„Šiandien Vyriausybė priėmė sprendimą ir palieka galimybę pasirinkti alternatyvias formas dėl darbo biuruose – arba nuotolinis darbas, arba reikalavimas išpildyti saugumo priemones betarpiškai. Tokios galimybės, tokie variantai išliks pakankamai ilgai, kol nebus kitokių priemonių“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį kalbėjo S. Skvernelis.
Jo teigimu, karantinas įrodė, kad darbas nuotoliniu metu yra įmanomas ir tam yra galimybių.
„Galimas laikotarpis pakankama ilgas, kad reikės taikyti įvairias formas. Nuotolinis darbas tikrai nėra minusas. Mes pamatėme per šitą karantiną, kad yra ir galimybės kitokios. Tai priklausys nuo pačių medikų rekomendacijos. Jeigu yra aukštesnės rizikos žmogus, bet jis kontaktuoja su žemos rizikos žmonėmis, daugiau su niekuo ir užtikrintos tos apsaugos sąlygos, tai taikyti nuotolinį darbą nėra būtina“, – teigė premjeras.
Reiks priprasti gyventi su virusu
Nėra konkrečios datos, kada baigsis pandemija, todėl visuomenė turės priprasti prie gyvenimo su koronavirusu, tačiau tai nereiškia, kad negrįšime į normalų gyvenimą, teigia S. Skvernelis. Jis Vyriausybėje pristatė trečiadienį ministrų kabineto priimtą dvejų metų kovos su Covid-19 strategiją.
„Galbūt yra noras visiems mums, kad pasibaigus pandemijai būtų konkreti data, pasakytume, kad viskas yra baigta, tai praeitis, tačiau šiandien tokių moksliškai pagrįstų duomenų neturime. Turime realybę, kad vaisto nėra, vakcinos nėra, kad aukštos rizikos žmonėms rizika išlieka pakankamai didelė, o žemos rizikos asmenys perserga pakankamai lengvai.
Todėl turime susitaikyti su mintimi artimiausiu metu gyventi su virusu greta. Tačiau gyventi normalų, mums įprastą gyvenimą su tam tikrais principais, kad galėtume nesukelti grėsmės nei sau, nei aplinkiniams“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jo teigimu, vadovaujantis strategija, didžiausias dėmesys ir apsauga bus skiriama aukštos rizikos asmenims.
„Šitų žmonių tolimesnis gyvenimas – bus reikalinga taikyti ypatinga apsaugos priemones, tačiau nereiškia, kad jie bus eliminuoti iš viešojo gyvenimo. Tiesiog saugotis reikės labiau ir mums tuos žmones saugoti labiau arba kitaip, nei mes tą darėme iki karantino įvedimo“, – sakė premjeras.
Taip pat, anot S. Skvernelio, atsiranda ir nauja žmonių grupė – vidutinės rizikos asmenys kurie dėl savo darbo specifikos bendrauja su padidintos rizikos žmonėmis.
„Dėl to jų apsaugos režimas turės būti kitoks. Žemos rizikos žmonėms turime leisti kuo greičiau grįžti į mūsų viešąjį gyvenimą, ekonomiką, kur jie galėtų toliau kurti pridėtinę vertę mūsų visai visuomenei“, – kalbėjo premjeras.
Siekdama, kad koronaviruso plitimas Lietuvoje būtų suvaldytas trumpuoju laikotarpiu ir būtų pasirengta galimoms viruso bangoms ateityje, Vyriausybė parengė Covid-19 valdymo strategiją, kurią ketinama įgyvendinti per dvejus metus. Jai trečiadienį pasitarime pritarė ministrų kabinetas.
Strategija apima asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui saugojimą, atvejų lokalizavimą ir reikalingų priemonių įgyvendinimą, visuomenės informavimą, įrodymais ir faktais grįstų sprendimų priėmimą bei tarptautinį bendradarbiavimą.
Ši strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas, kaip rašoma Vyriausybės plane, bus iš esmės peržiūrimi, kai pasitvirtins bent viena iš šių prielaidų: bus sukurta vakcina nuo viruso, sukurti vaistai nuo viruso sukeltos ligos arba moksliškai įrodyta, kad susiformuoja imunitetas virusui.
Vyriausybė trečiadienį priėmė daug pakeitimų, susijusių su karantino švelninimu. Tarp jų – atidarytos Baltijos šalių sienos, leidimas atidaryti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, treniruotis sporto klubuose, rengti nedidelius renginius atvirose erdvėse, vykdyti transporto priemonių vairavimo egzaminavimą, veikti odontologams, lankyti pacientus ir kt. karantinas pratęstas iki gegužės 31 dienos.
