Balandžio 16 d., antradienis
Vilnius +7°C
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

REKLAMA

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
Komentuoti
8
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Lietuva prieš 20 metų
117
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena)

Medikai: protrūkį suvaldysime tik prasirgus didžiajai visuomenės daliai

2020-04-02 17:37 / šaltinis: tv3.lt / aut.
Autorius(-ė) Aigustė Tavoraitė
2020-04-02 17:37

Kai Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, gyvena griežto karantino sąlygomis, kitos valstybės renkasi kitą pandemijos suvaldymo strategiją. Štai netolimoje Švedijoje gyvenimas nestoja kaip tik siekiant, kad visuomenėje būtų kuo daugiau virusu jau persirgusiųjų. Portalo tv3.lt kalbinti specialistai patvirtina, kad įgytas bendras visuomenės imunitetas lemia protrūkio nuslopimą. Kita vertus, ekspertai tokių panašių priemonių taikymą mūsų šalyje laikytų nelabai etišku.

Koronavirusas (nuotr. Fotodiena)
117

Kai Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, gyvena griežto karantino sąlygomis, kitos valstybės renkasi kitą pandemijos suvaldymo strategiją. Štai netolimoje Švedijoje gyvenimas nestoja kaip tik siekiant, kad visuomenėje būtų kuo daugiau virusu jau persirgusiųjų. Portalo tv3.lt kalbinti specialistai patvirtina, kad įgytas bendras visuomenės imunitetas lemia protrūkio nuslopimą. Kita vertus, ekspertai tokių panašių priemonių taikymą mūsų šalyje laikytų nelabai etišku.

REKLAMA
8

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistės Daivos Razmuvienės teigimu, paprastai imunitetas įgaunamas, kai žmogus praserga viena arba kita liga arba yra paskiepijamas nuo vienos ar kitos ligos. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Koronavirusas plinta Lietuvoje
(117 nuotr.)
(117 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta Lietuvoje

„Taip, šiuo atveju, kadangi šis virusas dar yra ganėtinai jaunas ir kitos šalys – iš pradžių Jungtinė karalystė, taip pat ir kol kas Švedija – nesiima tokių griežtų priemonių siekiant užkirsti viruso plitimą visuomenėje. 

REKLAMA
REKLAMA

Tokiu atveju laikomasi nuostatos, kad jaunimas tegu praserga, o vyresniems senjorams, kurie toje pačioje Švedijoje gyvena atskirai, o ne su vaikais, reikalingas didžiulis dėmesys ir apsauga“, – kalbėjo specialistė. 

REKLAMA

Pavojinga ir jauniems

Tačiau kartu pašnekovė atkreipė dėmesį, kad ir minėtose šalyse požiūris į ligos suvaldymą ėmė keistis pradėjus sirgti ir jaunesniems žmonėms. 

„Tą jau matome ir šiandien Lietuvoje, kad serga jaunesni nei 40 metų asmenys. Iš esmės niekas negali pasakyti, kokia bus ligos išeitis.

Tą rodo jau ir Europoje užfiksuotos 13, 15 metų asmenų mirtys. Taigi negali paleisti to proceso virusui plisti laisvai, nes nežinai, kaip toliau jis elgsis, kokios jo savybės. Taip, žinome pagrindinius plitimo, užsikrėtimo būdus, inkubacinį laikotarpį, tačiau dar yra daug nežinomųjų“, – pabrėžė D. Razmuvienė.

REKLAMA
REKLAMA

Jos teigimu, dėl to Jungtinė Karalystė jau ėmėsi griežtų priemonių, nors Švedija dar laikosi tos pačios pozicijos – tegu kuo daugiau praserga ir taip susidarys imunitetas.

„Kol kas kalbama, kad ten vyriausybė nesutaria su tokią strategiją siūlančiais mokslininkais, tai, reikia manyti, kad gal jie imsis panašių veiksmų kaip ir Jungtinė Karalystė.

Verta pastebėti, kad tokiu metu, kai ji pakeitė savo poziciją į griežtesnę, sergančiųjų skaičius jau buvo registruojamas labai nemažas. Taigi tas užkardymas, mūsų manymu, turėjo būti pritaikytas daug anksčiau“, – kalbėjo NVSC specialistė.

Praserga nieko nejausdami

Anot epidemiologų, tam, kad visuomenė įgytų imunitetą ir virusas taptų sezoninis, reikia, kad juo prasirgtų bent 60–70 proc. populiacijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau pabrėžiama, kad daug kas gali prasirgti ir taip įgyti imunitetą nieko nejausdamas.  

„Taip jau yra, kad prie visų naujų virusų atsiradimo viena populiacijos dalis serga sunkiai, kiti – vidutiniškai, dar kiti – besimptome forma. 

Taigi galima prasirgti nieko nejaučiant ir įgyti imunitetą. Populiacijoje turi būti apie 60–70 proc. žmonių su imunitetu, kad tas virusas nebeturėtų galimybės save realizuoti ir taptų sezoniniu. Taip yra ir su gripu – juo kasmet dalis žmonių suserga, tačiau kai daug žmonių jau turi imunitetą, tie sergamumo skaičiai nebėra tokie aukšti“, – aiškino D. Razmuvienė.  

Kada virusas mažiau pavojingas

Gydytojo infektologo prof. Alvydo Laiškonio teigimu, sužinoti, ar turime imunitetą šiam virusui, padeda vadinamieji greitieji testai.

REKLAMA

„Nors sergamumą jie parodo tik po 4–5 dienų, tačiau jie padeda nustatant susiformavusį imunitetą. Tik tokiu būdu galima dėl to įsitikinti.

O kolektyvinis imunitetas, kad nesirgtų dauguma žmonių, turi būti pakankamai aukštas. Kai virusas daug mažiau žmonių „atakuoja“, yra mažiau sergančiųjų, tada pradedama galvoti, kad virusas yra vis mažiau pavojingas“, – pastebėjo gydytojas.

Profesorius priminė, kodėl kalbant apie skiepus reikalaujama, kad būtų paskiepyta 95 proc. populiacijos.

„Jei yra 100 žmonių ir 95 proc. jų yra užsisiuvę kišenes, tai vagis niekaip nesuras tų 5 žmonių, kurių kišenės neužsiūtos. Taip ir kuo bus daugiau persirgusių žmonių, bus mažesnė viruso plitimo tikimybė. 

REKLAMA

Taigi, jei žmonės laikysis individualių apsaugos priemonių ir karantino, tai virusas irgi neras to kelio ir jam pakaks gal mažesnio procento prasirgusių, nes virusas neturės imlaus kontingento“, – aiškino A. Laiškonis.

Vis dėlto, kaip elgsis virusas, pasakyti dar sunku, konstatuoja medikai.

„Jau yra aprašoma, kad persirgę suserga ir antrą kartą, tad dar visko numatyti neišeina“, – sakė pašnekovas.

Taikyti modelį nebūtų etiška

Komentuodama Švedijoje taikomą modelį D. Razmuvienė kartu pabrėžė, kad teoriškai pas mus jis būtų sunkiai įsivaizduojamas dėl kitokios socialinės ir demografinės aplinkos.

„Lietuvoje neretai yra taip, kad tėvai gyvena su vaikais, anūkais. Taigi, sunku juos kažkaip atskirti, o viruso platinimas vis tiek vyks per tuos asmenis, kuriuos, galvojame, kad jie sirgs lengviau. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet virusui, kita vertus, kaip minėjau, visiškai vienodai, kokios esi specialybės ir amžiaus, jis randa terpę. Kiti turi lėtinių ligų, kiti net nežino, kad turi kokią silpną vietą. Taigi, toks rizikingas viruso valdymas nebūtų priimtinas“, – akcentavo ji.

Prof. Vytautas Usonis taip pat yra pastebėjęs, kad tokia strategija nebūtų etiška. 

„Galime prisiminti garsiąją ispaniškojo gripo pandemiją, kitas pandemijas, kurių metu praserga labai daug žmonių, bet visuomenei įgijus imunitetą epidemija savaime sumažėja. Tokia yra klasika, bet kartu reiktų vertinti, kokia viso to kaina. Jei nieko nedarome, atšaukiame visus karantinus, reikia labai pagalvoti. Juk jei jauni serga lengvai, dauguma senjorų sunkiai ir miršta. Taigi, matyt, būtų labai ciniška taip kalbėti“, – portalui yra sakęs gydytojas.

REKLAMA

Anot jo, šalys pradeda strategiją keisti, nes tai nebūtinai pasiteisina epidemiologine prasme, bet tai visiškai nepriimtina šiuolaikinės visuomenės normų prasme.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje patvirtinti 649 koronaviruso atvejai. Per paskutinę parą patvirtinti 68 nauji koronaviruso atvejai. 

Nuo koronaviruso iki šiol Lietuvoje mirė 9 asmenys. Pasveikusiais laikomi 7 žmonės. 

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad per paskutinę parą buvo ištirti 2444 mėginiai, o iki šiol nuo pandemijos pradžios atlikta 15635 tyrimai. 

REKLAMA

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų