Liūtys ir apsemti miestai: kalta ne tik klimato kaita, bet ir noras patogiai gyventi

Nuo vasaros liūčių kenčia tiek valstybinės institucijos, tiek verslas ir gyventojai. Jiems po beveik kiekvienos didesnės liūties tenka susidurti su užlietomis gatvėmis, kiemais ar namų rūsiais. Specialistų teigimu, bėdų kyla dėl senų lietaus nuotekų tinklų ir žaliųjų erdvių trūkumo. O lietaus nuotekų sistemas įrenginėjančios įmonės pataria jas įsirengti visuose pastatuose, ne tik gyvenamuosiuose namuose.

Liūtis plauna Vilnių (nuotr. Bronius Jablonskas)

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius doc. dr. Mindaugas Rimeika teigia, kad dėl liūčių dažniausia kenčia didieji Lietuvos miestai, kuriuose yra daug lietaus vandeniui nepralaidžių paviršių.

Anot jo, pavyzdžiui, pievose praūžus liūčiai didžioji vandens dalis susigeria į žemę. O miestuose, kuriuose kasmet daugėja naujų nelaidžių paviršių – kelių, šaligatvių, namų stogų, didėja vandens apsemiami plotai.

Pasak specialisto, tai lemia keletas priežasčių.

„Pirmiausia ne visos vandens pralaidumo sistemos yra pritaikytos ir geba susidoroti su didelėmis liūtimis. Todėl kiekvienas didesnis miestas ir turi po keletą probleminių vietų.

Taip pat dėl potvynių gali būti kalti vamzdžiai, kurie nėra išvalomi ir išplaunami. Juose gali kauptis smėlis, kurį lietus suneša į vidų. Dažnai liūtys vis kartojasi ir darbuotojai nespėja jų plauti“, – komentuoja profesorius.

Jo teigimu, dar prieš statant namus galima prognozuoti kiek gyventojams reikės geriamojo vandens ir kiek jie sugeneruos buitinių nuotekų. Tačiau paviršinių nuotekų, pavyzdžiui lietaus, inžinerinis tinklas yra projektuojamas tam tikrai tikimybei.

REKLAMA

„Pavyzdžiui, susitariama, kad nuotekų tinklai projektuojami tikimybei, kad liūtys kartosis vieną kartą per metus. Tad jau įrengiant šį nuotekų inžinerinį tinklą yra žinoma, kad jeigu namą liūtys užklups dažniau, šis bus apsemtas.

Ir visiškai nesvarbu, kad pastatas yra naujas, jeigu nuotekų sistema bus nepritaikyta, potvynio išvengti nepavyks“, – aiškina M. Rimeika.

Anot jo, galima įrengti sistemą, kuri praleistų didelį kiekį lietaus vandens, tačiau ši gali labai daug kainuoti, o kartais net neįmanoma tokios suprojektuoti, dėl vietos trūkumo.

„Štai didžiausias lietaus nuotekų vamzdis yra suprojektuotas Vilniuje, jis jungia Viršuliškių ir Justiniškių mikrorajonus. Šio vamzdžio skersmuo 2,5 m. Pro tokį net automobilis galėtų pravažiuoti. Tačiau ne visur yra vietos tokio dydžio vamzdžius įrengti“, – pastebi specialistas.

Taip pat, pasak jo, ne visi vamzdžiai yra renovuojami ir keičiami, o miestai juk plečiasi. Liūčių problema yra kompleksiška, ją lemia keletas priežasčių, tad ir sprendimas esą toks pat kompleksiškas turėtų būti.

„Pirmiausia reikia stengtis, kad nauji statomi objektai negeneruotų lietaus vandens. Juose turėtų būti įrengtos sistemos, kurios sulaikytų tą vandenį ir tik pasibaigus liūčiai būtų galima jį išleisti. Šis sprendimas labai lėtai, bet po truputį jau yra įgyvendinamas.

Dar vienas sprendimo būdas – plėsti ir renovuoti senus vamzdžius. Taip pat būtų galima įrengti vandens kaupimo talpas. Tačiau ne visur yra tam vietos, ypač senamiesčiuose“, – problemos sprendimo būdus vardija profesorius M. Rimeika.

REKLAMA

Didžiausias dėmesys probleminėms miesto vietoms

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“, kuri prižiūri ir eksploatuoja lietaus nuotekų tinklus, rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistė Vaida Daiginaitė teigia, kad dauguma esamų Vilniaus miesto magistralinių lietaus nuotekų tinklų yra įrengti prieš maždaug 40–50 metų.

„Tuo metu, kai buvo projektuojami lietaus nuotekų tinklai, nebuvo tokių intensyvių liūčių, kurios pasikartoja šiuo metu. Todėl kai kurių vamzdynų skersmenys nėra pakankami priimti visus liūčių metu iškrentančius kritulius.

Šią problemą dar labiau „paaštrina“ ir labai sparti Vilniaus miesto urbanizacija, t.y dėl intensyviai plėtojamų naujų statybos projektų, ženkliai išauga kietųjų dangų plotai.

Tokiose vietose lietaus vanduo anksčiau susigerdavo į žaliąsias zonas, o šiuo metu yra nukreipiamas į gatvėse esančius lietaus nuotekų tinklus“, – aiškina pašnekovė.

Anot V. Daiginaitės, šiuo metu įmonė intensyvius lietaus nuotekų sistemos rekonstrukcijos darbus vykdo problematiškiausiose Vilniaus vietose liūčių metu – T. Narbuto-Saltoniškių, taip pat Verkių, Kareivių gatvėse. T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų rekonstrukciją preliminariai planuojama užbaigti iki šių metų spalio vidurio.

„Kitose probleminėse vietose – Savanorių-Giraitės, Geležinio Vilko, Vilkpėdės gatvėse lietaus nuotekų surinkimo ir tvarkymo projektai yra rengiami. Tačiau pagrindinius lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbus Verkių ir Kareivių gatvėse numatoma atlikti iki šių metų pabaigos“, – komentuoja įmonės atstovė.

REKLAMA

Po liūčių užsakymų sulaukia daugiau

Lietaus nuotekų sistemas įrenginėjantys specialistai pastebi, kad vieni klientai lietaus nuotekomis rūpinasi dar prieš statydami namus, o kiti tik susidūrę su liūtimis.

Štai įmonės „Dagnis“ atstovas Bernardas pasakoja, kad daugiausiai tenka rūpintis nuosavų namų lietaus nuotekų sistemomis, tad dažniausiai klientai jau statydami namą jomis pasirūpina jas įsirengti. Lietaus nuotekų sistemų kaina priklauso nuo vamzdžių ilgio, 1 m kainuoja 15 eurų.

„Lietaus nuotekų sistemos apsaugo pastatus ir rūsius nuo drėgmės. Lietaus vanduo lietvamzdžiais nuo stogo subėga šalia namo pamatų. Per šalia esantį gruntą jis sunkiasi prie rūsio sienų, šios ima drėkti. Jei rūsio nėra, o vandens izoliacija tarp pamato ir sienos plonesnė, drėgmė gali kilti sienomis aukštyn.

Įrengus lietaus nuotekų surinkimo sistemą vanduo ties kiekvienu lietvamzdžiu surenkamas ir kanalizacijos vamzdžiais po žeme nuvedamas toliau nuo namo pamatų, į tam skirtą šulinį. Šiuolaikiniuose nedideliuose sklypuose, kai nedaug vietos ir pastatų plotai nėra dideli, gali užtekti vieno bendro šulinio. Didesniuose sklypuose rekomenduojame įrengti du šulinius, o lietaus nuotekas rinkti prie kiekvieno statinio, ne tik prie gyvenamojo namo“, – pasakoja įmonės atstovas.

Kitos įmonės „Valimeta“ atstovas teigia, kad po kiekvienos liūties įmonė sulaukia daugybės būsimų klientų skambučių, kurie nori įsirengti lietaus nuotekų sistemas.

„Šias sistemas įrenginėjame tiek individualiuose namuose, tiek dideliuose įmonių pastatuose. Šioms lietaus nuotekų sistemos ypač aktualios, nes ant stogų kaupiasi vanduo“, – aiškina įmonės atstovas.

REKLAMA

Per dieną mėnesio lietaus norma

Klimato politikos grupė ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos portalui tv3.lt atsiųstame komentare teigiama, kad pagrindinė intensyvių liūčių priežastis – besikeičiantis klimatas, dėl to kinta ir pačių kritulių kiekis

Pasitaiko vis daugiau atvejų, kai vienos liūties metu per gana trumpą laiką iškrenta viso mėnesio ar net kelių mėnesių kritulių norma.

Vienos liūties metu per mažiau negu 20 minučių Vilniaus universiteto Geomokslų instituto meteorologijos stotyje, esančioje M.K.Čiurlionio gatvėje, iškrito 20 milimetrų lietaus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologinio radaro duomenimis, apskaičiuotas lietaus kiekis siekė 115 mm per 3 valandas.

O lietus, kai per 12 valandų ar trumpesnį laiko tarpą iškrenta 15 mm kritulių, jau padaro nuostolių ir įvardijamas kaip pavojingas meteorologinis reiškinys.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų