REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvą maudė liūtis ir kruša. Bene visoje šalyje tautiečiai fiksavo galingus gamtos reiškinius: kiaušinio dydžio ledokšnius, pliaupiantį lietų, žaibus su perkūnija. Na, o po lietingos nakties prasidėjo šiais metais dar neregėti karščiai. 

Lietuvą maudė liūtis ir kruša. Bene visoje šalyje tautiečiai fiksavo galingus gamtos reiškinius: kiaušinio dydžio ledokšnius, pliaupiantį lietų, žaibus su perkūnija. Na, o po lietingos nakties prasidėjo šiais metais dar neregėti karščiai. 

REKLAMA

Kiek tokie škvalai gali tęstis ir kiek tokios galingos krušos būdingos mūsų birželiui, klausiame klimatologo profesoriaus Arūno Bukančio.

Laba diena. Tai nuo anksčiausio ryto žmonės jau dalijosi socialiniuose tinkluose savo nuotraukomis ar filmuotais vaizdais iš vakarykščio škvalo. Ir ten dideliausi, vos ne pusę delno siekiantys krušos gabalai. Tai kiek tokie dideli ledai būdingi tokiam laikui?

Laba diena. Krušos sezonas prasideda jau balandžio pabaigoj –  gegužės mėnesį jau krinta stambūs krušos ledėkai. O birželis, liepa, rugpjūtis yra tipiški mėnesiai. Ir tokie ledėkai yra įprastas reiškinys. Kol kas, mano žiniomis, dar nebuvo iškritęs didesnis negu rekordinis ledėkas. Nes rekordiniai yra buvę net 300 gramų ledėkas, iškritęs birželio 20 Alytuje 1964 metais. Būna per mėnesį tokių dienų su kruša, kartais net 5–6. Na, o įprastai tai 2–3.

REKLAMA
REKLAMA

Bet pranešama, kad tie škvalai gali būt ir šiandien, ir rytoj, ir  vos ne visą savaitę. Atrodytų, gal vieną kartą škvalas susiformavo, nuėjo ir viskas, ar gali jie tęstis tiek ilgai?

REKLAMA

Šį kartą sandūra tarp karštos ir šaltesnės iš vakarų, šiaurės vakarų atslinkusios oro masės eina kaip tik per Lietuvą ir šitas toks banguojantis šalto tipo frontas yra gana stabilus, negali jis pasislinkti nei į vakarus, nei į rytus kol kas ir dėl to net dvi, tris dienas tęsis tokie audringi procesai. Ir galima sakyti, kad jie tęsis tol, kol laikysis tokia atmosferos cirkuliacija, tokia schema, kokia yra šiandien. Iš vakarų slenka vėsesnės oro masės, iš pietryčių karštos ir sausos. Ir ta tokia sandūra kaip tik ir lemia mūsų orus.

REKLAMA
REKLAMA

Gana stiprios liūtys iškrito įvairiuose miestuose. Netgi yra užfiksuota ir Raseiniuose, ir Kaune po 30–40 milimetrų per dieną yra iškritę, net ne per dieną, per valandą, dvi tokie kritulių kiekiai yra iškritę. Žinoma, jie irgi nei rekordiniai, nei kažkuo ypatingai įspūdingi.

Bet šiandieną 28 prognozuojama, kitom dienom apie 26 – ar jau žmonės gali džiaugtis, kad pagaliau tas birželis atšilo?

Šita atmosferos cirkuliacijos schema greitai nustos veikti ir pradės formuotis artimiausiomis dienomis jau vakarinėje Europos dalyje virš Skandinavijos didžiulis anticiklonas. Ir prognozuojama dėl to, kad antrasis dešimtadienis bus gana šiltas, gana net ir saulėtas. Ir reikia turėti omeny, kada dabar yra pats gražiausias metų laikas, kadangi yra ilgiausios metų dienos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Štai artėja jau vasaros saulėgrįža, kuri bus birželio 21–22 dieną. Ir tuomet bus jau pati ilgiausia diena, kuri truks netgi daugiau kaip 17 valandų. Ir štai tokiais sezonais, tokiomis dienomis paprastai žemė ir atmosfera nespėja atvėsti naktimis. Ir kadangi labai intensyvi saulės spinduliuotė, debesuotumas nepastovus arba netgi mažas debesuotumas, yra didžiuliai energijos kiekiai sugeriami žemės paviršiuje, jie atiduodami atmosferai ir po to temperatūra labai greitai saulėtą dieną pasiekia 30 laipsnių. Ir tokios karštos dienos irgi tapo įprastu reiškiniu.

Birželis šiltas – gerai, bet artėja Joninės. Tačiau žinom, kokios Joninės be lietaus. Ar galima manyt, kad šiemet bus šiltos Joninės?   

REKLAMA

Joninės yra dažniausiai lietingos ir vėsios Lietuvoje. Čia mes net turim tokį dažnai vykstantį reiškinį, kurį vadinam šienapjūtės lietumis. Ir jie tęsiasi paprastai nuo kokios 15–18 dienos birželio iki 25. Į šitą laikotarpį kaip tik papuola ir tos gražiosios Joninių šventės. Bet jokiu būdu tai nėra taisyklė.

Šitokių vėsesnių dienų, kada temperatūra pakyla vos iki 17–18 laipsnių apie 20–25 dieną birželio būna maždaug septynis kartus per dešimt metų. Taip kad trys atvejai per 10 metų būna šiltos ir saulėtos ir septyni atvejai – vėsios ir lietingos.

Tai šiemet negalėčiau pasakyti, kokia bus Joninių naktis ir Joninių šventės, bet didelė tikimybė, kad būna Joninės lietingos Lietuvoje ir daug didesnė ta tikimybė lietingų Joninių, negu kad saulėtų ir šiltų.“

Dėkui už pokalbį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų