Vyriausybės ir žurnalistų ginčas: teismas prašo įrodymų, ar galima atkurti garso įrašą papildyta 16.20 val.

Žurnalistų ir Vyriausybės ginčą dėl Ministrų kabineto pasitarimo garso įrašo nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmadienį paragino ginčo šalis pateikti įrodymus, ar yra reali galimybė atkurti sunaikintą įrašą.

Teisėjas (nuotr. Fotodiena.lt)

Trijų teisėjų kolegija nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacine tvarka ir atidėti bylos nagrinėjimą.

Teismas konstatavo, kad žurnalistai iki šiol „nėra pateikę jokių įrodymų, kad yra reali galimybė atkurti garso įrašą“, kurį jie siekia gauti iš Vyriausybės. 

„Yra faktinis ir teisinis pagrindas pasiūlyti pareiškėjams, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikti papildomus įrodymus, susijusius su realia atsakovo galimybe atkurti pasitarimo garso įrašą ir pateikti pareiškėjams“, – rašoma teismo nutartyje.

Anot teismo, nors Vyriausybės kanceliarija ir teigė, kad įrašo neįmanoma atkurti, tačiau „tiksliai ir aiškiai nenurodė, ar yra reali galimybė atkurti pasitarimo garso įrašą, o jei tokia galimybė yra, – tai kokios būtų darbo ir laiko sąnaudos tai atlikti“.

Žurnalistai į teismą kreipėsi, kai Vyriausybė atsisakė pateikti garso įrašą iš 2018 metų spalį vykusio pasitarimo, kuriame svarstytas klausimas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas žurnalistų skundą atmetė, jie pateikė skundą apeliacine tvarka.

Sprendimą apskundę žurnalistai laikosi pozicijos, jog informacijos teikimas gali būti ribojamas tik esant konkretiems, įstatyme numatytiems pagrindams, t. y. jei kalbama apie valstybės saugumo, privataus asmens duomenų klausimus. Šių klausimų Vyriausybės pasitarime nebuvo.

REKLAMA

Atsakydama į žurnalistų skundą Vyriausybė aiškina neturėjusi teisinio pagrindo daryti, saugoti ar teikti kitiems asmenims pasitarimų garso įrašus ir pabrėžė, kad įstatymas tuo metu įpareigojo įrašinėti tik Vyriausybės posėdžius. 

Pasak jos, žurnalistams pateiktas Vyriausybės pasitarimo protokolas užtikrino teisę žinoti ir rinkti informaciją. 

Vyriausybės teigimu, akivaizdu, kad iki įsigaliojant įstatymo pakeitimams, kuriais buvo nustatyta, kad Ministrų kabineto pasitarimai yra vieši, pasitarimuose svarstomi klausimai nebuvo laikomi viešai skleisti skirta informacija, nes juose nėra priimami teisės aktai ar kiti sprendimai, klausimai svarstomi tik preliminariai. 

Papildomus įrodymus bylos šalių prašoma pateikti iki liepos 8 dienos.


Rašyti komentarą...
V
V.V.:)))
2020-06-08 16:20:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir tokiu zurnalistu yra? Malonu ! Noreciau susipazinti ir prisideti prie bendro musu visu reikalo LAISVES IR TEISINGUMO Europos źmogaus teisiu ir laisviu Konvencijos 9 straipsnio igyvendinimo Lietuvoje , tos K urvu atstovai - pirmos instancijos teisejai vis atmetinejo be teises skusti.Koks tu urvu sirsiu naglumas ir nesiskaitymas su elementariu padorumu. Mano nagrineta problema Sukciavimas ir biudzeto isisavinimas savo reikmems nes atlygio per mazai :)))).
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų