Įvertino būdus, kaip atgraso lietuvius nuo alkoholio: gana į gyventojus žiūrėti lyg į nebrandų vaiką

Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad lietuviai išgeria šiek tiek mažiau, tačiau gausiai. Stipriai jaunėja geriančiųjų gretos. Visgi, mažesnis suvartojamas alkoholio kiekis, mokslininkų teigimu, nesusijęs su valdžios taikomais ribojimais. Specialistų nuomone, Lietuvoje taikomos priemonės yra netinkamos ir geriančių asmenų kiekį sumažintų nebent Afrikoje.

Alkoholizmas  (nuotr. 123rf.com)

Trečiadienį Vilniuje vyko spaudos konferencija, kurioje pristatomas alkoholio vartojimo aplinkos ir įpročių Lietuvoje tyrimas bei mokslininkų įžvalgos dėl valstybės alkoholio akcizų politikos.

Ketvirtą kartą Vilniaus universiteto mokslininkai Lietuvoje atliko alkoholio vartojimo įpročių tyrimą. Šiame tyrime apklausta apie 1,1 tūkst. respondentų.

Pasak vienos iš tyrimo autorių, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) docentės Vitos Karpuškienės, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva yra daugiausiai gerianti valstybė pasaulyje, skaičiuojant grynu alkoholio kiekiu. Mokslininkės teigimu, norėta į šią problemą pažiūrėti atidžiau.

REKLAMA

„Bendra laisvalaikio kultūra labai keičiasi ir į tai svarbu atkreipti dėmesį, kalbant apie alkoholio politiką – reikia nebe draudimų, o socialinio pasitikėjimo. Gana į gyventojus žiūrėti lyg į nebrandų vaiką“, – teigė ji.

Geria jaunesni, bet mažiau

Atliktame tyrime, siekiant detalizuoti vartojimo ypatumus, išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis pavartojantys bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.

Tyrime matoma tendencija – per ketverius metus girtaujančių grupė jaunėja. Vartotojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 10 proc. iki 21 proc. Labiausiai didėjo progomis geriančiųjų grupė – kasmet po 4 ir 2 proc. ir 2019 metais sudarė daugiau negu pusę visų apklaustųjų.

Tyrimas rodo, kad girtaujančiųjų grupė, žmonės, kurie dažnai ir gausiai vartoja alkoholį (geria kasdien arba 2–4 kartus per savaitę ir virš 20 standartinių alkoholio vienetų), visuose tyrimuose išlieka stabili ir sudaro 5 procentus visų apklaustųjų. Tačiau suvartojamo alkoholio kiekis, tenkantis vienam geriančiajam, yra sumažėjęs.

90 proc. šios grupės sudaro vyrai. Iš jų, trečdalis yra 60 metų ar vyresni, kaimo gyventojai, dauguma turi vidurinį arba žemesnį išsilavinimą, jų pajamos 2019 m. neviršijo 400 eurų per mėnesį.

Daugiausiai geriame alaus

V. Karpuškienė pažymi, kad lietuviai išgeria mažiau. Jei 2015 m. išgerdavome 15 litrų grynojo alkoholio, tai šiuo metu šis skaičius nesiekia 12 litrų.

Daugiausiai lietuviai geria alaus – 45 proc. nuo viso alkoholio, o 41 proc. sudaro įvairūs stiprieji gėrimai. Pasak mokslininkės, tokios proporcijos nesikeičia jau kurį laiką.

„Mes esame alaus gėrėjų kraštas, taip pat stiprieji gėrimai yra šalia“, – pasakojo V. Karpuškienė.

Tyrimas apie alkoholio vartojimo aplinkos ir įpročius Lietuvoje

Jos teigimu, girtaujančiųjų grupėje populiariausi gėrimai yra stiprus alus, spirituotas vynas ir nelegaliai gaminami gėrimai, kaip „samagonas“ ar „pilstukas“. Silpną alų ir degtinę vartoja visos grupės, o progomis išgeriantys žmonės dažniau vartoja sidrą, natūralų vyną, brangiuosius stipriuosius gėrimus, tokius kaip viskį ar brendį.

Išgeriame mažiau

Labiausiai didėjo progomis geriančiųjų grupė – kasmet po 4 ir 2 proc. ir 2019 metais sudarė daugiau negu pusę visų apklaustųjų.

„Tai žinia, kuri galbūt mažiau džiugina“, – pripažino VU docentė.

Visgi, anot V. Karpuškienės, yra ir gerų žinių. Pasak jos, išgeriamas alkoholio kiekis per savaitę mažėjo – jei 2016 m. vidurkis buvo 7,5 standartiniai alkoholio vienetai, tai 2019 m. – jau 5,4.

„Dar viena geroji žinia, kad daugiausiai sumažėjo išgerto alkoholio kiekis girtaujančioje grupėje. Reguliariai geriantys šiek tiek sumažino, progomis geriantys liko tiek pat“, – atskleidė mokslininkė.

Girtaujantys asmenys išgeria 28 proc. viso alkoholio, o tai, V. Karpuškienės tvirtinimu, šiek tiek mažiau nei 2016 m., kai girtaujantys išgerdavo virš 30 proc. viso alkoholio.

Tyrimo duomenimis, reguliariai geriančiųjų grupė išgeria apie 18 proc. viso alkoholio, o progomis geriančių asmenų grupė – daugiau nei pusę viso suvartojamo alkoholio.

Padaugėjo geriančių darbe

Tyrimas parodė, kad girtaujančių ir reguliariai alkoholį vartojančių asmenų grupėje reikšmingai padaugėjo alkoholį vartojančių darbe.

„Atsirado naujas dalykas, kurio mes anksčiau net nefiksuodavome. Sakydavome, kad darbe niekas neprisipažįsta, kad vartojo alkoholį, dabar jau prisipažino. Tokių atsirado daugiausiai girtaujančių grupėje“, – atskleidė VU EVAF docentė Aušrytė Rastenienė.

Kaip ir ankstesniais metais, matomas labai didelis procentas girtaujančių savo namuose arba svečiuose. Girtaujančių asmenų grupėje tokių net 100 proc., o reguliariai alkoholį vartojančių asmenų – 99 proc.

A. Rastenienės teigimu, nelegalaus alkoholio lietuviai perka panašiai kaip ir anksčiau. Nedaug atsiveža ir iš kaimyninių valstybių. Lietuviai alkoholį daugiausiai vežasi iš Lenkijos, mažiau iš Latvijos.

„Daugėja įvežamo alaus kiekis, stipriųjų gėrimų kiekis“, – teigė A. Rastenienė.

.

Tyrimas apie alkoholio vartojimo aplinkos ir įpročius Lietuvoje

Blogiausiai vertina akcizų didinimą

Valstiečių įteisintos alkoholio ribojimo priemonės, panašu, žmonių gėrimo įpročių nepakeitė.

Pasak A. Rastenienės, net 83 proc. apklaustųjų teigė, kad alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai nedaro arba greičiausiai nedaro įtakos jų alkoholio vartojimo įpročiams.

Tyrimas apie alkoholio vartojimo aplinkos ir įpročius Lietuvoje

Skaičiai rodo, kad kaip ir praeitais metais, labiausiai neigiamai vertinamas yra akcizo didinimas, labiausiai palankiai vertinimas yra amžiaus ribojimas ir reklamos draudimas.

„Bendrai visi vartojantys alkoholį paskutiniais metais pasisako šiek tiek labiau teigiamai už tų priemonių įvedimą, mažėja neigiamai pasisakančių, daugėja neutraliai žiūrinčių“, – sakė A. Rastenienė.

Tyrimas apie alkoholio vartojimo aplinkos ir įpročius Lietuvoje

„Amžiaus ribojimas, tai pasireiškia paternalizmo protrūkis būdingas mūsų visuomenei. Kam pienburniams gerti, čia tik rimti dėdės gali gerti, todėl amžiaus ribojimas yra gerai“, – ironizavo Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių akcizų politiką tyrinėjęs mokslininkas Algirdas Bartkus.

Jo teigimu, valdžia akcizus kėlė atsižvelgdama į PSO rekomendacijas.

„Kurios buvo padiktuotas gana naiviu PSO manymu, kad aukštesnė kaina automatiškai sumažins alkoholio vartojimą“, – kalbėjo A. Bartkus.

Tyrimas apie alkoholio vartojimo aplinkos ir įpročius Lietuvoje

Lietuvos priemonės suveiktų Afrikoje

Anot mokslininko, kad aukštesnė kaina ir įvairūs prekybos ribojimai sumažintų alkoholio suvartojimą, tai turi būti patenkina daug sąlygų. Gyventojai turi turėti labai žemas pajamas, jų mobilumas turi būti labai žemas, aplinkiniai kraštai turi taikyti didesnius akcizus, o šalyje turi egzistuoti gerą finansavimą turinčios kontroliuojančios, represinės struktūros.

A. Bartkaus tvirtinimu, Lietuva neatitinka nė vienos iš šių sąlygų, tad šalyje taikomos priemonės norimo rezultato neduos.

„Pas mus tai iš principo negalėjo duoti teigiamų efektų. Net ne tai, kad teigiamų, bet jų pageidaujamų efektų, nes nė vienos iš šitų sąlygų mes neatitinkame. <...> Fundamentaliai, nei gėrimo įpročių, nei masto šios priemonės nekeičia. <...> Kiekiai šiek tiek sumažėjo, bet įpročiai išliko tie patys“, – įsitikinęs A. Bartkus.

Alkoholis

Mokslininko teigimu, tokios priemonės veiksmingos Afrikoje ir dalyje musulmoniškų kraštų, kur gyventojai uždirba nedaug, sunkiai gali keliauti į kitas šalis nusipirkti alkoholio. Kaimyninės valstybės taip pat taiko aukštus akcizus, o nelegaliai alkoholį gaminančius ir pardavinėjančius asmenis greitai suseka vietinės teisėsaugos institucijos.

„Akcizai [Lietuvoje] alkoholiui yra per daug dideli visoms kategorijoms – stipriesiems gėrimams, alui ir vynui. Įvertinus veiksnius, kurie nulemia akcizų skirtumus atskirose šalys, akivaizdu, kad atskirų šalių akcizai yra stipriai priklausantys nuo pajamų, tenkančių vienam gyventojui, vartojimo mokesčių ir kaimyninių šalių taikomų akcizų lygių“, – tikino mokslininkas.

Reikia keisti akcizų politiką

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje taikomi akcizai prilygsta turtingųjų valstybių grupėje taikomiems akcizams. Daugelyje Europos Sąjungos šalių nėra taikomas akcizas vynui, Lietuvoje jis yra gana aukštas.

„Mes esame, matyt, labai aukštų pajamų grupėje: greta Suomijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Švedijos ir taip toliau“, – kalbėjo A. Bartkus.

Etilo alkoholio akcizas, taikomas Lietuvoje, taip pat labiau lygiuojasi į turtingąsias šalis, o ne kaimynus. Pasak A. Bartkaus, Lietuva akcizų varžytuvėse nusileidžia tik Latvijai, kuri turi kiek aukštesnį akcizą alui.

Alaus bokalas bare

Anot A. Bartkaus, Lietuvai būtina susikurti objektyviais kriterijais, bendra europine akcizų politikos praktika paremtas akcizų nustatymo taisykles, kurios atsižvelgtų į įvairias aplinkybes ir susietų juos su pajamų, tenkančių vienam gyventojui lygiu. Taip pat su kaimyninių šalių taikomais akcizais, atsižvelgtų į vietinės gamybos faktorių ir Lietuvoje paskutiniu metu akcentuojamas sveikatos ir alkoholizmo problemas.

„Akcizų politika pas mus turėtų būti paremta tokiais objektyviais kriterijais – išaugo pajamos, tai didėja ir akcizai. Išaugo alkoholio vartojimas lyginant su ES, auga ir akcizai. Sumažėja alkoholio vartojimas lyginant su ES vidurkiu, kas įvykę yra dabar, mažėja akcizas, o ne didėja. Kad šitas dalykas netaptų tokiu subjektyviu sprendimu ir nelabai pagrįstu įsitikinimų objektu“, – dėstė A. Bartkus.

Mokslininkai, apskaičiavę akcizus pagal šią formulę, rekomenduoja alaus akcizą sumažinti 16 proc., vyno akcizą reikėtų sumažinti 54 proc., o stipriojo alkoholio akcizą sumažinti daugiau nei 33 proc. ir priartinti prie Lenkijos akcizo lygio.

„Jeigu mes norime, kad akcizų politika sietųsi su tuo, kokioms prekėms pirmenybę teikia girtaujantys asmenys, tai atitinkamai, toms prekėms, kurios labiau renkamos girtavimo tikslais, akcizai turi augti sparčiau. Toms prekėms, kurios nėra renkamos girtavimo tikslais, akcizai turėtų augti lėtesniu tempu“, – įsitikinęs A. Bartkus.

Sveikieji irgi turi teisių

Jo nuomone, valdžia turėtų eiti į dialogą su specialistais, kurie sukurtų tokią akcizų taikymo metodiką, kuri būtų tinkama Lietuvai.

REKLAMA

„Pas mus eiti šiuo PSO siūlomu keliu, kad alkoholio vartojimą mes mažintume didinant kainas ir mažinant prieinamumą, yra iš tiesų beprasmis dalykas“, – įsitikinęs A. Bartkus.

Visgi, mokslininkas kelia klausimą, ar išvis yra etiška didinti akcizus. A. Bartkus svarstė, kodėl visiems žmonėms dėl to, kad labai nedidelis kiekis asmenų turi problemų su alkoholio vartojimu, reikia mokėti akcizo mokesčius.

Alkoholizmas

Pasak jo, tai, kad nedidelis kiekis asmenų turi problemų su alkoholio, neturi tapti pagrindu versti visus žmones mokėti aukštesnius mokesčius.

„Sveikieji irgi turi savo teises, ne tik tai ligoniai“, – tvirtino A. Bartkus.

Visgi, mokslininkas nemano, kad artimiausiu metu akcizai Lietuvoje bus mažinami. A. Bartkaus teigimu, nors tai generuoja sąlyginai mažas pajamas, bet jos yra stabilios ir tuo yra suinteresuota Finansų ministerija.


Rašyti komentarą...
A
Alkoholikas
2020-07-22 15:31:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gėriau, geriu ir gersiu tiek, kiek norėsiu! Jei Veryga draudžia iki 10 ir po 20 val., tai užsiprekinsiu pakankamai 10.05 ir 19.55 val. Ir joks Veryga man nepaaiškins, kiek, ko ir kada gerti. Jei jam pačiam su galva problemos, tai nereiškia, kad ir kiti yra lochai.
Atsakyti
-7

T
Taip
2020-07-22 14:26:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Buvau kaime pas dede tai alus kasdien kas buteliais kas bambaliais tai vakarais po 2 - 3 butelius ar bambalius o savaitgaliais tai visa diena gere ir dar kontra ruko bloko kaina 17 e. tai vienam 4 blokai jei dviese tai kokie 8 blokai tai semoms tie zlingi iprociai apie 400 e , per men atseina .
Atsakyti
-5

p
petpcaja
2020-07-23 13:54:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
LEÈXI.ŇÈT - nuostabi paažinčių svetaainė suaugušięms, norintiems susirаsti paartnėrį, norintiems pаšimylėti
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų