Šimtukų lietus sukėlė abejonių: kaltina pataikavimu abiturientams

Tokio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros egzamine nebuvo jau penkerius metus – šimtukus gavo 214 abiturientų. Kol Nacionalinė švietimo agentūra džiaugiasi abiturientų rezultatais, ekspertai svarsto, kad tokį pasiekimą galėjo lemti karantinas bei politikų ir švietimo valdininkų pataikavimas abiturientams prieš Seimo rinkimus. 

Abiturientai laikė valstybinį egzaminą (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Sužinojusi egzamino rezultatus, žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė teigė, kad rekordinis šimtukų skaičius nereiškia, jog mokiniai tapo raštingesni. Žurnalistė neabejoja, kad tokiems rezultatams įtakos galėjo turėti karantinas.

„Balandžio mėnesį Nacionalinės švietimo agentūros laikinoji direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė pasakojo, kad šių metų egzamine nebus temų, kurios buvo suplanuotos iki karantino, ir dėl egzamino abiturientai neturėtų jaudintis. Matyt, taip ir nutiko, jog užduotys šiemet lengvesnės ir vertintojai tikriausiai buvo atlaidesni“, – svarsto J. Kučinskaitė.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė teigia, jog vertintojai nebuvo nuolaidesni abiturientams.

REKLAMA

„Buvo vertinama bendrais vertinimo kriterijais. Vertinimo sistema ir egzaminų programa skelbiama dveji metai prieš egzaminą. Šiais metais vertintojai dirbo nuotoliniu būdu, tad nematė, kaip darbus įvertino kolegos. Tai verčia manyti, jog vertinimas buvo itin objektyvus“, – komentuoja R. Krasauskienė.

Nėra dėl ko džiaugtis

Žurnalistė ragina neskubėti džiaugtis šimtukais ir atkreipia dėmesį, jog išaugo ne tik šimtukininkų, bet ir egzamino neišlaikiusiųjų skaičius. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2019 metais egzamino neišlaikė 1599, o šiemet – 1828 abiturientai.

„Tai yra paradoksas. Nors palyginus su praeitais metais šimtukų daugiau, egzamino neišlaikiusiųjų irgi daugiau. Tai rodo, jog situacija nepagerėjo“, – akcentuoja J. Kučinskaitė.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertintojos Daivos Stukienės teigimu, neišlaikiusiųjų skaičius išaugo dėl pasikeitusios tvarkos: egzaminus galėjo laikyti net besimokiusieji dvejetais ar trejetais.

„Manau, kad buvo tokių, kurie pasinaudojo šia galimybe ir turėdami nepatenkinamą įvertinimą atėjo į egzaminą. Iki šių metų tai buvo neįmanoma. Visą laiką buvo dvi sąlygos: išlaikyti kalbėjimo įskaitą ir turėti patenkinamą metinį pažymį (aut. past. – bent ketvertą). Šiemet tereikėjo išlaikyti kalbėjimo įskaitą. Manau, tai nusmukdė kai kurių mokinių motyvaciją“, – teigia egzamino vertintoja.

Lengvesnės užduotys

Žurnalistės J. Kučinskaitės nuomone, palengvinus šių metų egzamino užduotis, kasama duobė būsimiems abiturientams.

NAŠ direktorė R. Krasauskienė nesutinka, jog šių metų valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotys buvo lengvesnės. Jos teigimu, gerus rezultatus lėmė savarankiškas mokinių darbas karantino metu.

„Negalime teigti, jog užduotys buvo lengvesnės. Brandos egzaminai ne tik patikrina mokinių dvylikos metų darbą, bet ir yra praeinamoji riba, stojant į aukštąsias mokyklas. Manau, kad tokius gerus rezultatus lėmė savarankiškas darbas namuose. Žinoma, nereikia nuvertinti ir mokytojų indėlio“, – sako R. Krasauskienė.

Rinkiminis triukas

Žurnalistė J. Kučinskaitė mano, kad politikai ir švietimo valdininkai galvoja tik apie šių metų abiturientus, nes tai naudinga rinkimams.  

„Juk artėja rinkimai ir daugelis abiturientų pirmą kartą eis balsuoti. Taigi, sakykim, jog politikai ir švietimo valdininkai pataikauja šiuometiniams abiturientams. Jeigu vėl būtų paskelbtas karantinas ir nuo rudens tektų mokytis nuotoliniu būdu, būsimų abiturientų praradimai būtų kur kas didesni nei dabartinių.

Nuo balandžio mėnesio abiturientai, kurie ruošėsi egzaminui, iš esmės, nesimokė daug naujų temų, vyko kartojimas ir informacijos įtvirtinimas. Jeigu karantinas būtų paskelbtas, tarkim, pusei metų, tai visi būsimų abiturientų mokslo metai vyktų nuotoliniu būdu, jų praradimai būtų dar didesni. Vadinasi, jiems irgi turėtų būti lengvinamos užduotys ir vertinama atlaidžiau. Tačiau apie juos niekas negalvoja, nes kitais metais rinkimai nevyks“, – situaciją komentuoja J. Kučinskaitė.

Vertinimo sistema

Lietuvių kalbos ir literatūros VBE išlaikymo riba yra 30 proc. užduoties taškų, kurie konvertuojami į 16 balų.  Pagal Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo nuostatuose apibrėžtus principus, abituriento įvertinimas balais gaunamas konvertavus taškų procentinę dalį į 100 balų skalę.

Pateikiame grafiką, iliustruojantį lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu gautų taškų procentinės dalies konvertavimą į balus:

(nuotr. NEC)

(nuotr. NEC)

Remiantis šia vertinimo sistema, 100 balų įvertinimas rašomas surinkus 93–100 proc. užduoties taškų. Toks taškų intervalas taikomas, kad mokiniai turėtų galimybę gauti šimtuką net ir padarę atsitiktinę, smulkią, akies ir pan. klaidą. Šiemet šimto balų įvertinimą gavo beveik 1,3 proc. kandidatų, o praeitais metais 0,9 proc. visų kandidatų.


Rašyti komentarą...
R
Roberta
2020-08-01 06:51:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai ir dziaukites tais simtukais, o ne ieskokit priezasciu. Ar kada nustosit kabinetis vieni prie kitu. Gryni lietuviai.
Atsakyti
0

T
Teresė
2020-08-03 12:45:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gėda. Literatūrą sukišt į matematikos lentelę. Kiek balų surinktų L. Tolstojus?
Atsakyti
0

?
????
2020-07-31 19:35:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ponų atžalos visada vunderkindai, kai piniginė stora.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų