Jei būtų priimtos, įstatymo pataisos įpareigotų mobiliojo ryšio operatorius per karantiną valdžios institucijoms teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą.
Pagal pataisas, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino metu viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turėtų neatlygintinai teikti duomenis valdžios institucijoms duomenis apie asmenų, kurių judėjimas yra apribotas, buvimo vietą ar jų judėjimą.
Tokie duomenys turėtų būti teikiami „nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa“. Vietos nustatymo ar srauto duomenų teikimas turėtų būti nutraukiamas, o surinkti duomenys sunaikinti, kai karantinas ar ekstremalioji, nepaprastoji, karo padėtis atšaukiama.
Pirmiausia projekte buvo numatyta, kad duomenys privalo būti teikiami ir karo bei nepaprastosios padėties metu, tačiau antradienį Seimo Ekonomikos komitetas įstatymo projektą pakoregavo, kad tokia tvarka taikoma ekstremalios situacijos ir karantino metu
Lygino su atomine bomba ir kirviu
Įstatymo projektą parlamentarams pristatęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, kad šias pataisas paskatino spartus koronaviruso plitimas. Pasak jo, projektu siekiama suvaldyti kylančias grėsmes.
Įstatymo projektas sukėlė daugybę aistrų Seimo salėje. Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas tvirtino, kad, kaip ir kainų reguliavimas, taip ir asmenų sekimas yra netikslingos priemonės.
„Čia kaip numesti atominę bombą ant žmonių privatumo, kai galima išspręsti konkrečiomis mažomis priemonėmis. Pavyzdžiui, galima į kiekvieną hospitalizuoto arba karantinuoto asmens mobilųjį nurodyti, kad jis privalo įsidiegti mobiliąją programą, per kurią bet kada valstybės tarnybos galėtų patikrinti vietą, atpažinti veidą. Tai daro bankai registruodami klientus nuotoliniu būdu“, – siūlė liberalas.
S. Gentvilas ragino pasekti Lenkijos pavyzdžiu. Šioje šalyje kiekvienam karantine esančiam asmeniui yra įdiegta mobilioji programėlė. Tarnybos, bet kada paskambinusios, gali nustatyti esamą vietą, paprašyti nufotografuoti laikrodį, paprašys į lauką išeiti ir nufotografuoti, kad žmogus yra jam priskirtoje saviizoliacijos vietoje.
„Kitu atveju, jūs dabar seksite visus, bet žmogus tiesiog paliks mobilųjį namie, žinodamas, kad jį seka, jūs neapsaugosite visuomenės“, – įsitikinęs liberalas.
J. Narkevičius tvirtino, kad duomenų rinkimas bus nukreiptas tik į asmenis, kuriems yra privalomas karantinavimo laikotarpis.
„Tai neaprėpia visų gyventojų, tik tuos asmenis, kuriems būtina saviizoliacija“, – tikino susisiekimo ministras.
„Jūsų siūlomos įstatymo nuostatos primena situaciją, kai tuo atveju, kai reikia juvelyrinio pjūvio skalpeliu arba britva, jūs ateinate su kirviu. Ir kertate kirviu galbūt todėl, kad pritrūko vaizduotės, kaip tą skalpelį ar kaip tą britvą panaudoti“, – įstatymą kritikavo Mišrios Seimo narių grupės narys Andrius Mazuronis.
„Jeigu vadovautumėmės jūsų logika, tai viskas turėtų remtis sąmoningumu. Jeigu žmogus yra sąmoningas, tai jis nesiburia daugiau negu leistinas žmonių skaičius, jis nedalyvauja tam tikruose renginiuose, jis būna saviizoliacijoje, jis nekelia grėsmės savo artimiesiems, jau nekalbant apie kitus asmenis. Tada mes šiandien turėtume tikrai ne tokį skaičių užsikrėtusių, o mažesnį. Tačiau ekstremali situacija tam ir yra ekstremali, kad turėtume įgaliojimus kitų asmenų saugumui užtikrinti. Jeigu jūs manote kitaip, jūsų teisė rinktis“, – atsakė J. Narkevičius.
Seimo nariams iškilo klausimas ir dėl būtinybės rinkti srauto duomenis. Konservatorius Andrius Kupčinskas Seimo Ekonomikos komitete teigė, kad tokie duomenys apima ne tik žmogaus buvimo vietos nustatymą.
„Kiek man teko išsiaiškinti ir pakalbėti su specialistais, <...> yra galimybė praktiškai įlįsti į tavo mobilų telefoną, tikrinti tavo elektroninį paštą, vos ne prisijungti prie kameros ir kitų duomenų. Ar tai nėra perteklinis dalykas karantino ir ekstremaliosios padėties atveju?“ – klausė Seimo narys.
J. Narkevičius sutiko, kad ekstremaliosios padėties metu yra kišamasi į privatų žmonių gyvenimą. Tačiau, pasak ministro, tai yra daroma siekiant apsaugoti kitus piliečius.
„Jeigu nesilaikytume šio požiūrio, tai mums ir nereikėtų skelbti ekstremaliosios padėties, o tiesiog gyventi pagal kasdieninę demokratinę santvarką ir tada galbūt viskas būtų gerai. Bet, matyt, gyvenimas diktuoja ypatingas sąlygas, ypatingų priemonių ėmimąsi, kad būtų užtikrinta tam tikra tvarka“, – aiškino susisiekimo ministras.
Valdžia nepadarė namų darbų?
Liberalas Eugenijus Gentvilas abejojo, ar tokias priemones galima taikyti ekstremalios situacijos metu. Politiko tvirtinimu, valdžios institucijos įgautų galią sekti gyventojus tokių atvejų, kaip Alytaus padangų gaisras, metu.
Konservatorius Kęstutis Masiulis palaikė įstatymo projektą. Pasak jo, valdžios institucijoms nebus galima sužinoti, kokius laiškus asmuo rašo ar kokias nuotraukas siunčia. Viską, ką sužinoti valdžia – kur tuo metu yra saviizoliacijos laikytis privalantis žmogus.
„Yra žmonių, kurie nepaiso saviizoliacijos režimo, ignoruoja karantino sąlygas. Šitų žmonių koks nors kontroliavimas iki šiol nebuvo galimas. Tai dabar bus galima juos kontroliuoti“, – kalbėjo K. Masiulis.
Įsiklausęs į parlamentarų siūlymus, Ekonomikos komitetas pataisė įstatymo projektą. Pirma, panaikinta nuostata, kad informaciją valdžia galėtų rinkti karo ar nepaprastosios padėties atveju. Antra, valstybė galės gauti duomenis tik apie asmens buvimo vietą, tačiau ne jo mobilaus srauto duomenis.
Nors įstatymas ir buvo koreguotas, Mišrios Seimo narių grupės atstovė Aušrinė Armonaitė griežta – įstatymas perteklinis, valdantieji nepadarė namų darbų. Jos teigimu, nereikia įstatymo projekto tam, kad būtų kontroliuojamas žmogaus karantinavimas. A. Armonaitės nuomone, tam gali būti pasitelktos mobiliosios programėlės, kurias jau naudoja ne tik Pietų Korėja ar Singapūras, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė.
„Man nepatinka, <...> kad Susisiekimo ministerija nepadarė savo darbo, neieškojo techninių sprendimų, nekūrė programėlių ar nesikreipė į žmones, kurie turi įgūdžių tokias programėles kurti ir nori prisidėti prie mūsų įveikimo šitos krizės. Jie to nedarė. Jie tiesiog parašė įstatymo projektą atžagaria ranka. Dabar čia per dieną galvoti, kad mes jau viską pataisėme, man atrodo, yra per drąsu”, – tikino Seimo narė.
Seimas nusprendė dėl šio klausimo priėmimo balsuoti artėjančiame parlamento posėdyje.
Palikta per daug vietos interpretacijai
Advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras naujienų portalui tv3.lt teigė, kad nors pakoreguotas įstatymo projektas ir geresnis nei pirminė jo versija, išlieka tam tikros rizikos zonos.
Įstatymo projekte rašoma, kad ryšių paslaugų teikėjai teikia duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai apie asmenis, kurių judėjimas yra apribotas. Profesoriaus teigimu, iš įstatymo nėra aišku, kokie tai asmenys.
„Tie, kurie priverstinai hospitalizuoti? Ar ir tie, kurie privalo būti saviizoliacijoje? Čia tikriausiai turimi omenyje tie asmenys, kurie privalo saviizoliuotis, bet iš įstatymo to suprasti negalima. Čia galima tik spėti ir numanyti“, – kalbėjo V. Mizaras.
Kita grupė asmenų, kurių duomenys būtų teikiami, yra tie, kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją. V. Mizaro teigimu, nėra aišku, kas yra įstatyme nurodytos nesaugios teritorijos.
„Ar čia turima omenyje užsikrėtusiųjų maršrutuose nurodytos vietos? Ar tai jau yra nesaugi teritorija? Jeigu kiekvieną tą tašką, kuriame apsilankė užsikrėtęs žmogus, laikysime nesaugia teritorija, turėsime labai didelę nesaugių teritorijų apibrėžtį. <...> Pagal šitą parašymą yra n interpretavimo galimybių. Tarkime, ar Šeškinės poliklinika yra nesaugi teritorija (ne vienam šios įstaigos darbuotojui nustatytas užsikrėtimas COVID-19 – aut. past.)“, – samprotavo pašnekovas.
Pasak jo, įstatymas numato ir saviizoliacijoje esančių asmenų ir joje neesančiųjų stebėjimą, o tai, V. Mizaro teigimu, jau primena masinį žmonių sekimą.
„Ši abstrakti formuluotė, kaip ji suformuota, leidžia taikyti ją visiems žmonėms. Jeigu bus daug viruso židinių, tada visi bus pradėti kontroliuoti, kur ir kaip juda. Tai yra masinis sekimas ir tai yra didelė problema konstituciniu, teisės į privatumą ir žmogaus orumo požiūriu“, – dėstė profesorius.
V. Mizaras kritikavo ir tai, kad įstatyme nėra nustatyta, kas tiksliai nuspręs, ar reikalingas šių priemonių taikymas, kas kontroliuos duomenų valdymą. Profesoriaus teigimu, neaiškios, abstrakčios, netikslios įstatymo rengėjų formuluotės palieka daugybę vietos interpretacijai.
„Abstrakcijų rinkinys kažkoks <...>. Jeigu jau siekiama teises riboti, tai ribojimai turi būti įstatyme suformuluoti aiškiai pačiame įstatyme, nepaliekant galimybių viešojo administravimo institucijoms plėsti ribojimus, juos detalizuoti ir pan. , – kalbėjo pašnekovas.
Įstatymas, anot V. Mizaro, nepalieka jokių saugiklių privačiam asmeniui, nebent, kaip juokavo profesorius, įsijungti telefono skrydžio režimą arba išimti telefono bateriją. Pašnekovo teigimu, tai, kad projekte numatyta teisė skųsti duomenų rinkimą, tai minimame kontekste labiau deklaratyvi nuostata, o ne efektyvi asmens teisių gynimo priemonė.
Pasak V. Mizaro, yra ir kitų priemonių, kaip mes galime užtikrinti žmonių apsaugą nuo šiuo metu susidariusio pavojaus. Profesoriaus nuomone, tam, kad būtų apsaugoti gyventojai, toks įstatymo projektas nėra būtinas.
„Šiuo atveju reiktų dėmesį labiau koncentruoti ties sveikatos priežiūros paslaugų stiprinimu ir jau nustatytų prevencinių priemonių vykdymu, kurios, beje, mano manymu, puikiai veikia. Ir neužsiimkime visokių papildomų nereikalingų dalykų, kenkiančių žmonėms, kūrimu. Nereikia krypti į kraštutinumus, kurie aiškiai peržengia teisių ribojimo proporcingumo reikalavimą ir dėl to išeina už teisėtumo ribų“, – sakė V. Mizaras.
Taiko ir kovai su terorizmu naudojamas priemones
Kitose šalyse taikomos skirtingos priemonės, norint sukontroliuoti karantine esančius žmones. Štai Lenkijoje neseniai pradėjo veikti telefono programėlė. Žmonės, kurie turi izoliuoti save namuose, darosi asmenukes ir įkelia jas į programą kaip įrodymą, kad jie nėra išvykę.
Programėlėje naudojamos lokacijos ir veido atpažinimo funkcijos. Pirmą kartą įkėlus nuotrauką, programėlė nereguliariais intervalais vis reikalauja pasidaryti nuotrauką, kurią vartotojas iš savo karantino vietos turi įkelti per 20 minučių – to nepadarius yra informuojama policija.
Pietų Korėjoje taip pat naudojama mobilioji programėlė leidžianti sekti žmones, kuriems liepta niekur nevykti iš namų ir palaikyti ryšį su prižiūrėtojais, jiems vis pranešant apie savo būklę.
Karantine esantys žmonės programėlės pagalba pareigūnams pateikia savo būsenos atnaujinimus. Jei yra išeinama iš karantino zonos, programėlė išsiunčia perspėjimą tiek programėlę naudojančiam žmogui, tiek pareigūnui.
Izraelis patvirtino elektroninė pacientų sekimą naudojant skaitmeninę technologiją, kuri iki šiol buvo naudojama tik kovai su terorizmu. Ši technologija pirmą kartą naudojama civiliams gyventojams. Šalies vidaus saugumo agentūra gali sekti asmenų telefonus, kad išsiaiškintų, kur buvo koronavirusu užsikrėtęs asmuo ar galimas šio viruso nešiotojas ir su kuo jie kontaktavo.
