„Reikia ne tik diagnozuoti sergančius žmones, bet ir kuo greičiau atsekti ir diagnozuoti (pageidautina per pirmą parą) visus jų kontaktinius, ligos simptomų neturinčius, asmenis. Kuo platesnis tyrimų arsenalas, tuo geresnės diagnostikos ir pandemijos suvaldymo galimybės. Lietuvoje būtina ne siaurinti, o plėsti laboratorinių tyrimų apimtis ir spektrą“, – tokia žinute „Facebook“ paskyroje pasidalino profesorius.
Kartu jis pateikė trijų pagrindinių tyrimų dėl koronaviruso palyginimą. ULAC vadovas išskyrė tris jų rūšys – molekulinius, antikūnų ir antigeno tyrimus.
Molekulinis tyrimas nustato genetinę viruso medžiagą ir rodo, ar žmogus yra užsikrėtęs šiuo metu.
Antikūnu tyrimas tuo metu nustato tam tikros formos molekules, kurias imuninė sistema gamina virusams nukenksminti, ir parodo, ar žmogus virusu buvo užsikrėtęs anksčiau.
Antigeno tyrimas – tai naujausias metodas, kurio metu nustatomos viruso dalys, kurias pažįsta imuninė sistema. Vienas virusas turi daug antigenų. Šis tyrimas taip pat parodo, ar žmogus yra šiuo metu užsikrėtęs.
Plačiau tyrimų skirtumai, pranašumai ir trūkumui analizuojami paveiksliuke žemiau.
