Tai, kad daug gydymo įstaigų vis dar neteikia visų reikalingų paslaugų kaip reikiant pykdo ir pacientus. Jau dabar norinčiųjų patekti pas gydytojus eilės rikiuojasi keliems mėnesiams į priekį, o patys medikai konstatuoja, kad sulaukia daug sunkesnių ligonių.
Vis dėlto Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, tokie ministro grasinimai irgi nėra išeitis, mat jei finansavimas gydymo įstaigoms išties būtų sumažintas, situacija ir paslaugų prieinamumas dar pablogėtų.
Jos teigimu, situacija vis dar išlieka įtempta – dar prieš kelis mėnesius registruoti pacientai pradedami priimti tik dabar, dalis gydytojų dėl apribojimo dirbti keliose gydymo įstaigose jau neatvyksta į rajonus.
Vardija objektyvias priežastis
Pasiteiravus, ką apie tokį ultimatumą mano patys įstaigų vadovai, ar tikrai, kaip sako ministras, kai kurie tiesiog prarado motyvaciją dirbti ir tiesiog atsikalbinėja, aiškėja, kad situacija ne tokia vienpusiška, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento Kęstučio Štaro manymu, toks ministro sprendimas daugiau yra kaip pagąsdinimas toms įstaigoms, kurios neteikia paslaugų arba tą dar daro minimaliu pajėgumu.
„Žinau, kad kai kurios įstaigos paslaugų neteikė tiek balandžio, tiek gegužės mėnesiais. Aišku, tos įstaigos yra skirtingos, skirtingo profilio, tad ir priežasčių gali būti visokių.
Kita vertus, dabar vadovai kaltinami dėl to, ko nedaro, nors tam yra objektyvių priežasčių. Yra problema, kurią aptarėme su kitais vadovais, kad vadovaujantis ministro rekomendacija dėl darbo cikliškumo į periferiją nebeatvažiuoja specialistai. Taigi dėl to įstaigos negali atnaujinti ir teikti planines paslaugas, kurias teikdavo specialistai iš didžiųjų ligoninių“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad paslaugų atnaujinimą apsunkina ir padidinti reikalavimai dėl infekcijų kontrolės.
„Ir ligoninėse, ir poliklinikose atitinkamai yra tos specialybės, kurių atstovai turi betarpišką kontaktą, odontologai, otorinolaringologai, endoskopuotojai, kur kontaktas labai artimas ir reikia po vizito dezinfekuoti, išvėdinti patalpas. O tai yra laikas, per kurį galėtume priimti daugiau pacientų.
Taigi yra objektyvios priežastys, o ne kažkoks nenoras. Tegu pasižiūri į situaciją iš esmės. O dabar jei kas atsitiktų, nedezinfekuotume, neišlaikytume tų procedūrų, kurios patvirtintos, tada aiškinkis, prasideda tyrimai, prokuratūra. Taigi vadovai dirba ekstremaliomis sąlygomis ir čia galima įžvelgti net mobingo apraiškų. Padarykit, o kaip?“ – dėstė K. Štaras.
Jis kartu pridūrė, kad nereikėtų pamiršti, kad pagalba nuotoliniu būdu buvo teikiama viso karantino laikotarpiu.
„Dabar jau artėjame prie 70 proc. fizinių konsultacijų. 30 proc. sudaro nuotolinės ir to užtenka. Šią savaitę jau didinam iki 75 proc. ir nuo liepos planuojam priartėti prie to, kad būtų teikiama kuo daugiau fizinių konsultacijų.
Tačiau, kai minėjau, ta pagalba buvo teikiama ir gal ne visais atvejais reikia žmogų skatinti lankytis gydymo įstaigose, kas didina riziką užsikrėsti“, – sakė Centro poliklinikos direktorius.
Piktybiškai to niekas nedaro
Jam antrindamas Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus kalbėjo, kad tam tikri iššūkiai neišvengiami – reikia ir kad tyrimai pacientams būtų atlikti, ir pacientai tinkamai paruošti, todėl ir įstaigos tam pasirengusios ne šimtu procentų.
Vis dėlto, jo manymu, tikrai nėra taip, kad įstaigos piktybiškai neatsidarytų.
„Niekas taip specialiai nesielgia. Visose įstaigose situacija skirtinga, tačiau palaikau tai, kad kartais gal reikia ir tam tikro padrąsinimo, ką ministras ir padarė, nes kai kurių įstaigų vadovai, bijodami infekcijos proveržio, stengiasi minimaliai tą daryti. Viską galima suderinti, norint, kad būtų gerai, tereikia noro“, – dėstė jis.
Kartu jis pasidžiaugė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje viskas po truputį grįžta į savo vėžes, sulaukiama vis daugiau pacientų, kurie ateina planinės pagalbos.
„Aišku, yra tam tikri apribojimai, kurie neleidžia atverti duris ir sakyti, kad ateikit, viskas gerai. Ir tie apribojimai išliks ilgą laiką, nebus taip, kaip iki karantino. Ir dėl to žmonės kartais nusivilia. Tačiau norisi išlaikyti optimizmą, nepaisant vis dar esančių keblumų“, – Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas.
Jau mato sunkesnius pacientus
Savo ruožtu rajoninių gydymo įstaigų atstovai sutiko, kad ministro žodžiuose apie nenorą dirbti yra dalis tiesos.
Štai Prienų ligoninės vadovė Jūratė Milaknienė portalui pasakojo, kad paslaugas įstaiga, nors ir kol kas tik 50 proc. apimtimi, atnaujinusi jau geras dvi savaites. Kartu ji atvirai stebėjosi, kodėl kitiems tai tampa tokia didele problema.
„Kai jau buvo ministro rekomendacija suderinti planus, juos suderinom su Kauno klinikomis, pateikėm NVSC ir dirbam. Tad nelabai galiu pakomentuoti, kodėl kiti to nedaro ir išties didelės problemos nematau. Žmonėms reikia pagalbos, reikia atsinaujinti“, – kalbėjo ji.
Vadovė pabrėžė, kad jau mato į stacionarą patenkančius sunkios būklės pacientus, tuos, kurie laiku negavo kvalifikuotos pagalbos.
„Pacientų, lyginant su karantino laikotarpiu, yra daugiau. Matyt, tie lėtiniai ligoniai kantriai laukė, laikėsi raginimų be reikalo neiti į gydymo įstaigas, tai galbūt jie nežinojo, kada tas jau tą išties reikėjo daryti. Dėl to yra daug užleistų atvejų, bet pacientų skaičius nėra didesnis.
Tikisi, kad apmokėjimas išliks
Kartu ligoninės direktorė pridūrė, kad nors iš pradžių siekiant sureguliuoti pacientų ir darbuotojų srautus teko nemažai iššūkių, dėl rekomendacijos dirbti ciklais įstaiga labai nenukentėjusi.
„Darbas ciklais daugiau palietė ambulatorinės grandies gydytojus. Bet kadangi tai daugiau planinės paslaugos, jie, atidirbę ciklą didesnėje ligoninėje, atvažiuoja pas mus. Bet jie ir taip atvažiuodavo kartą per savaitę ar į dvi savaites, tai šitai mūsų labai nepalietė, bet tai lemia ir gera įstaigos geografinė padėtis, netoli didelis mietas“, – kalbėjo J. Milaknienė.
Kartu ji vylėsi, kad 1/12 apmokėjimas išliks ir toliau, nes priešingu atveju darbas teikiant planines paslaugas dabartine apimtimi, teik išlaikant higieninius reikalavimus, tiek darbo cikliškumą, tikrai būtų neįmanomas.
Veryga: jei nebus dirbama, nebus ir pinigų
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo ruožtu ne kartą pabrėžė, kad įstaigos neskuba atsidaryti, nes taip yra paprasčiau, o finansinis saugumas jų nemotyvuoja.
„Kiekvienas sugalvoja savo paaiškinimus, vieni bando teisintis tuo, kad reikalavimai yra sudėtingi, kiti dar kažkokių susigalvoja paaiškinimų ar pateisinimų.
Bet, kaip ne kartą esu minėjęs, tie pasiaiškinimai dabar jau atrodo ne laiku ir ne vietoje. Nes buvo labai daug laiko tam pasiruošti, prisitaikyti. Juo labiau kad mes čia kalbame ne visu 100 proc. atnaujinamas planines paslaugas. Kalbama apie tai, kad jas palaipsniui apskritai reikėtų pradėti didinti.
Bet viena iš prielaidų, kodėl taip vyksta, jau anksčiau esu minėjęs – paprasčiausiai nėra skubama dirbti, tad mokami pinigai už nedarbą. Tad priimti sprendimai, kad nuo birželio 8 d. tokia praktika nebus tęsiama. Jei nebus dirbama, nebus ir pinigų“, – spaudos konferencijos metu ketvirtadienį kalbėjo jis.
