuva turi pasinaudoti.

REKLAMA

„[Turime] siųsti signalą, kad esame pasiruošę. <...> Ar atsilieps Baltarusijos valdžia, tai priklauso nuo jų. Aš manau, kad jie privalo, bet didelio optimizmo dėl to neturiu“, – kalbėjo „Freedom House“ atstovas.

V. Jurkonis tikisi, kad Europos lyderiai pareikš ne tik susirūpinimą, bet imsis realių veiksmų, bus parodyta principinga pozicija dėl tų pareigūnų, kurie dalyvavo rinkimų klastojime, brutaliai susidorojant su taikiais protestuotojais.

„Manau, kad atsakas, sankcijų prasme, negali būti mažesnis nei buvo 2010 metais. <...> Iš to ką matome, kaip evoliucionuoja protestas, iš pradžių gynė savo balsus, po to išėjo į streiką, dabar matome, kad dalis pareigūnų ir valdininkų meta savo ženklelius ir mažų mažiausia nedalyvauja šitose smurtinėse akcijose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

<...> Aš manau, kad protestas įgauna kitų spalvų, jis tampa dar labiau viską apimantis ir tai iš tikrųjų yra laisvės, demokratijos, permainų šauksmas. Ir mes tam negalime likti abejingi“, – teigė V. Jurkonis.

Baltarusijoje protestai vyksta jau ketvirtą dieną iš eilės. Protestuotojai nesutinka su preliminariais rinkimų rezultatais, remiantis kuriais, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka užtikrino 80,08 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja – 10,9 procento.

Anksčiau buvo pranešta, kad per protestus vienas žmogus žuvo, dar per 100 asmenų (įskaitant teisėsaugos pareigūnus) nukentėjo. Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad naktį į pirmadienį buvo sulaikyta per 3 tūkst. žmonių, o ankstesnę naktį – daugiau nei 2 tūkstančiai.

REKLAMA

Demonstracijų metu buvo sulaikyti ir keli Rusijos žurnalistai. Antonas Starkovas, Dmitrijus Lasenka ir Semionas Pegovas jau yra paleisti. Pirmadienio vakare buvo paleisti naujienų portalo Znak.com korespondentas Nikita Teliženka ir nepriklausomo naujienų tinklapio „Meduza“ reporteris Maksimas Solopovas.

Antradienį paryčiais į Lietuvą atvyko S. Cichanouskaja. Kaip tą dieną kalbėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, moteris Lietuvoje yra su savo vaikais, turi metus galiojančią vizą, tačiau šiuo metu jai taikoma izoliacija dėl koronaviruso.

„Sviatlana Cichanouskaja yra saugi, ji yra Lietuvoje su savo vaikais“, – tvirtino L. Linkevičius.

Ministras patvirtino, kad su ja į Lietuvą atvyko ir jos rinkimų štabo vadovė Marija Moroz su savo atžalomis. Mūsų šalyje yra ir S. Cichanouskajos vaikai. Anot L. Linkevičiaus, jie į Lietuvą atvyko kiek anksčiau nei jų motina.

Spaudos konferencija iš prezidentūros:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų