REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dažnas lietuvis savo privačiame sklype užsiima sodininkyste, taip pat neretai, norėdami padailinti aplinką, griebiasi pjauti medžius. Visgi, už tokią veiklą, neįsigilinus į įstatymines taisykles, gali tekti pakloti net 300 eurų siekiančią baudą.

Dažnas lietuvis savo privačiame sklype užsiima sodininkyste, taip pat neretai, norėdami padailinti aplinką, griebiasi pjauti medžius. Visgi, už tokią veiklą, neįsigilinus į įstatymines taisykles, gali tekti pakloti net 300 eurų siekiančią baudą.

REKLAMA

Aplinkos ministerijos atstovė Ieva Klimašauskė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad nors baudų tikrai įmanoma sulaukti, prieš tvarkant aplinką svarbu neužmiršti, kad neretai medžių kirtimui nuosavame sklype gali prireikti atskiro leidimo.

„Leidimas kirsti medžius privačiame žemės sklype reikalingas tuo atveju, kai medžiai priskirti saugotiniems. Kitais atvejais privačios žemės savininkas turi teisę tvarkytis savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Leidimus išduoda savivaldybės.

Įstatyme numatyta, kad želdynų ir želdinių savininkai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų“, – teigė pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo baudos mokėjimo atleis tik kai kuriais atvejais

Specialistė informuoja, kad baudos galima išvengti tik tuo atveju, jeigu medis buvo pažeistas.

„Jei numatomas kirsti medis yra saugotinas – reikės ne tik savivaldybės išduoto leidimo, bet ir atlyginti medžio atkuriamąją vertę į savivaldybės sąskaitą.

REKLAMA

Saugotinus medžius ir krūmus neatlyginamai galima kirsti (šalinti) tais atvejais, kai jie pažeisti stiebo ir (ar) šaknų puvinių arba vabzdžių kenkėjų ar grybinių ligų“, – kalbėjo I. Klimašauskė.

Be to, pažymima, kad baudos už nukirstą, nupjautą medį gali būti skirtingos, o įkainiai skaičiuojami pagal kelmo skersmenį.

„Už neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų naikinimą gresia bauda nuo 60 iki 230 eurų, juridiniams asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų. Želdynuose augančių medžių ar krūmų, kurie nepriskirti saugotiniems, naikinimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 80 eurų. Taigi, baudos dydis priklauso nuo to, ar medis ar krūmas priskirtas saugotiniems. 

REKLAMA
REKLAMA

Svarbu paminėti, kad už neteisėtai nukirstą medį ar krūmą, želdinį teks atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri apskaičiuojama pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai skaičiuojami kiekvienam kelmo skersmens centimetrui“, – pastebėjo specialistė.

Apribojimai medžių kirtimui ir genėjimui

Pašnekovė, remdamasi nurodyta įstatymine informacija, pažymi, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į nurodytą laiką, skirtą genėjimui bei medžių kirtimui, kadangi skirtingais atvejais galioja ir tam tikri draudimai.

„Draudžiama medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama eksperto pažyma, kad kertamame ir (ar) genimame medyje ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos, draudimas netaikomas“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė.

Sodinti augalus galima ne visur

Pastebima, kad taisyklės yra taikomas ne tik medžių pjovimui, bet ir sodinimui. Štai, jeigu norime pasodinti augalus šalia daugiabučių pastatų, reikia laikytis atskirų reikalavimų.

„Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse numatyta, kad Medžiai ir krūmai veisiami: 

* Medžiai – ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m – 2,5 m atstumu, kiti krūmai – 1,5 m atstumu nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais, išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių; 

REKLAMA

* šių taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu“, – pažymi pašnekovė.

Taip pat yra įstatyme yra išskiriami atskiri punktai, nurodantys, kada medžius bei krūmus veisti yra draudžiama:

* vietose, kuriose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įrašytas draudimas sodinti medžius ar krūmus; 

* melioracijos griovių ir vandens telkinių dugnuose, melioracijos griovių ir pylimų šlaituose; 

* kapavietėse ir kapinėse nesuderinus su savivaldybe ar seniūnija, išskyrus krūmus iki 1 m aukščio; 

REKLAMA

* prie gatvių, vietinės reikšmės kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, šaligatvių medžiai ir krūmai sodinami, kaip reglamentuoja statybos techninis reglamentas.

Reikalingas savivaldybės pritarimas

Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė dar kartą primena, kad be leidimo privačiame žemės sklype negalime kirsti kai kurių medžių.

„Privačiame žemės sklype negalima be leidimo kirsti šių medžių: ąžuolų, uosių, klevų, guobų, skroblų, skirpstų, bukų,  vinkšnų, liepų, maumedžių, beržų, pušų jei jų kamieno skersmuo didesnis nei 20 cm“, – teigė specialistė.

Be to, G. Čeponytė pabrėžia, kad valstybinėje žemėje, norint sodinti medžius ar krūmus, būtina gauti savivaldybės pritarimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Želdinius prie pastatų gali sodinti tik sklypo, kuriame yra pastatas, savininkai. Atstumai nuo pastatų yra šie: jei fasadas su langais – medžiai sodinamai 10 m. nuo fasado. Jeigu fasadas be langų, atstumas – 5 m. Sklypo savininkas turi stebėti, kad jam priklausančiame sklype niekas nesodintų augalų be jo sutikimo. 

Jei pastatas priklausantis fiziniam ar juridiniam asmeniui stovi valstybinėje žemėje – atstumai galioja tie patys. Taip pat sodinant augalus reikia atsižvelgti į esamų požeminių komunikacijų trasas, todėl norint sodinti medžius,krūmus valstybinėje ar savivaldybei priklausančioje žemėje – reikia gauti savivaldybės pritarimą“, – kalbėjo pašnekovė G. Čeponytė.

REKLAMA

Tuo metu Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė taip pat perspėja, kad medžių kirtimui būtinas savivaldybės sutikimas.

„Dėl medžių kirtimo privačioje valdoje gyventojai turi gauti leidimą, bet tik tuo atveju, jei ta medis saugomas, o ar saugomas, nustatoma pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą arba želdinių inventorizaciją.  

Jeigu gyventojas savo lėšomis ir iniciatyva sodina augalus, tuomet atsakomybė dėl augalų ir jų priežiūros priskiriama jam“, – teigė specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų