Gydytojai, slaugytojos ir kitas ligoninių personalas – tai pati pažeidžiamiausia užkrėtimams grupė, nepaisant apsauginių kostiumų ir kaukių. Ir jų liga dažniausiai pasireiškia itin sunkia forma.
Kodėl taip vyksta?
Specialistų teigimu, medikų sergamumą gali paaiškinti viruso koncentracija aplink juos.
Patekęs į organizmą virusas pažeidžia ląsteles ir pradeda reprodukuotis, kurdamas savo paties kopijas. Tos kopijos kaupiasi žmogaus organizme dar kelias dienas, blogindamos ligonio būklę.
Kuo didesnė viruso koncentracija, tuo sunkesnė su juo susijusios ligos forma ir tuo labiau užkratą linkęs platinti pacientas.
„Kuo daugiau manyje viruso, tuo didesnė tikimybė, kad aš perduodu jį aplinkiniams“, – BBC cituojama Wendy Barclay iš Londono Imperatoriškojo koledžo Infekcinių ligų instituto.
Medikai atsidūrė itin arti infekuotųjų ir kenčia ne šiaip nuo užkrato, o nuo viruso „Černobylio“ – užkrato gavimo itin didelėmis dozėmis.
PSO duomenimis, vienas iš pacientų Uhane, kuriam buvo atliekama standartinė planinė operacija, užkrėtė 14 medicinos personalo darbuotojų, nors tuo metu jam net nebuvo pasireiškę koronaviruso simptomai.
„Net ir labai sveiko žmogaus imuninė sistema sunkiai susidoroja su šiais virusais. Kuo daugiau viruso pateko į organizmą, tuo sudėtingesnė kova tarp jo ir imuniteto, – aiškina W. Barclay. – Jeigu atliktume eksperimentą su gyvūnais, užkrėsdami juos skirtingomis viruso dozėmis, tai sunkiausia būklė būtų tų, kuriems suleistume daugiausiai viruso“.
Kaip Covid-19 patenka į organizmą
Žmoguje Covid-19 „įsikuria“ kvėpavimo takuose ir plinta kvėpuojant ar kosėjant. Kiekvieną sykį, kuomet mes kvėpuojame ir kalbame, iš mūsų nosiaryklės į orą patenka lašeliai, – BBC pasakojo W. Barclay.
Tų lašelių dalis nusėda ant paviršių, todėl toks dėmesys yra skiriamas reikalavimams laikytis atstumo ir plautis rankas.
Tiksliai nėra žinoma, kiek žmogui reikia įkvėpti ar paliesti užkrėstų lašelių, kad jis pats susirgtų.
„Gripo viruso, kuris yra labai gerai ištirtas, atveju, užtenka, kad į organizmą patektų trys dalelės ir prasidėtų infekcija. Apie SARS-CoV-2 kol kas žinoma nepakankamai, tačiau gali būti, kad situacija yra panaši“, – aiškino ekspertė.
Rizika dirbant priešakinėse linijose
Šiuo metu tiksliai sunku pamatuoti medicinos personalo, esančio nuolatinėje viruso aplinkoje, riziką sveikatai.
Yra tik tam tikri Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys, kuriais remiantis galima teikti išvadas. Pavyzdžiui, SARS epidemijos metu 2002-2003 metais 21 proc. visų patvirtintų atvejų pasaulyje teko medicinos personalui.
Dabar yra stebima panaši statistika. Pavyzdžiui, Italijoje daugiau nei 6,2 tūkst užsikrėtusiųjų, iš 120 tūkst., yra medikai.
Ispanijoje Covid-19 užsikrėtė daugiau nei 6,5 tūkst. medikų, o tai yra apie 12 proc. visų užsikrėtusiųjų.
Kovo pradžioje Kinija pranešė apie 3,3 tūkst. susirgusių gydytojų ir ligoninės darbuotojų. Tai yra nuo 4 iki 12 proc. visų patvirtintų atvejų, rašoma BBC.
Vienas iš sveikatos apsaugos valdininkų iš Didžiosios Britanijos tvirtino, kad kai kuriose šalies ligoninėse iki 50 proc. personalo buvo priversti saviizoliuotis arba susirgo koronavirusu.
Jeigu griežtos infekcijos plėtros kontrolės priemonės nesuveiks, ligoninės pačios gali tapti užkrato židiniais. BBC kalbinti medikai pripažino, kad kai kuriuos pacientus paleido anksčiau laiko namo, kad sumažintų riziką jiems užsikrėsti koronavirusu.
Apsaugos priemonių trūkumas
Būtent ši priežastis dažniausiai iššaukia viso pasaulio medikų įsiūtį. Daug šalių trūksta paprasčiausių apsaugos priemonių ir medicinos sektoriaus darbuotojai jaučiasi palikti likimo valiai.
Prancūzijoje gydytojai netgi padavė valdžią į teismą dėl to, kad ši, anot jų, nepasirūpino tinkamu medicininių kaukių kiekiu, o tai sukėlė grėsmę patiems medikams.
