REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Politologai tvirtina, kad aktyvus veikimas koronaviruso krizės akivaizdoje gali nubraukti ankstesnes sostinės mero nuodėmes, kauniečiams vertėtų paskelbti „dingusio“ mero Visvaldo Matijošaičio paiešką, o uostamiesčio vadovo lyderystė, bandant suvaldyti krizę, kelia abejonių. Kaip pastebi ekspertai, dabartinė situacija taip pat parodė, kuriuos miestų vadovus labiau myli valstiečių kontroliuojama valdžia.

Politologai tvirtina, kad aktyvus veikimas koronaviruso krizės akivaizdoje gali nubraukti ankstesnes sostinės mero nuodėmes, kauniečiams vertėtų paskelbti „dingusio“ mero Visvaldo Matijošaičio paiešką, o uostamiesčio vadovo lyderystė, bandant suvaldyti krizę, kelia abejonių. Kaip pastebi ekspertai, dabartinė situacija taip pat parodė, kuriuos miestų vadovus labiau myli valstiečių kontroliuojama valdžia.

REKLAMA

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad, ar kalbėtume apie nacionalinio masto politikus, ar apie regioninio masto, pavyzdžiui, miestų merus, jie kiekvieną situaciją vertina kaip viešųjų ryšių akciją. Pasak jo, koronaviruso krizės valdymas – ne išimtis.

„Tai bandymas pasirodyti, bandymas kurti įvaizdį, bandymas ruoštis rinkimams“, – tikino B. Ivanovas.

Šimašius ne tik kalbėjo, bet ir darė

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė teigė, kad Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius koronaviruso krizės akivaizdoje ne tik kalbėjo, jo žodžius palydėdavo konkretūs veiksmai.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei kalbėjimas nėra palydimas veiksmais, tai kalbėjimas tampa karikatūriniu. Remigijaus Šimašiaus vadovaujama komanda krizės metu nesėdėjo, nelaukė, ji darė. Galbūt klaidų neišvengė, bet pats veiksmas tikrai vyko“, – teigė pašnekovė.

REKLAMA

Pasak politologės, Vilniaus miesto savivaldybė savo veiklumu kartais pralenkdavo ir centrinės valdžios institucijas, pavyzdžiui, uždarydama mokyklas, nors šalyje dar nebuvo paskelbtas karantinas.

„Paskui pamatėme, kad tas sprendimas buvo logiškas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Politologė pastebi, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi ne tik techninių sprendimų, bet ir įvairių iniciatyvų, pavyzdžiui, per viso pasaulio žiniasklaidą nuskambėjusio sprendimo visas sostinės viešąsias erdves atiduoti kavinėms ir restoranams.

„Manau, kad pasakyti, kad viskas buvo be klaidų, idealu ir sustyguota, mes tikrai negalime. Bet privalumas tas, kad aktyvumą viešojoje erdvėje lydėjo ir sprendimų priėmimas. Čia nebuvo tos situacijos, kurią galėtume vadinti tik reaktyvia, tik tokia, kai reaguoji į tai, kas įvyko. Čia veikiamas buvo proaktyvus“, – tikino R. Urbonaitė.

REKLAMA
REKLAMA

B. Ivanovas teigė pastebėjęs, kad Vilniaus meras nuo pat koronaviruso temos viešojoje erdvėje eskalavimo pradžios nevengė pasisakyti šiuo klausimu, dalytis patarimais, ką vertėtų daryti, o ko ne. Pasak politologo, toks R. Šimašiaus elgesys tęsiantis koronaviruso krizei tik intensyvėjo.

„Koks entuziazmas apėmė poną Šimašių, tai jo tema. <...> Jis tarsi pakylėtas, lyg ant sparnų, gerai, net džiaugsmingai nusiteikęs“, – sakė politologas.

Vilniaus meras nubraukė ankstesnes „nuodėmes“?

R. Šimašiaus atžvilgiu kritika jo meravimo laikotarpiu skriejo ne kartą. Tai dėl per mažo aktyvumo, tai dėl slenkančio Gedimino kalno, tai dėl pajuokos objektu daliai visuomenės tapusiomis Nacionalinio stadiono statybomis, tai dėl Kazio Škirpos alėjos pervadinimo ar Jono Noreikos-Generolo Vėtros lentelės nukabinimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, anot naujienų portalo tv3.lt kalbintų ekspertų, dabartiniai sostinės vadovo sprendimai turėtų nubraukti turėtą neigiamą bagažą.

„Kam dabar rūpi tas stadionas, kai vyksta žūtbūtinė kova su monstru? Visuomenė tą trendą pagavo, o politikams tai tarsi vanduo ant malūno“, – kalbėjo B. Ivanovas.

R. Urbonaitės nuomone, vertėtų palaukti, kol pasirodys reitingai, kurie parodys, kaip vilniečiai įvertino R. Šimašiaus veiklą.

„Bet, kad jo vertinimas tikrai nepablogės, aš manau, galima pakankamai drąsiai spėti. Kiek jis pakils, sunku pasakyti. Bet vilniečiai neturėjo daug galimybių nusivilti meru ar sakyti, kad mes jo nematome. <...> Tam tikra prasme, Remigijui Šimašiui pavyko reabilituotis. Kiek stipriai, aišku, čia kitas kitas klausimas. Bet galime galvoti, kad pokytis yra pozityvus“, – samprotavo MRU dėstytoja.

REKLAMA

Ar nuslūgus koronaviruso krizei, R. Šimašiaus kritikai sugrįš ir vėl kels tas pačias temas, dėl kurių Vilniaus mero įvaizdis dažnai būdavo vertinamas kaip nevienareikšmis? B. Ivanovo nuomone, jei neatsiras tų, kurie keltų problemiškas R. Šimašiui temas, jo vertinimas turėtų išlikti pozityvus.

„Problema yra ta, kad mūsų visuomenė yra nereflektuojanti, ji turi labai trumpą atmintį. Jei kažkas jai pastoviai neprimena, neeskaluoja tų temų, tai jos nutrūksta, jas visi pamiršta“, – teigė VDU docentas.

Kovo 30–balandžio 3 dienomis atlikta „Mindshare Lietuva“ visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad COVID-19 kontekste visuomenė geriausiai vertina visuomenės iniciatyvų ir savanorių pastangas bei veiksmus, o antroje vietoje – R. Šimašiaus ir Vilniaus miesto savivaldybės.

REKLAMA

Nemoka kalbėti, tai ir nekalba?

Tame pačiame tyrime, kuriame buvo apklausti 584 respondentai, išskirta ir tai, kokių politikų ar institucijų veikimo, kovojant su koronavirusu, žmonės nemato. Daugiausiai balsų surinko Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Antroje vietoje liko Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir jo vadovaujama savivaldybė.

„Kauno meras beveik nematomas, jo viešojoje erdvėje labai trūksta“, – konstatavo B. Ivanovas.

Pasak politologo, ir miesto vadovo, ir pačios savivaldybės veiksmai karantino metu yra pakankamai tylūs. R. Urbonaitės teigimu, V. Matijošaitis niekada nebuvo aktyvus komunikacijoje, už jį kalbėdavo jo komandos nariai. Anot pašnekovės, kalbėjimas viešai visada buvo silpnoji Kauno miesto mero pusė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš manau, kad komanda sąmoningai konstruodavo visą viešųjų ryšių kampaniją su Visvaldu Matijošaičiu, bet ne su kalbančiu Visvaldu Matijošaičiu. Nes, jeigu prisimintume debatus prieš praėjusių metų rinkimus, tai buvo toks skurdas ir liūdesys, kad net keista, kas tuos kauniečius taip papirkdavo. Tai veikiausiai papirkdavo kitaip sukonstruota komunikacija, asfaltas ir panašūs dalykai, kurie labai aiškiai galėjo būti pastebimi pačių kauniečių“, – samprotavo R. Urbonaitė.

B. Ivanovo nuomone, V. Matijošaitis pasirinko „pralaukti“ koronaviruso krizę.

„Pagalvojo, kad nesusirinks pliusų, bet nesusirinks ir per daug minusų“, – kalbėjo politologas.

REKLAMA

Pasak jo, tokiose situacijose politikai gali labai greitai „susimauti“, nespėti sureaguoti į vis besikeičiančią situaciją.

„Gali nepajusti istorijos linijos, o ji juda kaip vėtrungė vėjuje. Jis nusprendė nedemoralizuoti savęs visuomenės akyse, neprarasti autoriteto ir nieko nedaryti. Matomai, Kauno meras pasirinko tokią taktiką. Jis užleido tribūną centrinės valdžios atstovams ir pralauks šį momentą“, – spėjo B. Ivanovas.

„Galbūt čia tokia strategija, bet, manau, kad ji atsirado iš to, kad Visvaldas Matijošaitis nėra gerai kalbantis žmogus. Norėdamas išvengti klaidų, nepakenkti sau, jis pasirinko atsitraukimo strategiją“, – svarstė R. Urbonaitė.

REKLAMA

Tylėjimas (ne)pakenks

Visgi, R. Urbonaitė nesutiko su B. Ivanovo nuomone, kad Laikinosios sostinės vadovas krizės metu neprisirinks „minusų".

„Aš nemanau, kad toks elgesys gali patikti kauniečiams“, – teigė politologė.

Jos nuomone, krizės metu visuomenė iš politikų tikisi empatijos, rūpesčio, palaikymo ir kalbėjimo. R. Urbonaitės tvirtinimu, kauniečiai iš savo miesto galvos to nesulaukia.

„Kauniečiai turėjo pasigesti mero ir galėjo paskelbti jo paiešką. Čia pasirodė situacija, kurioje išaiškėjo visos silpnosios Matijošaičio pusės. Nes koronaviruso krizės asfaltavimu tu nesutvarkysi“, – tvirtino pašnekovė.

Tačiau, ar pasyvus elgesys gali pakišti koją V. Matijošaičiui rinkimuose, jei jis nuspręstų siekti trečiosios kadencijos Kauno miesto mero poste? B. Ivanovas įsitikinęs, kad dabartinė situacija politikui nubėgs kaip nuo žąsies vanduo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jis susirinks savo balsus bet kokiu atveju. Kaune susidėliojo tokia situacija, kad Matijošaičiui praktiškai nėra alternatyvos, nes opozicija yra visiškai demoralizuota“, – sakė VDU docentas.

R. Urbonaitė teigė, kad V. Matijošaičio politinei karjerai grėsmė iškils tik tokiu atveju, jei jam atsiras rimtesnė konkurencija. Politologė teigė, kad, jei mero komanda paruoš gerai apgalvotą viešųjų ryšių strategiją, V. Matijošaitis turi neblogus šansus vėl švęsti pergalę rinkimuose.

„Tikrai nelaidočiau vien dėl šios situacijos, kad jis pasirinko tokią izoliacinę strategiją. Tai dar tikrai jo nepasmerkia. Jei silpna konkurencija, tai šansą turi. Nepaisant to, kad dabar kauniečiai rodo šiokį tokį skepsį ir nusivylimą“, – kalbėjo MRU dėstytoja.

REKLAMA

Grubliauskui kojos niekas nepakiš

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas viso šio laikotarpio metu buvo itin aktyvus viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose. Uostamiesčio vadovas dažnai apie naujus užsikrėtimo ar mirties nuo koronaviruso atvejus visuomenei pranešdavo anksčiau nei žiniasklaida ar Sveikatos apsaugos ministerija.

Tačiau V. Grubliauskui teko tvarkytis su didelio rezonanso susilaukusiomis istorijomis, kaip, pavyzdžiui, aplaidus Klaipėdos universitetinės ligoninės personalo ir įstaigos vadovo Vinso Janušonio elgesys ar situacija koronaviruso židiniu tapusiame Klaipėdos hospise, kuris, pasirodo, galimai nelegaliai vykdė savo veiklą.

REKLAMA

R. Urbonaitė V. Grubliauską lygino su R. Šimašiumi. Pasak jos, abu aktyviai reiškėsi ir kalbėjo, tačiau uostamiesčio vadovas susidūrė su pakankamai daug sudėtingų situacijų, kurių koordinavimas, politologės nuomone, ne visada buvo tinkamas.

„Klaipėdiečiams kilo klausimų, ar tikrai situacija yra tinkamai valdoma, ar tikrai tinkamai reaguojama. Aš manau, ką parodo Vytauto Grubliausko atvejis, kad netinkamo veiksmo aktyvia komunikacija ar aktyviu kalbėjimu tu nepaslėpsi ir neuždengsi. Tas aktyvumas savaime neišspręs kitų problemų, kurios susijusios su sprendimų priėmimu ir su situacijos sprendimu. Jo situacija yra gana kebli, nes aktyvumas savaime nėra sprendžiantis problemas. O problemų, panašu, buvo daugiau nei tuo metu sugebėta jas suvaldyti“, – svarstė R. Urbonaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, nors situacija Klaipėdoje šiuo metu šiek tiek aprimusi, klaipėdiečių požiūris šiuo metu gali būti ne itin pozityvus miesto vadovo atžvilgiu.

„Gali būti nusivylimo, bent jau kuriam laikui. Nesakau, kad ilgalaikio, bet to nusivylimo gali atsirasti“, – spėjo R. Urbonaitė.

B. Ivanovo nuomone, V. Grubliauskui koronaviruso krizė galėjo pakenkti nebent tuo atveju, jei šis politikas svarsto ne tik apie miesto lygmens, bet apie nacionalinio masto politika. Politologas spėjo, kad tokių planų Klaipėdos meras neturi, o laimėti dar vienus rinkimus uostamiestyje, šiuo metu galimai padarytos klaidos, neturėtų sukliudyti.

„Klaipėdoje jis labai svarbus žmogus. Nemanau, kad Klaipėdoje jam kas gali pakišti koją“, – įsitikinęs B. Ivanovas.

Merai kovoja ir centrine valdžia

B. Ivanovo nuomone, didmiesčių merų veiklą koronaviruso ir karantino metu reikia vertinti ne tik pagal tai, kaip juos vertina visuomenė, bet ir kaip klostosi miestų vadovų santykiai su centrine šalies valdžia. Politologo nuomone, R. Šimašiaus ir Vyriausybės santykiuose justi įtampa.

„O įtampa neatsitiktinė. Čia yra tokia politinė konfrontacija. Abi pusės bando viena kitą parodyti ne iš pačios geriausios pusės. Tas įniršis kaupiasi ir atsisuka tokiu būdu, kai karpomi europiniai pinigai“, – tikino B. Ivanovas.

REKLAMA

Čia politologas priminė neseną naujieną, kai paskelbta, kad Vyriausybė nusprendė apie 41 mln. eurų mažinti Europos Sąjungos finansavimą Vilniaus miesto susisiekimo, sporto infrastruktūros, viešųjų erdvių tvarkymo ir kitiems projektams.

„Šimašius jiems yra svetimas elementas, ir pažiūrų, ir priemonių prasme. Jie tikriausiai negali atleisti Šimašiui, kad jis pirmasis ėmėsi griežtų priemonių, kurias galiausiai palaikė visuomenė. <...> Šiuo atveju, valdžios vežimas riedėjo iš paskos“, – teigė B. Ivanovas.

R. Urbonaitės nuomone, situacijose kur susikirsdavo R. Šimašiaus, savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos požiūriai, Vilniaus valdžia reaguodavo greičiau.

„Vilniaus savivaldybė sugebėjo paaiškinti savo komentarus, o tai svėrė tas svarstykles savivaldybės pusėn“, – kalbėjo politologė.

Pasak jos, ministrui išleidus vakarinį įsakymą, R. Šimašius sureaguodavo tą patį vakarą, o A. Verygos atsako reikėdavo laukti jau kitą dieną. Politologė pastebėjo, kad Vilniaus savivaldybė greitai suorganizavo ir mobiliuosius patikros punktus, kol ministerija tik ruošė jų veikimą apibrėžiančius reglamentus.

„Savivaldybė vis lenkdavo vienu žingsniu ministeriją. O ministerija, priimdama vieną ar kitą sprendimą, nesugebėdavo taip jo iškomunikuoti, kad nepaliktų savivaldybei vietos interpretacijoms ir kritikai“, – teigė R. Urbonaitė.

REKLAMA

B. Ivanovo nuomone, nagrinėti centrinės valdžios ir V. Matijošaičio santykių karantino metu neverta.

„Su Kaunu istorija kitokia, nes santykiai tarp pono Matijošaičio ir mūsų Vyriausybės glaudesni, jie spurgas kartu valgo“, – kalbėjo politologas.

B. Ivanovo nuomone, trintis tarp valdančiųjų ir Klaipėdos mero neatsirado koronaviruso krizės metu. Pasak politologo, abi pusės turi savų interesų Klaipėdos jūrų uoste, arši kova tarp V. Grubliausko ir valstiečių kandidato Arvydo Vaitkaus vyko ir praėjusiais metais vykusiuose mero rinkimuose. Politologas kelia versiją, kad V. Grubliauskui viešojoje erdvėje vis garsiau kritikuojant centrinę valdžią ir ministrą A. Verygą, į viešumą iškilo ir probleminės situacijos miesto ligoninėje ir hospise.

Kiek anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad dalis visuomenės pasigenda prezidento Gitano Nausėdos lyderystės šaliai sunkiu momentu – internete kuriami šmaikštūs netikri renginiai, kviečiantys surasti dingusį prezidentą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigė, kad G. Nausėda turėtų imtis aktyvesnių veiksmų, o jo įvaizdžiui pakenkti gali į politinę areną grįžusi Dalia Grybauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų