REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
117
Vytautas Kasiulevičius (nuotr. stop kadras)

„Kadangi matome, kad karantinas kol kas, atrodo, veikia, reikėtų pradėti ruošti jo švelninimo priemones nuo balandžio 14 d. Jei, aišku, infekcijos plitimą pavyks valdyti“, – tokią mintį trečiadienį vykusio Seimo sveikatos reikalų komiteto metu iškėlė VU Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius.

117

„Kadangi matome, kad karantinas kol kas, atrodo, veikia, reikėtų pradėti ruošti jo švelninimo priemones nuo balandžio 14 d. Jei, aišku, infekcijos plitimą pavyks valdyti“, – tokią mintį trečiadienį vykusio Seimo sveikatos reikalų komiteto metu iškėlė VU Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius.

REKLAMA

Kartu reaguodamas į posėdyje svarstytus aktualias COVID-19 infekcijos plitimo prevencines priemones jis priminė, į ką šiuo metu yra svarbiausia atkreipti dėmesį. 

„Pirmiausia turime prisiminti rizikos grupių testavimą. Visi karščiuojantys pacientai turi būti traktuojami kaip COVID-19 pacientai ir turi būti testuojami. 

Ligoninėse nuolat turi būti tiriami medikai ir hospitalizuoti į ligonines pacientai, nes jie tampa užkrėtimo šaltiniu. Taigi šis testavimas yra būtinas, galima jį identifikuoti kaip rizikos grupių testavimą, bet tai yra labai svarbu daryti“, – kalbėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Profesorius pabrėžė, kad kitas svarbus dalykas – medikų darbuotojų apsauga. 

„Taip pat ir tų medikų, kurie tiesiogiai su pacientais dirba pirminėje grandyje. Tie, kurie dirba nuotoliniu būdu, visai kas kita, tačiau visi kiti, dirbantys su bet kokiais pacientais yra rizikos grupėje“, – sakė V. Kasiulevičius.

REKLAMA

Tikslinga tirti kas 7 paras

Kartu jis pabrėžė, kad tyrimus medikams kas septynias paras atlikti yra tikslinga.

„Noriu priminti, kad daug yra asimptomių infekcijos nešiotojų. Tą parodė kruizinio laivo „Diamond princess“ patirtis. Kaip parodė tyrimai, dalis asimptomių pacientų jau turėjo pokyčių krūtinės ląstos rentgenogramose sergant virusu ir jie taip pat užkrėtinėjo kitus“, – sakė gydytojas.

Jo teigimu, kol kas nėra aiškus ir sergančiųjų COVID-19 pasveikimo algoritmas. 

„Kol kas nėra aišku, kaip pacientas išvyksta iš ligoninės į namus, kaip jis pasveiksta. Gal dėl sunkių pacientų ir aiškiau, bet lengvus pasveikusius pacientus irgi reikėtų testuoti, nes šiaip yra žinoma, kad virusas intensyviausiai skiriamas 7 paras. Tuo metu net iki 21 paros nuo susirgimo gali išlikti užkrėtimo tikimybė. 

REKLAMA
REKLAMA

Taigi reikia labai aiškios strategijos, kad reikalingi du neigiami tepinėliai, kur jie bus atlikti. Gydymo įstaigos, dabar perėjusios į nuotolinį režimą, kol kas kratosi šios funkcijos. Galbūt galima galvoti apie mobilias stoteles tokiems pacientams“, – siūlė V. Kasiulevičius.

Siūlo paruošti karantino švelninimo priemones

Profesorius kartu prakalbo ir apie galimą karantino švelninimą.

„Karantino griežtai būtina laikytis, kaip numatyta, iki balandžio 13 d., tačiau kartu parengti planą jo švelninimui nuo 14 d., aišku, jeigu mums seksis valdyti infekciją. 

Kol kas iš pirmų požymių atrodo, kad karantinas lyg ir veikia. Tada būtų galima galvoti apie žemės ūkio, prekybos, paslaugų tam tikrų sektorių įjungimą, galiausiai paleidžiant mokymo įstaigas, viešbučių ir viešojo maitinimo įmones“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, jei karantinas pasiteisins, reiktų tikėtis, kad protrūkį pavyks suvaldyti iki birželio mėnesio. Tačiau reikia ruoštis ir rudeniui, kitam pavasariui.

Reikalingi dvejopi tyrimai

Pratęsdamas gydytojo mintį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad jei dabar kariaujame su nematomu priešu – virusu, visų pirma reikia žinoti, kur jis yra. 

„Dėl to ir atliekami dvejopi tyrimai – ir skryningo, ir epidemiologinės priežiūros, kur yra infekcija. Visgi dabar tyrimai rodo, kad kai kuriose šalyse 6 iš 7 asmenų lieka nediagnozuoti.

Ir 79 proc. atvejų kitus užkrečia arba besimptomiai atvejai, arba tie lengvai sergantieji. Tad jei dabar testuosime tik reaktyviai, kitaip sakant, tik tuos  žmones, kurie patys ateina ar jau turi klinikinių simptomų, tai daug atvejų praleisime ir nematysime realios situacijos“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

REKLAMA

Jo teigimu, Kinijos pavyzdys rodo, kad reikia aktyviai ne tik ieškoti, bet ir testuoti kontaktus u sergančiuoju.

„Dabar daug diskutuojama apie skirtingus tyrimus nustatant COVID-19 reikšmę. Noriu pabrėžti, kad reikalingi abu tyrimai – ir serologiniai, ir molekuliniai. Jei vieni rodo, kad žmogus serga šiuo metu, kiti gali parodyti, kad jis jau yra prasirgęs. 

Tai ypač svarbu kalbant apie medikus, nes dalis jų jau gali būti persirgę ir turėti imunitetą“, – pastebėjo jis.

Svarbiausia informacija apie koronavirusą

Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

REKLAMA

Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.

ARBA 

Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.

2) Sveikatos priežiūros specialistai.

3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.

REKLAMA

SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.

Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.

Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.

Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).

REKLAMA

Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).

Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų