Karantino metu daugelis planinių medicininių paslaugų, išskyrus būtinąją pagalbą, buvo sustabdyta, o ir į polikliniką patekti gyvai pasisekdavo toli gražu ne kiekvienam.
Nors Vyriausybei toliau švelninant karantino sąlygas galimybę teikti gydymo paslaugas įgijo daug daugiau asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau pilna apimtimi paslaugos gyventojams vis dar nebus garantuojamos.
Paprašytas pakomentuoti šią situaciją sveikatos teisės žinovas, advokatas Arūnas Žlioba priminė, kad privalomasis sveikatos draudimas yra sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas – visų dirbančių arba kitais būdais vykdančių aktyvią ekonominę veiklą asmenų bei kitų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo.
Tačiau kadangi tam tikros socialinės grupės nemoka PSD įmokų ir yra draudžiami valstybės lėšomis, teisininko aiškinimu, sveikatos draudimo įmokas galima pavadinti savotišku „solidarumo mokesčiu“, nes jos sudaro galimybę suteikti sveikatos paslaugas ir tiems asmenims, kurie savarankiškai jų negalėtų apmokėti.
„Aplinkybė, kad dėl COVID-19 sukeltos situacijos tapo apribota galimybė gauti kai kurias kitas sveikatos paslaugas, nesudaro pagrindo išvadai, kad sveikatos draudimo sistema sugriuvo, nebeveikia ir todėl asmenys ar jų grupės (pvz., nesirgę per karantino laikotarpį ar pan.) gali nebemokėti PSD įmokų, kurios, beje, užtikrina ir COVID-19 užsikrėtusių asmenų nemokamą gydymą. Tiesiog šiuo metu yra akcentuojami kiti prioritetai", – kalbėjo A. Žlioba.
Savarankiškai dirbantiems atidėjo
Portalas primena, kad siekiant palengvinti mokestinę naštą savarankiškai dirbantiems asmenims, Seimas pritarė atidėti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimą 2 metams.
„Čia reikia pažymėti, kad asmenys ne atleidžiami nuo įmokų, tiesiog jų mokėjimas gali būti atidėtas. Be to, Vyriausybės patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės ir iki šiol numatė galimybę fondo administravimo įstaigoms atidėti draudėjams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, socialinio draudimo įmokų (t. y. ne tik PSD) įsiskolinimo Fondui mokėjimą iki vienų metų nuo socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties sudarymo dienos", – atkreipė dėmesį teisininkas.
Išlaidas galima pasitikrinti
A. Žlioba pabrėžė, kad dalyvavimas sveikatos draudimo sistemoje garantuoja paramą žmogui susirgus, neapsidraudusiems šiuo draudimu, gydymo paslaugos pareikalautų išlaidų, kurių dydžio daugelis net neįsivaizduoja.
„Neapsidraudusiam (neapdraustam) pacientui tektų mokėti už kiekvieną apsilankymą pas šeimos gydytoją, gydytojus specialistus ir gydymąsi ligoninėje. Be to, tokiam pacientui nebūtų galima išrašyti kompensuojamųjų vaistų. Daugeliui visuomenės narių dėl didelių išlaidų šios paslaugos dėl didelių išlaidų taptų neprieinamos“, – akcentuojama portalui atsiųstame atsakyme.
Visiems nustatytas 6,98 procento dydžio PSD tarifas paprastai skaičiuojamas nuo pajamų sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos, taip pat visiems apdraustiesiems paslaugos teikiamos vienodai neatlygintinai, nepriklausomai nuo sumokėtų įmokų sumos. Savaime suprantama, kad asmenų sveikata skiriasi, vieniems sveikatos paslaugų reikia dažniau ir daugiu, nei kitiems.
Neseniai Valstybinė ligonių kasa pasiūlė šalies gyventojams pasitikrinti, kiek per metus kainavo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokėtos sveikatos paslaugos ar vaistai.
Apdraustieji asmenys turi teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, įrašytas į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą.
Portalas primena rašęs apie tai, kaip nuo ketvirtadienio keičiasi sveikatos paslaugų prieinamumas.
