Pasak politologų, situacija Lenkijoje yra įdomi, o ir paralelių su Lietuva galima rasti, mūsų šalies valdantieji kopijavę ne vieną lenkų sprendimą ir dabar neatsilieka, pensininkams dalindami pinigus prieš pat rinkimus. Tai jau yra darę lenkai, ir tuos rinkimus jie laimėjo.
Lenkai papildomai mokėti pensiją savo pensininkams nutarė 2019 metų pavasarį, tuomet, kaip tik prieš rinkimus į Europos parlamentą, nutarta išmokėti 13-ą pensiją. Tuomet aiškinta, kad vienkartinė metinė papildoma išmoka leis pensininkams įsigyti tai, ko jie negali sau leisti, „pavyzdžiui, smulkiems remontams ar reikalingiems daiktams įsigyti“.
Pensijos pagal programą „Pensija+” išmokama nuo gegužės mėnesio nepriklausomai nuo gaunamos pensijos dydžio. Kiekvienas lenkų pensininkas jau gavo ir dar gaus 272 eurus arba 1100 zlotų. Pasak analitikų, šis triukas labai padėjo PiS rinkimuose į EP. Jie juose triumfavo.
Lenkijos parlamentas ketvirtadienį priėmė teisės aktą, suteikiantį galimybę dėl koronaviruso pandemijos atidėtus prezidento rinkimus surengti balsuojant paštu, nors opozicija ir Europos Sąjunga perspėjo, kad toks žingsnis kelia pavojų demokratijai.
Tokia žinia nuskambėjo chaotišką savaitę, kai rinkėjai buvo palikti nežinioje, ar jie galės išreikšti savo valią per balsavimą, kuris buvo paskirtas sekmadienį, nepaisant įvesto karantino. Valdantieji paskutinę minutę sutarė atidėti balsavimą, paaiškėjus, kad atsižvelgiant į pandemiją bus neįmanoma saugiai jį surengti. Lenkų analitikai ir opozicija skambina pavojaus varpais dėl partijos Teisė ir teisingumas (PiS) požiūrio į prezidento rinkimų atidėjimą, teigdami, kad jis neatitinka demokratijos standartų.
Apklausos rodo, kad dabartinis PiS palaikomas prezidentas Andrzejus Duda galėtų surinkti daugiau nei 50 procentų balsų ir pasiekti pergalę jau pirmame ture. Analitikų manymu, tokia perspektyva vertė PiS lyderius siekti, kad rinkimai įvyktų šį mėnesį.
Kada tiksliai vyks nauji rinkimai dar nėra žinoma, kalbėta apie vasaros pabaigą ar net birželį.
Paralelės su Lietuva ir Kaczynskio galvos skausmas
Politologas Marijuš Antonovič sako, kad prezidento rinkimų atidėjimas Lenkijoje reiškia, kad valdančiąją daugumą kaimyninėje šalyje išlaikyti pavyko. Kitu atveju buvo grėsmė, kad jis grius, o šalis atsidurs politinėje aklavietėje.
„Jaroslavas Govenas ir Jaroslavas Kaczynskis rado susitarimą ir tai reiškia, kad J. Goveno partija nepalieka valdančiosios koalicijos. Kitu atveju jie grasino išeiti. Tai esminis dalykas. Dabartiniam Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai tai reiškia, kad jo pergalės atveju liks ta pati valdančioji dauguma, jis nebus visiškai izoliuotas. O per artimiausias dienas paaiškės, kad turėtų vykti kiti rinkimai, panašu, kad viskas nusikelia į vasaros pabaigą. Žinoma, kuo vėliau vyks rinkimai, tuo labiau žmonės jaus ekonominės pasekmes, o valdantiesiems tai reikš sunkesnę pergalę“, – sakė politologas.
Pasak M. Antonovič, apklausos rodo, kad jei sekmadienį būtų vykę rinkimai, dauguma lenkų jų nebūtų pripažinę, ypatingai, jei jie būtų vykę tradiciniu būdu, o ne paštu. Kuo vėliau vyksta rinkimai, tuo sunkiau juos A. Dudai bus juos laimėti, ir žinoma, klausimas, kaip opoziciniams kandidatams pavyks vykdyti savas kampanijas. Dabar yra sunkus momentas, kai neaišku nei tiksli data, nei apklausų rezultatai.
„Visi kandidatai yra registruoti, rinkimai nukelti, naujų kandidatų tikrai neatsiras. Taigi, lenkai rinksis iš to, ką turi. <..> Buvo idėja rinkimus organizuoti paštu šį sekmadienį, bet kilo daug logistinių problemų, kaip tai suorganizuoti, atspausdinti korteles, sukviesti apie 30 mln. rinkėjų, mobilizuoti savanorius, stebėtojus. Taigi, nukėlimas yra susijęs ir su tuo. Siekiama pasiruošti alternatyviam balsavimui. Visgi, jei rinkimai bus rugpjūtį, jie gali vykti mišriu būdų, kai vyresni žmonės balsuoja paštu, o likę – eina prie balsadėžių“, – kalbėjo specialistas.
Paskutinę minutę atšaukti rinkimai, pasak politologo, rodo, kas nutinka, kai J. Kaczynskio PiS partija nebeturi Lenkijos Senato daugumos.
„Įstatymas keliavo iš Seimo į Senatą, kur iki paskutinės minutės buvo vilkinama, su mintimi, kad atidėti. Buvo visas spektaklis, bandoma publiką įtikinti, kad negalima daryti tų rinkimų. Paskutinės pataisos teiktos 4 dienos iki rinkimų tam, kad padaryti dar didesnį spaudimą valdančiai daugumai. Ši situacija rodo, kaip vienos institucijos netekimas sunkina J. Kaczynskio gyvenimą ir rinkimai greičiausiai būtų vykę“, – sakė M. Antonovič.
Jis aiškino, kad rinkimų atidėjimas buvo ir išsisukimas iš didelės politinės krizės. Buvo priimtas kompromisinis susitarimas, o Lenkijoje tai dabar reta. Politologas taip pat pripažino, kad atidėti rinkimai gali išties kirsti valdantiesiems, nes kuo jie vėliau, tuo sunkesnė ekonominė padėtis gali vyrauti, o tai žmonėms – nepatiks.
Tas tinka ir Lietuvai. Taip pat, pasak M. Antonovič, įdomi Lietuvos ir Lenkijos paralelė yra ir pinigai pensininkams. Lenkijoje tai vadinama 13-ta pensija, o Lietuva – vienkartine parama. Abi jos mokamos prieš rinkimus.
„Tai įdomi paralelė, Lietuvos valdantieji tai galimai nukopijavo nuo Lenkijos. Ten tai buvo pirmą kartą padaryta prieš rinkimus į Europos Sąjungos parlamentą, pinigai išmokėti likus porai savaičių iki rinkimų ir tai suveikė“, – aiškino politologas.
Gudravimas kirs valdantiesiems
Politologas Andžej Pukšto aiškina, kad rinkimus buvo siekiama vykdyti bet kokia kaina, nes prezidento A. Dudos reitingai geri, tai skubėta pasinaudoti. Mėginta kopijuoti prieš kurį laiką vykdytus netiesioginius rinkimus Bavarijoje. Tiesa, to neleido įstatymas, o jo pakeitimas strigo Senate, kuriame J. Kaczynskis jau neturi daugumos.
„Buvo įvairių pasiūlymų, norėta ir keisti Konstituciją, ilginti prezidento kadenciją iki 7 metų. Visgi tas neįvyko, o rinkimų atidėjimas išties gali kenkti A. Dudai. Krizės metu išlaikyti populiarumą sunku, nors opozicijos atstovai yra silpni. Visgi „sužaista“ ne itin profesionaliai, valdantieji turėjo tartis ir pasiekti platesnį konsensusą.
„Pagrindinis politologinis argumentas, kad per pandemiją rinkimų kampanija buvo sustabdyta, o pašto rinkimai nėra skaidrūs, o ir saugumo klausimas kyla, nes jie turi būti saugūs, nekelti pavojaus rinkėjų sveikatai. O ir tokį valdančiųjų elgesį daugelis rinkėjų priėmė, kaip smulkų sukčiavimą. Tai gali smogti valdantiesiems iš kito galo“, – sakė politologas.
Lenkai kiek nusivylę, kad epidemija neslūgsta taip greitai, kaip norėtųsi, nors situacija šalyje ir nebuvo tokia bloga, kaip Italijoje ar Ispanijoje. Manoma, kad buvo tiesiog per mažai testuojama. Yra būgštaujama dėl valdžios veiksmų, neaišku, kokios sąlygos lenkus pasitiks po epidemijos, nors iki epidemijos ekonominė padėtis buvo tikrai gera.
Valdančiųjų populiarumas dėl pandemijos Lenkijoje kritęs, bet nesmarkiai. Tiesa, ten ir karantinas švelninamas lėčiau, kitos dvi savaitės, pasak A. Pukšto, bus lemiamos. Visgi „rinkimų meistravimas“ tikrai mes šešėlį, įsitikinęs politologas.
Neaiški situacija dėl rinkimų pabrėžė ilgalaikį Europos Sąjungos susirūpinimą dėl demokratinių standartų Lenkijoje. Praėjusią savaitę Europos Komisija pradėjo jau ketvirtą teisinį procesą dėl Lenkijos vykdomų reformų, anot Briuselio, keliančių grėsmę teismų nepriklausomumui. Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova, atrodo, taip pat įspėjo PiS vyriausybę dėl prezidento rinkimų.
