Nerimą kelia nauja tendencija: kovą gerokai sumažėjo insultų ir miokardų infarktų

Komentuoti

117

Santaros klinikų medikai (nuotr. Vidmanto Balkūno)

2020-05-08 14:18

Vos įsibėgėjus karantinui gydytojai ėmė nuogąstauti, kad sustabdžius daug sveikatos paslaugų gydymo įstaigos vėliau bus užverstos dar sunkesnių būklių pacientais. Vis dėlto gydytojo neurologo prof. Daliaus Jatužio pateikti skaičiai atskleidžia itin nerimą keliančią tendenciją. Jo teigimu, žmonės dėl koronaviruso pandemijos apskritai įsibaimino kreiptis pagalbos ir net „pravaikšto“ insultą.

117

REKLAMA

„Kovo mėnesio pradžioje ne vienoje šalyje registruotas gana staigus ūmių ligų kritimas, žmonės lyg mažiau pradėjo sirgti insultais ir miokardo infarktais“, – ketvirtadienį nuotolinio pokalbio metu pastebėjo VUL Santaros klinikų Neurologijos centro vyresnysis gydytojas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Stebi ydingą situaciją

D. Jatužis pasidalino praėjusią savaitę Pasaulinės ir Europos insultų organizacijų pristatytais įvairių šalių duomenimis.

REKLAMA

„Pavyzdžiui, Švedijoje sergamumas naujų insulto atvejų kovo mėnesį sumažėjo 30 proc., miokardo infarktų – 25 proc., 40 proc. mažiau praeinančių smegenų išemijos priepuolių.

REKLAMA

Tai labai paradoksalu, nes COVID-19 infekcija, kiek teko girdėti, ryškiai aktyvuoja protrombozinius procesus, tačiau kažkodėl kraujagyslinių ligų yra mažiau“, – kalbėjo gydytojas.

Vis dėlto, jo teigimu, tai turbūt nėra tikras ligos atvejų sumažėjimas, mat išsigandę pacientai kartais nebesikreipia pagalbos.

„Žmonės tiek įsibaiminę viruso ir linkę likti namuose net tada, kai privalėtų patekti į gydymo įstaigą. Taip jie sugeba ir lengvesnį insultą ar infarktą „pravaikščioti“ ar kažkokiu būdu iškęsti namie. Tai – visuotinė problema, apie kurią kalba visas pasaulis, bet kartu labai ydingas dalykas“, – pastebėjo neurologas.

REKLAMA

Savo ruožtu profesorius įspėjo, kad susirgus insultu negalima laukti nė vienos minutės ir būtina nedelsiant kreiptis pagalbos. Taip pat, kaip ir esant kitų neurologinių ligų paūmėjimui.

Teks susitaikyti su nepatogumais

Pasakodamas apie tai, kaip pandemija pakeitė darbą ir pacientų priėmimą skyriuje, D. Jatužis džiaugėsi, kad kol kas jokių susirgimų COVID-19 atvejų jame užfiksuota nebuvo, bet tam tikrų nepatogumų tenka patirti.

„Pacientams reikia susitaikyti, kad bus tam tikrų nepatogumų. Pirmiausia jie talpinami į stebėjimo poskyrius, yra apribota artimųjų lankymo galimybė. Tai – kaina, kurią reikia mokėti, bet tokiu atveju pasiekiame mažesnę užsikrėtimo galimybę“, – sakė jis.

REKLAMA

Gydytojas pridūrė, kad planinės konsultacijos nebuvo nutrūkusios ir karantino metu, tik vyko gerokai mažesne apimtimi.

„Pagalbos teikimas karantino metu nesustojo ir nesumažėjo. Nežinau nė vieno tokio atvejo, kai ūminiu insultu susirgęs pacientas ir atvežtas į mūsų įstaigą būtų kažkokios pagalbos negavęs.

Išskirtiniai kadrai iš Santaros klinikų intensyvios terapijos skyriaus ir medikų pasakojimai

Visa pagalba teikiama pilna apimtimi, kaip ir anksčiau. Aišku, negalima sakyti, kad teikiama taip pat, sąlygos pasikeitusios, didelis krūvis tenka personalui, tenka išmokti ar prisiminti, kaip dirbti pandemijos sąlygomis“, – teigė neurologas.

Jis aiškino, kad pacientai gali kreiptis į įstaigą turėdami el. siuntimą specialisto konsultacijai, bet kontaktinių konsultacijų skaičius yra labai ribotas, nes svarbu užkardyti užkrato kelius.

REKLAMA

„Jei būklė atitinka sudarytą prioritetinį sąrašą, kai reikia matyti pacientą gyvai, tada jis iškviečiamas normaliai konsultacijai“, – aiškino jis.

Tokių ligų keletas – tai išsėtinė sklerozės paūmėjimas, miastenijos pablogėjimas, blogai kontroliuojami epilepsijos priepuoliai, sunkios nepageidaujamos reakcijos į vartojamus vaistus.

„Jei paciento būklė yra stabili ar negalavimai nėra tokie grėsmingi, gydytojas gali suteikti nuotolinę konsultaciją telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, išrašyti receptą, suteikti rekomendacijas gydymui ir t.t. Bet jei yra skubios būklės, būtina kviestis greitąją pagalbą“, – akcentavo neurologas.

REKLAMA

Išgrynino ligonių srautą

Nors stacionare šiuo metu ligonių pertekliaus nėra, gydytojas įžvelgė ir kitą karantino pusę.

„Ši pandemija ir karantino sąlygos išgrynino mūsų ligonių srautą. Dabar realiai atvyksta tie pacientai, kurie ir turėtų būti gydomi ligoninėje. O tie, kurie galėtų būti konsultuojami ir gydomi ambulatorinėmis sąlygomis ir nebepatenka“, – atkreipė dėmesį D. Jatužis.

Jo pastebėjimu, taip pat sumažėjo ir į priėmimo skyrių besikreipiančiųjų ligonių, kuriems skubios pagalbos nereikia.

„Anksčiau tokie pacientai sudarydavo kone trečdalį ar pusę visų neurologinių konsultacijų, dabar jų dramatiškai sumažėjo ir atvyksta išties sergantys insultu, epilepsija, turintys kitų neurologinių ligų paūmėjimų“, – sakė gydytojas.

REKLAMA

Koronavirusas plinta Lietuvoje

(117 nuotr.)

Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)

+113

Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)

Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)