Prieš 2016 metų Seimo rinkimus LVŽS visuomenei pristatė 118 puslapių Vyriausybės programą, kurioje išsikėlė šimtus lengviau ar sunkiau įgyvendinamų pažadų, ko partija siektų, jei turėtų galimybę formuoti ministrų kabinetą.
Portalas tv3.lt dar kartą perskaitė partijos programą ir siūlo prisiminti dalį LVŽS taip ir neįgyvendintų tikslų. Partijos neįgyvendintus rinkimų pažadus taip pat įvertina partijos nariai ir politologai.
Šeima
Savo programoje LVŽS išsikėlė tikslą siekti, kad Konstitucijos 38 straipsnyje būtų įtvirtintos nuostatos, jog šeima sukuriama sudarius santuoką, taip pat šeima kyla iš motinystės ir tėvystės.
Taip pat išsikeltas tikslas numatyti, kad „bendrą ūkį vedantiems skirtingų lyčių asmenims būtų sudarytos galimybės spręsti finansinius, paveldėjimo ir kitus klausimus, nekuriant šeimos teisinių santykių“. Valdantieji Seime pasiūlė kurti naujos rūšies sutartį – susitarimą dėl bendro gyvenimo. Po pateikimo šioms pataisoms Seimas pritarė. Toliau pataisos nebuvo svarstytos.
Programoje numatytas siekis, kad prieš Seimui, Vyriausybei ar ministerijoms priimant teisės aktus, būtų atliekamas šių teisės aktų vertinimas poveikio šeimai aspektu. Vis dėlto teisėkūros procese vis dar nėra atskirai išskirta, kokį poveikį šeimoms gali turėti vienas ar kitas įstatymo projektas.
Užsimota įvesti lanksčią mokestinę sistemą šeimoms, turinčioms vaikų, kai mokamų gyventojo pajamų mokesčio (GPM) dydis yra susiejamas su šeimoje auginamų vaikų skaičiumi. Taip norėta skatinti darbuotojus susilaukti daugiau vaikų.
Žadėta didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų. Taip pat žadėta, kad sulig kiekvienu kitu šeimoje augančiu nepilnamečiu vaiku NPD didėtų.
Alkoholis ir tabakas
LVŽS žadėjo įvesti privalomą alkoholio produktų žymėjimą informacija apie jo žalą, kaip šiuo metu žymimi tabako gaminiai. Be to, teigta, kad tokio žymėjimo ketinama siekti Europos Sąjungos lygmeniu.
Siekiant sumažinti vaikų ir paauglių susidomėjimą žalingais įpročiais, LVŽS žadėjo įdiegti vaiko kortelę. Siūlyta, kad į šią kortelę kas mėnesį būtų pervedami užimtumui skirti pinigai, kuriuos būtų galima išleisti tik sveikatai palankiam užimtumui.
Taip pat žadėta iki nulio mažinti leistiną alkoholio promilių kraujyje ribą visiems vairuotojams.
Žadėta įvesti valstybinę monopolinę prekybos alkoholiu sistemą.
Žadėta taikyti ženklias nuobaudas už rūkymą lauko kavinėse, kitose bendro naudojimo patalpose ar viešose erdvėse.
Mokesčiai
Mokesčių srityje LVŽS žadėjo pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius, „kai tam bus palanki visuomenės nuomonė“.
Taip pat žadėta taikyti reikalavimą mokestinius pakeitimus priimti likus ne mažiau kaip finansiniams metams iki jų įsigaliojimo. Šiuo metu tokie įstatymai turi būti priimami likus bent pusmečiui iki įsigaliojimo.
Žadėta, kad GPM bus skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus senatvės ir kitas pensijas.
Esą, GPM lengvatos bus taikomis tik įmokoms į kaupiamuosius pensijų fondus ir studijų paskoloms grąžinti bei palūkanoms mokėti, taip pat pirmojo būsto paskolų palūkanoms mokėti. Šiems tikslams pasiekti ketinta nustatyti kasmet indeksuojamą papildomą bendrą NPD.
Tvirtinta, kad bus įvesti specialūs pajamų mokesčiai draudimo sektoriuje.
Žadėta, kad Pensijų draudimo mokestis (PDM) bus skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus kapitalo ir investicines pajamas, senatvės ir kitas pensijas.
Taip pat skelbta, kad GPM ir PDM bus skaičiuojami nuo viso automatiškai perskaičiuoto darbo užmokesčio (100 proc.), neskirstant jo į „darbuotojo“ ir į „darbdavio“. GPM bus pervedamas valstybinei mokesčių inspekcijai, PDM – į Valstybinio sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Žadėta sukurti Nacionalinę gyventojų pajamų didinimo programą.
Rinkimai ir politika
Rinkimų programoje žadėta mažinti ministerijų, Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų ir verslo reguliuojančių įstaigų skaičių. Kaip ir 2016 metais, taip ir šiuo metu Lietuvoje tebeveikia 14 ministerijų.
Žadėta į Kauną perkelti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas. Pilna apimti ministerijos į Kauną perkeltos nebuvo.
Taip pat siūlyta apjungti kai kurias ministerijas. Tačiau per kadenciją jokios ministerijos neapjungtos.
Prieš rinkimus planuota įgyvendinti Konstitucijos pataisas, kad Seimo narių skaičius nuo 141 mažėtų iki 101.
Taip pat žadėta užtikrinti, kad Seimo narys tuo pačiu metu negalėtų eiti ministro pareigų. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra Seimo nariai.
Norėta Seimo rinkimų datą suderinti su biudžeto rengimo ciklu, Seimo rinkimus rengiant kovą. Vis dėlto Seimo rinkimai tebėra rengiami rudenį.
Žadėta įteisinti elektroninį balsavimą.
Sveikatos apsauga
Programoje iškeltas tikslas siekti, jog „medikų darbo užmokestis taptų toks, kad gydytojas galėtų oriai gyventi ir išlaikyti šeimą dirbdamas vienu etatu“.
Ir nors Seimas ne kartą sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams kėlė atlyginimus, sąvoka „gyventi oriai“ yra sunkiai apibrėžiama, o daug medikų tebedirba ne vienoje darbovietėje.
Įgyvendinti populistinius pažadus trūksta politinės valios
Vertindamas LŽVS per ketverius metus įgyvendinti pažadėtus, bet pamirštus darbus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius sakė manantis, kad dauguma partijos pažadų taip ir liko ant popieriaus.
„Svarbiausia to priežastis, – kad valstiečiai ėjo į rinkimus su labai ryškia populistine programa, kur visiems buvo žadama viskas, kas ko nori. Tokių dosnių pažadų įgyvendinti, kaip taisyklė, dorai neįmanoma“, – tv3.lt kalbėjo V. Valentinavičius.
Jo teigimu, pagrindinė rinkėjų išdavystė įvyko dėl to, kad partija tik iš dalies įgyvendino kairiąją programą.
„Taip, vaiko pinigai, dar kažkokios smulkmenos atidavė simbolinę duoklę tų pažadų įgyvendinimui. Bet, manau, kad valstiečių Vyriausybė, vadovaujama Sauliaus Skvernelio, iš esmės vykdė stambiajam verslui negu darbo žmonėms palankesnę politiką. Čia ryškiausias pavyzdys yra istorija su Darbo kodeksu, kurį kūrė verslininkai.
<...> Valstiečiai per rinkimų kampaniją labai daug kapitalo susikrovė juodai kritikuodami Darbo kodekso projektą. O po to, kai atėjo į valdžią, jį priėmė tik su kosmetiniais pataisymais, iš esmės naudingą stambiajam verslui“, – prisiminė V. Valentinavičius.
Progresiniai mokesčiai, ministerijų apjungimas ir iškėlimas, elektroninio balsavimo įteisinimas, Seimo narių skaičiaus mažinimas – tik keli programoje nugulę, bet kūnu taip ir nevirtę partijos pažadai. Anot V. Valentinavičiaus, šiuos tikslus pavyktų įgyvendinti, jei atsirastų politinės valios.
„Bet populistinė partijos tam ir yra populistinės – jos paprasčiausiai meluoja. Jos prieš rinkimus meluoja, žinodamos, kad po rinkimų to nedarys“, – tvirtino MRU docentas.
Štai progresiniai mokesčiai, pasak V. Valentinavičiaus – tradicinis kairiųjų partijų niekaip neįgyvendinimas pažadas prieš rinkimus.
„Valstiečiai apie progresinius mokesčius kalbėjo, kad jau šį kartą tai tikrai. Gal kelis elementus įvedė, bet per tą patį laiką, manau, verslas išlošė žymiai daugiau su „Sodros“ „lubomis“ ir panašiais dalykais. Manau, su valstiečiais įvyko tas pats, kas su senaisiais socialdemokratais – turtingi žmonės partijoje natūraliai negali atsisakyti savo mokestinių privilegijų, nenori dalintis su žmonėmis savo gerove“, – svarstė V. Valentinavičius.
Koją pakišo nesantaika Seime
Vis dėlto Seimo vicepirmininkė, valstietė Rima Baškienė beveik ketverius partijos metus valdančiojoje daugumoje vertina pozityviai.
Pagrindiniais valdančiųjų laimėjimais jį įvardina įvestus ir palaipsniui didintus vaiko pinigus, Vaiko teisių apsaugos įstatymą, pertvarkytas globos įstaigas, įvairias išmokas, didesnes pensijas, paramą jaunoms šeimoms regionuose, mokesčių pakeitimus ir lengvatas ir kt.
Tiesa, parlamentarė pripažįsta, kad dalies programoje užsibrėžtų tikslų partijai pasiekti nepavyko. Viena to priežasčių, anot R. Baškienės, – chaosas Seime dėl koalicijos skilimo ir Seimo pirmininko.
„Socialdemokratai atėjo kartu su mumis kaip didžiulė frakcija. Suskilo perpus socialdemokratai. Iš tiesų buvo sudėtinga. Sudėtinga buvo tai, kad mums nepavyko politiko moralės normų kilstelėti aukščiau.
Dar Seimo pirmininko epopėja atskira. Ką reiškia šitai kadencijai turėti tokius dalykus, kai Seimo pirmininkas nebepriklauso valdančiajai daugumai“, – tv3.lt kalbėjo R. Baškienė.
Jos teigimu, dalies darbų nepavyko įgyvendinti ir dėl visuomenės palaikymo stokos. Vienas to pavyzdžių – pernai surengtas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.
„Mes gi teikėme siūlymus, vyko referendumas. Ir referendumas, deja, nors dauguma pasisakė už tai, kad keisti Konstitucijos 55 straipsnį, bet jis neįvyko, nes atėjo mažiau nei 50 proc. Tai tautos palaikymo mums nepavyko pasiekti. Šituo kartu mūsų programinis įsipareigojimas liko neįvykdytas“, – pripažino R. Baškienė.
Taip pat, anot R, Baškienės, didesnio valdančiųjų dėmesio pasigedo ir užimtumo skatinimas, parama verslui, investicijos. Seimo vicepirmininkės teigimu, LVŽS prie neišspręstų klausimų ketina grįžti Seimo rudens Sesijoje, kuri prasidės rugsėjo 10-ąją.
„Mums dar liko rudens sesija. Dar mes galėsime per tą laikotarpį. Kadencijos pasikeis apie lapkričio pradžią. Tai yra pakankamas laikas. Mes turėsime formuoti ateinančių metų biudžetą, tai didžiulė atsakomybė. Nepaprastai didžiulė atsakomybė“, – kalbėjo R. Baškienė.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
