REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidento vyriausieji patarėjai Jonas Vytautas Žukas, Sonata Šulcė ir Aistis Zabarauskas palieka pareigas, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. Politologai teigė, kad tai natūralus politikos procesas, kai praėjus metams po inauguracijos prezidentas atnaujina savo komandą.

Prezidento vyriausieji patarėjai Jonas Vytautas Žukas, Sonata Šulcė ir Aistis Zabarauskas palieka pareigas, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. Politologai teigė, kad tai natūralus politikos procesas, kai praėjus metams po inauguracijos prezidentas atnaujina savo komandą.

REKLAMA

Ketvirtadienį paskelbta, kad vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas grįš į privatų sektorių ir kas pakeis J. V. Žuką ir S. Šulcę.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė tv3.lt teigė, kad tokie pokyčiai po beveik metų tai nėra „kažkoks didžiulis žemės drebėjimas“.

„Manyčiau, kad čia yra natūralus politikos procesas, kai prezidentas atnaujina savo komandą. Giluminių priežasčių, ar prezidento, ar prezidento patarėjų iniciatyva tai įvyko, mes dar nežinome.

Bet paprastai, kaip tik po metų yra tas laikas įsivertinti komandos darbą. Aišku, dar iki tų metinių yra kažkiek laiko, bet tai tik kelios savaitės. Dabar matyti dviejų vyriausiųjų patarėjų pokyčius yra kaip ir visai normalu. Priežastys, aišku, gali būti skirtingos. Vienas dalykas, kai patarėjas gali prarasti prezidento pasitikėjimą. Kitas dalykas, gali ir pats nebematyti savęs komandoje“, – prieš Prezidentūrai išplatinant pranešimą teigė politologė.

REKLAMA
REKLAMA

Prezidentūra nori pokyčių

Politologės R. Urbonaitės teigimu, dar sunku pasakyti, kurios konkrečiai priežastys visa tai nulemia.

REKLAMA

„Bet akivaizdu, kad bent jau šitose srityse yra noras matyti pokyčius ir tie pokyčiai turėtų būti. Bet iš kitos pusės, negalima sakyti, kad čia yra jau rimti draminiai siužetai, dėl to, kad ašiniai patarėjai kaip teisės klausimais patarėja, vidaus klausimais – Mačiulis, galų gale ir kiti, kas dirba Ekonomikos grupėje, kol kas, atrodo, kad visi jie lieka savo pozicijose. Čia rimtų pokyčių bent šiuo metu nematome.

Manau, kad buvo bendras sutarimas ieškoti pokyčių. Švietimo srities klausimais prezidentui jo rinkiminės kampanijos metu buvo vieni esmingiausių. Yra išskirta tarp tų kelių prioritetų švietimo sritis. Kol kas žiūrint į tuos metus, kažkokių labai rimtų pasiūlymų ar iniciatyvų iš prezidentūros nesulaukėme. Galbūt ir tai nulėmė tą situaciją“, – teigė politologė R. Urbonaitė.

REKLAMA
REKLAMA

G. Nausėda ir J. V. Žukas taip pat sulaukė kritikos ir dėl to, kad susipažino tarpininkaujant tuometiniam Lietuvos verslo konfederacijos vadovui Valdui Sutkui, neseniai sulaukusiam teisėsaugos įtarimų dėl galimos korupcijos. J. V. Žukas tąkart teigė, kad V. Sutkus pasiūlė jam susitikti su G. Nausėda kaip senas pažįstamas, o ne verslininkų atstovas.

Politologė nemano, kad tai buvo esminis argumentas, kodėl traukiasi patarėjas: „Žukas buvo siejamas su Sutkaus asmeniu ir buvo kalbama, kad ponas Sutkus supažindino Žuką su prezidentu. Bet nemanau, kad tai buvo esminis argumentas šioje istorijoje. Galbūt vienas iš, bet tikrai būtų keista, jei būtų kertinis.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tokius žingsnius derėtų priiminėti labai atsargiai“

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paskutinę minutę persigalvojo ir į kasmetinį Baltijos šalių vadovų susitikimą nevyko, kaip buvo suplanavęs anksčiau. Pasak politologės, tai buvo „pakankamai netikėta ir šis žingsnis gali turėti tam tikrą riziką“.

„Čia tos dramos galbūt yra šiek tiek daugiau, bet mes kol kas girdime lyg tai pasvarstymus, kad tarsi nebuvo pasiekti kai kurie susitarimai ir galiausiai nebuvo išvykta.

Bet čia kyla klausimas: gal kaip tik reikėjo vykti ir aukščiausiu lygiu pabandyti pasiekti tam tikrus susitarimus ir bandyti surasti bendrus taškus ir bendrą vardiklį, dėl ko šiandien yra nesutariama. Galbūt tai, ko negali išspręsti ministrai, gali išspręsti prezidentai ir Vyriausybių vadovai. Čia kyla klaustukų, matyt, detalesnius paaiškinimus mes dar išgirsime.

REKLAMA

Tokius žingsnius derėtų priiminėti labai atsargiai, nes tai yra tam tikri diplomatiniai žingsniai, kurie gali būti kartais įvertinami kontraversiškai. Nenoriu pasakyti, kad mūsų kaimynai įvertins tai kaip nelabai mandagų gestą, bet dar pamatysime. Mano požiūriu, tai yra kažkiek rizikinga ir klausimas, ar mes nepraleidome galimybių pakalbėti ir pabandyti surasti tuos bendrus vardiklius“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.

Tai komandos patikra: taip buvo ir pas Grybauskaitę

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius tv3.lt teigė, kad pirmų metų pabaiga yra tas laikas, kai „ne vienas prezidentas atlieka savo komandos patikrą“.

REKLAMA

„Šiuo atveju tai ir matome, kad komandoje keičiasi kai kurie nariai. Dalios Grybauskaitės kadencijoje po pirmų metų taip pat išėjo Linas Balsys. Tai buvo ypatingai svarbus Grybauskaitės pirmosios komandos narys. Panašiai išėjo ir viena iš komunikacijos vadovių Audronė Nugaraitė.

Algirdas Brazauskas tą komandą formavo labai palaipsniui ir struktūrinė. Buvo vyriausias patarėjas visų kitų patarėjų. Tuomet nebuvo susiformavęs prezidentūros modelis – kaip turėtų veikti, koks patarėjų korpusas turėtų būti, kaip turėtų dalintis funkcijomis“, – sakė A. Krupavičius.

Priežastys, pasak politologo, kodėl komandos nariai pasitraukia gali būti įvairios.

„Tai tikrai neturėtų reikšti prezidento politikos pasikeitimo vienoje ar kitoje srityje. Juo labiau, kad pati politika kaip nacionalinio saugumo sritis yra susiformavusi ir matomas tęstinumas nuo vieno prezidento iki kito.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Švietimo ir mokslo politika, matyt, kol kas formuojasi ir atsakymų tikrai prezidento komanda nėra pateikusi. Bus įdomiau stebėti, kokie ateis nauji patarėjai į išeinančių vietas“, – pažymėjo politologas.

Pareigas palieka trys prezidento patarėjai

Prezidentūra ketvirtadienį pranešė, kad prezidento vyriausieji patarėjai J. V. Žukas, S. Šulcė ir A. Zabarauskas palieka pareigas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vadovauti Nacionalinio saugumo grupei skyrė Darių Kuliešių, iki šiol dirbusį šioje grupėje Prezidento patarėju. Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 d. vadovaus istorikė dr. Jolanta Karpavičienė, ėjusi Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai pareigas. Naujasis Komunikacijos grupės vadovas bus paskelbtas liepos mėnesį, rašoma pranešime spaudai.

REKLAMA

Ankstesni grupių vadovai priėmė sprendimus tęsti darbus kitose srityse. Buvęs vyriausiasis Prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Jonas Vytautas Žukas vystys privačią veiklą, vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Sonata Šulcė tęs kūrybinį ir mokslinį darbą, o vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas grįš į privatų sektorių.

„Pirmieji kadencijos metai yra vienas sudėtingiausių etapų, kuomet reikia praminti naujus dalykinių ryšių takus Prezidento institucijos santykiuose tiek su kitomis valdžios grandimis ir visuomenės grupėmis, tiek čia, institucijos viduje, tarp patarėjų grupių. Tuo pat metu reikia brėžti aiškias politines linijas ir jas įgyvendinti. Nuoširdžiai dėkoju savo patarėjams už jų indėlį formuojant Prezidento politiką pirmaisiais metais. Mano pasitikėjimas šiais žmonėmis ir pagarba jiems nesibaigia su jų paskutine darbo diena, bet pasipildo žmogišku dėkingumu. Pradėtus darbus tęs ir plės savomis iniciatyvomis naujieji grupių vadovai“, – sakė Prezidentas.

REKLAMA

Nacionalinio saugumo grupės vadovas D. Kuliešius, pagal išsilavinimą teisininkas, 20 metų praktinio darbo laiko yra skyręs Lietuvos viešajam ir nacionaliniam saugumui stiprinti. Prieš pradėdamas darbą Prezidentūroje 2019 m. rugpjūtį patarėju Nacionalinio saugumo grupėje, dvejus su puse metų dirbo patarėju Susisiekimo ministerijoje, kur buvo atsakingas už nacionalinio saugumo klausimus, antikorupcinės aplinkos sistemos kūrimą, gerojo valdymo standartų diegimą. D. Kuliešius yra dirbęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, kur buvo atsakingas už Lietuvos ir Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugą.

Humanitarinių mokslų daktarė J. Karpavičienė daugiau negu dešimt metų Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vadovavo kultūrinei veiklai, prisidėjo koordinuojant tarptautinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą su kultūros, mokslo, studijų ir švietimo, koncertinėmis institucijomis Lietuvoje bei užsienyje. Dr. J. Karpavičienė yra Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros docentė, turi dvidešimties metų mokslinės ir pedagoginės veiklos bei tarptautinio bendradarbiavimo mokslo srityje patirtį, yra Muziejų tarybos narė, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Lietuvos skyriaus valdybos pirmininkė, buvo apdovanota prestižine Eike-von-Repgow-Preis premija už saksų-Magdeburgo teisės recepcijos LDK tyrimus bei aktualinimą.

Birželio mėnesį darbą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taip pat baigia Teisės grupės patarėjos Ieva Saudargaitė bei Vida Petrylaitė. I. Saudargaitė planuoja tęsti karjerą valstybės tarnyboje, o V. Petrylaitė savo profesinę veiklą apsisprendė skirti moksliniam ir pedagoginiam darbui Vilniaus universitete.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų