Euro grupei ketvirtadienį sutarus dėl papildomų finansinių priemonių kovoje su koronoviruso krizės pasekmėmis, Lietuva pirmiausiai ketina pasinaudoti Europos investicijų banko (EIB) iniciatyva kuriamu 25 mlrd. eurų vertės Europos garantijų fondu, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Vilius Šapoka (Tomas Lukšys/Fotobankas)

Vilius Šapoka (Tomas Lukšys/Fotobankas)

„Didžiausią dėmesį šiuo metu skirstime EIB iniciatyvai. Tam, kad būtų aiškios visos sąlygos, jau esame pradėję technines konsultacijas. Manau, kad būsime pasiruošę pasinaudoti šia galimybe iš karto, kai bus susitarta dėl jos galutinių sąlygų, kurias turės patvirtinti EIB direktorių valdyba“, – BNS sakė V. Šapoka.

Jis pabrėžė, kad EIB iniciatyva kuriamo garantijų fondo potencialas yra žymiai didesnis ir siekia apie 200 mlrd. eurų.

Lietuva galės pilnai pasinaudoti šia galimybe, nes tai yra ne tik tiesioginis finansavimo priėmimas įmonėms, bet ir verslo skatinimo institucijoms, tokioms, kaip „Invega“ ar Viešųjų investicijų plėtros agentūra. Nėra priežasčių, kodėl mes turėtume nepasinaudoti šia opcija“, – tvirtino V. Šapoka.

REKLAMA

Pasak jo, Europos stabilumo mechanizmo (ESM) griežtesnių sąlygų kredito linijos aktyvavimas ir Europos Komisijos (EK) siūlymas dėl papildomo 100 mlrd. eurų finansavimo nacionalinėms laikino nedarbo schemoms yra susietas su paskolomis, tuo metu Lietuvos prioritetas šiuo metu yra skolintis rinkoje.

„Dėl pasinaudojimo šiomis priemonėmis svarstytume tik tuo atveju, jei matytume, kad Lietuvos obligacijoms ar kitoms skolinimosi priemonėms paklausa yra apribota. Kol kas tokių ženklų nematome“, – aiškino V. Šapoka.

Lietuva iš EIB, Šiaurės investicijų banko (ŠIB) ir Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) jau yra užsitikrinusi 1,5 mlrd. eurų vertės paskolų. Dar iki 2 mlrd. eurų numatoma pasiskolinti vidaus rinkoje, tarptautinėse rinkose platinant euroobligacijas taip pat gali būti pasiskolinta iki 2 mlrd. eurų.

V. Šapokos teigimu, subalansuota skolinimosi politika turėtų užtikrinti, kad nepasikartos 2009 metais buvusi situacija, kai ekonominės krizės sąlygomis skolindamasi tik kapitalo rinkose Lietuva sutiko mokėti itin dideles palūkanas.

„Pagal dabartinė situaciją ir prognozes tikrai nematytume rizikos, kad galėtume atsidurti situacijoje, kurią turėjo prieš dešimtmetį“, – sakė finansų ministras.

Seimas yra leidęs Vyriausybei koronaviruso krizės pasekmėms mažinti šiemet papildomai pasiskolinti iki 5 mlrd. eurų, tačiau ši suma gali būti ir didesnė. Pasak V. Šapokos, šiuo metu vis dar ieškoma atsakymo, kiek galėtų didėti Lietuvos skola, kad vėliau nekiltų problemų siekiant ją sumažinti iki tvaraus lygio.

REKLAMA

„Labai daug dirbame kartu su Tarptautiniu valiutos fondu, kad galėtume įsivertinti, koks tas skolos lygis galėtų būti tvarus. Fondas šiuo metu neįžvelgia, kad pagal dabartines priemones ir prognozes Lietuvos skolos lygis galėtų tapti netvarus“, – teigė V. Šapoka.

„Bet kuriuo atveju, vidutiniu laikotarpiu turėtume grįžti iki saugaus lygio, kuris neviršytų 40 proc. BVP“, – pridūrė jis.

Pasak V. Šapokos, euro grupės posėdyje taip pat aptarti kiti žingsniai, siekiant skatinti ekonomiką ir investicijas COVID-19 protrūkiui nuslūgus. Nutarta dirbti ties platesnio pobūdžio ekonomikos atsigavimo planu, tam tikslui panaudojant esamus ir galimai naujus finansinius instrumentus.

„Atsirado aiškumas dėl ekonomikos gaivinimo strategijos, tame kontekste yra numatytas Ekonomikos gaivinimo fondo – Recovery Fund kūrimas. Dingo nuostatos, iš kurių galima būtų išskaityti skolos mutualizavimą (bendros euro zonos skolos), padaryta labai aiški sąsaja su būsima daugiamete finansine perspektyva“, – tvirtino V. Šapoka.

„Žinoma, šis klausimas kels daugiausiai diskusijų ateityje, kadangi ir Europos vadovų taryba dėl to turės nubrėžti gaires, bet akivaizdu, kad skolos mutualizavimas, kuris yra labiausiai kontroversinis klausimas, jo diskusijos yra nukeliamos“, – pridūrė jis.

Euro zonos bendros skolinimosi priemonės sukūrimą palaiko pietinės ES šalys, visų pirma Italija, Ispanija ir Prancūzija tačiau šiaurinės šalys, pirmiausia Vokietija ir Nyderlandai, nenori skolų suvienodinimo, kad mokesčių mokėtojams netektų mokėti už, jų nuomone, per didelį išlaidavimą pietuose.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Smiltynės paplūdimius nusėjo negyvi vabzdžiai (nuotr. stop kadras)
Smiltynės paplūdimius nusėjo negyvi masyvūs vabzdžiai. Net septynių kilometrų ruože gulintys vabalai vieniems poilsiautojams kelia šleikštulį, o kiti tai vadina natūraliu ...
Parduotuvė (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Antradienį, liepos 7 dieną, Vilniuje esančio „Maximos“ sandėlio apsaugos darbuotojui diagnozuotas koronavirusas. Šiam darbuotojui tyrimas atliktas liepos 5 dieną. Su ...
Darbai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 2,3 karto daugiau nei ankstesnę. Iš viso nuo karantino pradžios pateikta 49,4 ...
Ligoninė (nuotr. Fotobankas.lt)
Prasidėjus koronaviruso pandemijai beveik visos nebūtinosios planinės medicinos paslaugos buvo sustabdytos. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, karantino laikotarpiu ...
Klaipėdos jūrų uostas  (nuotr. Alfredo Pliadžio)
Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo taryba antradienį sutarė, kad reikia stebėti ir toliau nuosekliai mažinti taršą uoste, kartu aptarta ir vėjo energetikos plėtra, teigia ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų