„Avarinės būklės tunelis, trupantis betonas, bėgantis vanduo, surūdijusi armatūra, plyšiai... Tikra Hado karalystė. Ar lauksime nelaimės, kaip Genujoje?“ – feisbuke prieš kelias dienas rašė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Tomas Seikalis.
Esminių pažeidimų nerasta
Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas teigia, kad visai neseniai VGTU ekspertai atliko šio statinio ekspertizę nustatyti nusidėvėjimus, tačiau, pasak jo, specialistai esminių pažeidimų nerado.
„Ekspertai atlikę tunelio būklės vertinimą nenustatė esminių pažeidimų, todėl planuojame tik pašalinti nustatytus pažeidimus. Techninio projekto rengėjai turės numatyti ir tunelio apšvietimo modernizavimą, taip pat ir sprendimus, ar tunelį reikėtų perdažyti, ar konstrukcijas uždengti“, – teigia A. Visockas.
„Pagrindinė problema yra už atraminių sienučių kartais pakylantis gruntinio vandens lygis. Tad parengtas techninis projektas ir turėtų atsakyti, kaip surinkti perteklinį gruntinį vandenį“, – priduria A. Visockas.
Pakylantis perteklinis gruntinis vanduo – ne toks jau nekaltas
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkas Gediminas Stelmokaitis teigia, kad perteklinis gruntinis vanduo gali būti pavojingas, mat šaltuoju metų laiku šąlant orui susikaupęs vanduo užšąla ir išsiplečia, taip pajudinant statinio konstrukcijas.
„Vanduo, kaip sakoma, visų statybų ir visų konstrukcijų priešas. Bet kiekvienas atvejis yra skirtingas ir aš neįsigilinęs į konkretų atvejį. Jei ten technologiškai viskas padaryta gerai ir tas vanduo nusidrenuoja, jei vanduo pakyla iki leistino lygio, tai viskas yra gerai ir jokių pavojingumų nėra.
Bet jei savivaldybė sako, kad yra perteklinis gruntinis vanduo, tai reikia žiūrėti ir gilintis, kur jis nuteka, ar jis išteka per išorę, ar jis veikia konstrukcijas. Tas vanduo yra ypatingai pavojingas kai yra pereinamasis laikotarpis, kai atsiranda šalčio ciklai: vanduo užšąla ir plečiasi, o atšilus ištirpsta ir lieka pajudinta konstrukcija.
Kalbant teoriškai, jei yra prasidėjusi korozija ar kiti konstrukcijų ardomieji procesai, tai laikui bėgant jie tik intensyvės, jei nebus imtasi jokių priemonių. Vėlgi, priklausomai nuo žiemų, kokios jos mūsų laukia, daug kas priklausys. Nes tie dažni užšalimo ir atšilimo ciklai konstrukcijas labiausiai veikia. Todėl, vėlgi, sunku kažką prognozuoti. Jei jau prasidėjo kažkokie konstrukcijų sujudimai, matosi įtrūkimai, tai laikui bėgant jie tik didės“, – įspėja mokslininkas G. Stelmokaitis.
Pasak A. Visocko, visi mieste esantys tiltai, viadukai, tuneliai apžiūrimi kiekvienais metais, o nustačius pažeidimus, kurie kelia abejonių dėl statinio elementų būklės užsakoma statinio ekspertizė.
„Paskutinį kartą tunelio apžiūra buvo atlikta šiemet kovo mėnesį“, – pastebi A. Visockas.
Tunelio remontas – 2021-aisiais
Pasak A. Visocko, „Tiltuvos“ prižiūrimą Geležinio Vilko tunelį rengiamasi remontuoti dar 2021-aisiais metais, tačiau priduria, kad viešasis konkursas šiems darbams dar nėra paskelbtas.
„Kitų metų pradžioje planuojame parengti Geležinio Vilko tunelio techninį projektą bei atlikti suplanuotus darbus. Viešąjį konkursą dėl projekto parengimo atsižvelgiant į ekspertizės išvadas planuojama skelbti liepos-rugpjūčio mėn., o kitų metų pradžioje turėti ir parengtą projektą“, – teigia A. Visockas.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Tomas Seikalis naujienų portalui tv3.lt sako dvejojantis, ar 2021-ųjų savivaldybės biudžete atsiras pinigų šio tunelio remontui, mat tų metų biudžetui savivaldybė ir taip žada skolintis iš Finansų ministerijos apie 100 mln. eurų. O štai savivaldybė teigia, kad dar sunku pasakyti, kokia bus tunelio remonto kaina.
„Kol kas negalime pasakyti, kiek galėtų kainuoti visas tunelio sutvarkymas, tik parengus projektą bus sprendžiama kokius darbus atliksime pagal planuojamą skirti finansavimą“, – paklausus, ar 2021-ųjų savivaldybės biudžete pakaks lėšų tunelio remontui, atsako A. Visockas.
