Ryškėja valstybinio banko kontūrai: nauda verslui, bet ne privatiems klientams

Valstybinis plėtros bankas Lietuvoje atsiras, tačiau ne tokiu pavidalu, kaip galėjo įsivaizduoti dalis gyventojų. Prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė ir finansų ekspertai sutaria, kad valstybinis bankas turėtų veikti teikdamas kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ne privatiems bankų klientams.  

Pinigai (nuotr. Fotodiena.lt)

Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką. Diskusijos dalyviai, tarp kurių ir nuotoliniu būdu pranešimą skaičiusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pirmininkė ir generalinė direktorė Kristalina Georgieva, diskutavo, kokia forma galėtų veikti nauja institucija.

Pagalba verslui, o ne gyventojams

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta po diskusijos pristatė bendras išvadas ir prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl nacionalinio plėtros banko. Nuspręsta, kad bankas turėtų tiesti pagalbos ranką smulkiajam ir vidutiniam verslui, bet ne privatiems klientams.

„Turime daug valstybių, kur nacionalinės plėtros bankai veikia produktyviai ir prisideda prie ekonomikos augimo, tuo metu, kai jie koncentruojasi į tam tikras nišas, kurių nepadengia tradiciniai komerciniai bankai. Matome tokių nišų Lietuvoje. 

REKLAMA

Diskutavome ir apie tai, kuo bankas turėtų neužsiimti. Prieita bendros nuomonės, kad mažmeninė bankininkystė neturėtų būti šio banko strategijos dalis. Nes ši dalis padengiama komercinių bankų. Jos restartavimas šioje institucijoje kainuotų labai daug ir neatneštų tokios naudos, kurios siekiama“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo S. Krėpšta.

Simonas Krėpšta

Jam antrino ir finansų ministras Vilius Šapoka, pažymėdamas, kad mažmeninės paslaugos valstybiniame banke būtų pernelyg rizikingos.

„Kalbant apie mažmeninę bankininkystę, manau, kad daugiau mažiau yra konsensusas, kad tai yra per rizikinga, per brangu ir šaliai naudos tai neatneš“, – sakė ministras.

Anot V. Šapokos, valstybinis plėtros bankas galėtų finansuoti tas sritis, kurioms suteikti kreditų paprastai nesiryžta komerciniai bankai.

„Reikia labai aiškiai suprasti, kokias problemas mes turime išspręsti. Pas mus finansų rinkoje dominuoja bankininkystė, bankininkai yra konservatyvūs investuotojai. Kai kalbame, kad trūksta finansavimo rizikingose srityje – smulkiam ir vidutiniam verslui, inovatyviam verslui – verslui, ten kapitalo tikrai trūksta ir valstybė gali prisidėti, nes tai šaliai yra naudinga“, – sakė V. Šapoka.

Vilius Šapoka

TVF vadovė: valstybiniai bankai – ir galimybė, ir rizika

Kaip savo kalboje teigė TVF vadovė K. Georgieva, valstybiniai bankai gali vaidinti svarbią rolę šalies finansų sistemoje. 

„Jie išpildo tai, ko nevykdo privatūs bankai, finansuoja projektus, kurie naudingi platesnei ekonomikai, užtikrina paskolas, kai ekonomika nusilpusi“, – savo pranešime sakė TVF vadovė.

Ji pažymi, kad per Covid-19 pandemiją ir pasaulinė ekonominę krizę valstybiniai bankai suvaidino svarbų vaidmenį tokių šalių kaip Prancūzija, Vokietija ir Japonija ekonomikose.

Vis dėlto, kaip pažymi K. Georgieva, valstybiniai bankai turi savų rizikų. 

Pirma, valstybiniai bankai turi įvairias vyriausybės garantijas, o tai lemia mažas jų finansavimo sąnaudas, tačiau gali sukelti didelę fiskalinę riziką. Norint sumažinti šią riziką, prieš priimant bet kokį sprendimą naudoti valstybinius bankus socialiniams tikslams pasiekti, turėtų būti atlikta griežta, išsami ir skaidri poveikio viešiesiems finansams analizė“, – siūlo TVF vadovė.

„Antra, siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, paramos programos per valstybinius bankus turėtų būti tinkamai ir skaidriai finansuojamos, o vyriausybė turėtų būti pasirengusi remti šiuos bankus, be kita ko, laiku vykdydama rekapitalizaciją, kai to reikia“, – pridūrė ji.

Galiausiai, anot K. Georgievos, valstybiniuose bankuose kartais trūksta paskatų efektyviam valdymui, o tai gali sukelti reikšti, kad bankas bus neveiksmingas ir silpnas. 

„Norint to išvengti, svarbiausia yra tvirtas, nuo politinės įtakos nepriklausomas valdymas, tvirta reguliavimo ir priežiūros sistema“, – sakė K. Georgieva.

Galimybė verslui

Portalas tv3.lt primena, kad birželio pabaigoje Seimas davė startą valdančiųjų iniciatyvai kurti valstybinį banką. Vyriausybė įpareigota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos steigiant valstybinį banką. 

Tiesa, projektas susilaikė opozicijos kritikos, kad naujos institucijos kūrimas neturės įtakos tam, ko tikisi piliečiai, – mažesnėms būsto palūkanoms ar paslaugų įkainių mažėjimui.

Numatoma, kad valstybinį banką prižiūrėtų Lietuvos bankas, įstaiga turėtų bankinę licenciją.

Vienu pagrindiniu argumentų steigti valstybinį banką laikomas smulkaus ir vidutinio verslo patiriamą sunkumą gauti finansavimą. Taip pat, pasak valdančiųjų, kartais rinkoms reikia valstybės spaudimo, kurį galėtų suteikti valstybinis bankas.

50/50

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad valstybinis bankas galėtų būtų steigiamas kartu su privačiu kapitalu.

„Modelis galėtų būti arti 50 ir 50 valstybė su privačiu investuotoju“, – kiek anksčiau yra sakęs premjeras. 

Anot jo, valstybinis bankas galėtų kredituoti smulkų verslą, tačiau premjeras abejoja, ar jis turėtų imtis mažmeninės bankininkystės. 

„Kalbant apie verslo kreditavimą, ypatingai apie smulkiojo ir vidutinio verslo, alternatyva galėtų būti. Skeptiškai žiūrėčiau, jeigu mes kalbėtume apie mažmeninės bankininkystės rinką. Ji pakankamai gerai užpildyta. Nors turime signalų, kad ta paslauga traukiasi iš regionų ir žmonės lieka be finansinių paslaugų“, – sakė S. Skvernelis. 

Saulius Skvernelis

Siūlymas – po krizės tyrimo

Siūlymas steigti valstybinį banką iškeltas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vykdyto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrimo išvadose.

Išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga. Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

Trise dalinasi didžiąją dalį rinkos

Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.

Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos. 


Rašyti komentarą...
B
Bet
2020-07-02 21:36:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai ir taip buvo aišku,kad valsčius tarnauja oligarchams!
Atsakyti
0

G
Gintaras
2020-07-02 22:52:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvai nieko nereikia, viskas kitų šalių oligarchų rankose. Lietuviškas valstybinis bankas mat bus niša korupcijai. O kai dabar brangiausiai mokame už banko paslaugas, kai krizių metu jie reguliuoja išimti pinigus iš Lietuvos ar neišimti, kai skiriamą verslui paramą stabdo ir per savo pelno siekimą smukdo Lietuvos ekonomiką- niekam nei motais. Korupcija pas mus švietime, medicinoje, teisėsaugoje, vyriausybėje ir seime. Tai gal viską perduokime užsieniui, uždarykime ir šias korupcijos nišas? Avinai tie lietuviai, o Lietuva ne valstybė, o valstybės humoreskinis šaržas.
Atsakyti
0

A
Aš nesuprantu
2020-07-02 22:44:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kam dar jūs tą tautišką giesmę giedat? Ga..i.dž...ių tauta
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų