Koronaviruso pandemija pasaulyje sukels recesiją, sutinka BNS kalbinti ekonomistai. „Luminor“ analitikas mano, kad precedento neturinčios ekonomikos gelbėjimo priemonės galėtų būti veiksmingos, jeigu bus išvengta panikos ir neapgalvotų veiksmų, tuo metu „SME Finance“ ekonomistas sako, kad siūlomas naujasis Maršalo planas gali būti rizikingas, nes smarkiai padidins įmonių ir valstybių skolas. 

Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)

Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)

„Pirminiai rezultatai rodo, kad kritimas yra įspūdingas ir atsigavimas yra pakankamai lėtas (...) Manau, kad pasaulio ekonomika patirs šiais metais recesiją, tai tikrai retas reiškinys“, – BNS sakė Žygimantas Mauricas. 

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovui pareiškus, kad šios krizės koordinavimo mastas turi būti didesnis už praėjusio amžiaus Maršalo planą, ekonomistas teigė, kad jau dabar planuojamos priemonės yra didžiausios nei kada nors. 

„Bent planuojamos ekonomikos skatinimo priemonės yra neturinčios precedento, tokių niekada nėra buvę, nes tokių institucijų tokios svarbos, kurios galėtų daryti tokią didelę įtaką ekonomikai, tais laikais nebuvo (...) Jeigu FED'as (Federalinė rezervų sistema, JAV centrinis bankas – BNS) jau galvoja teikti paskolas netgi tiesiogiai įmonėms arba dalyti pinigus gyventojams, tiesiog čekius siųsti į namus, vadinami „pinigai iš sraigtasparnio“ – tai beprecedentis dalykas“, – kalbėjo Ž. Mauricas. 

REKLAMA

Tuo metu „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad raginimai paruošti naująjį Maršalo planą yra kiek perdėti.

„Man atrodo, kad su tuo Maršalo planu yra perlenkiama lazda, gal ta komunikacija naudojama, kad nuraminti rinkas, bet kažkokios didelės logikos tame nematau“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Pasak jo, rengiant pasaulinį Maršalo planą ir persistengiant su ekonomikos skatinimu, galima įžvelgti ir tam tikrų rizikų.

„Matau pasaulinio Maršalo plano grėsmę dėl įmonių skolų. Realiai jis gali privesti prie dar didesnių skolų. Kinijoje, pavyzdžiui, 2008 metais įmonių skola buvo 98 proc. nuo BVP, dabar – jau 150 proc.“, – sakė jis.

„Beatodairiškas pinigų spausdinimas gali privesti prie to, kai bus kita krizė ateityje, į ją įmonės ateis su gerokai didesne skola. Man asmeniškai atrodo, kad yra jau per daug to ekonomikos skatinimo“, – pažymėjo A. Izgorodinas.

Analitikas pastebi, kad euro zonos šalys, kuriose koronavirusas plinta labiausiai – Italijoje ir Ispanijoje – jau turi tam tikrų problemų pasiskolinti rinkose, todėl euro zonai būtų logiška išleisti obligacijas viso regiono vardu.

„Ką galėtų padaryti euro zona – imtis koordinuotų veiksmų, paskaičiuoti, kiek visas blokas ketina pasiskolinti ekonomikos skatinimui, ir išleisti obligacijas ne atskiros valstybes, o visa euro zona. Tokiu atveju būtų kompensuojama problema Italijai ir Ispanijai“, – sako ekonomistas.

Paklaustas, kiek veiksmingos bus visos ypatingos priemonės, Ž. Mauricas teigė, kad svarbiausias kliuvinys yra baimė ir neapgalvoti sprendimai, bet suvaldžius paniką galima būtų išvengti ypač sunkių pasekmių, nes „epidemijos netrunka amžinai“. 

REKLAMA

„Sunku dabar vertinti, nes didžiausias priešas tebėra baimė ir neapgalvoti sprendimai, ypač įmonių, kurios gali, nežiūrint visų skatinimo priemonių žadamų, ir jau esamų, nutraukti savo veiklą, tokiu būdu pradėdamos užkurti negrįžtamą grandinę – nes gali prasidėti grandininė reakcija ir tada gali bankrutuoti kitos įmonės, išaugti nedarbo lygis“, – aiškino ekspertas.

Galimi padariniai: ekonomikos nuosmukis ir infliacija

Luminor“ ekonomisto teigimu, naujoji krizė baigsis, tačiau po jos teks gyventi su pasitelktų priemonių rezultatais. 

„Ir galbūt kitas klausimas vėliau kils, kai tą krizę įveiksime anksčiau ar vėliau, kaip tas priemonės reikės nutraukti. Įžengėme į visiškai nepatirtą teritoriją, kurioje pasaulis niekada nėra buvęs. (...) Gali lemti masinį nacionalizavimą ištisų sektorių, nes net ir Amerikoje yra planuojama, kad vyriausybės ar netgi centriniai bankai tam tikrus akcijų paketus, tikėtina, pirks tam tikrų sektorių įmonių, tarkime, avialinijų ir kitų. (...) Įvyks precedento neturinti ekonomikos transformacija“, – kalbėjo Ž. Mauricas. 

Jo teigimu, viena iš pasekmių – infliacija, nes šįkart įliejami pinigai, priešingai negu 2009 metais, nusės ne tik finansų institucijose ir akcijų rinkose. 

„Gali būti taip, kad galų gale turėsime infliacijos didelį šoką, kurio pasaulis jau nematė ilgus metus (...) Pinigai tiesiogiai dalijami namų ūkiams, kaip Amerikoje, smulkioms įmonėms garantijos duodamos, taip pat gyventojams kompensuojamos pajamų netekimas. Tai visa tai ilgainiui gali išlaisvinti infliacijos spiralę“, – sakė Ž. Mauricas. 

REKLAMA

A. Izgorodinas mano, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet euro zonos ekonomika gali smukti netgi labiau nei per 2008-2009 metų finansų krizę, bet dabartinį nuosmukį turėtų pakeisti didelis „atšokimas“.

„Man asmeniškai atrodo, kad euro zonos nuosmukis gali būti dar didesnis nei per pasaulio finansų krizę, nes fiziškai kai kurie sektoriai stojo iki nulio. Bet iš kitos pusės manau, kad ir atsigavimas gali būti pakankamai staigus, tada, kai bus pažabota ta epidemija, žmonės grįš į darbą, ekonomikos skatinimas gali suveikti ir turėsime V formos krizę – didelis nuosmukis ir didelis atšokimas“, – teigė A. Izgorodinas.

Jis pažymėjo, kad Lietuva šiemet dėl perteklinės prekybos, geresnių skolinimosi sąlygų ir didesnio verslo ir valstybės rezervo krizei yra pasiruošusi daug geriau nei 2008 metais.

Karantinas negali tęstis neribotai 

Ž. Maurico teigimu, karantinas yra būtina priemonė epidemijos atveju, tačiau jo pratęsimas Lietuvoje turės būti labai gerai pasvertas. Pasak jo, įprastai jis taikomas ne ilgiau nei du mėnesius. 

„Reikia suvokti, kad tai yra lenktynės su laiku, nes karantino pagrindinė užduotis – išgelbėti žmonių gyvybes, tačiau kiekviena papildoma karantino savaitė daro vis didesnę žalą ekonomikai. (...) Jeigu laikysime daugiau nei du mėnesius, tarkime, prasidės negrįžtami procesai ir su kiekviena savaite auga tikimybė, kad prasidės grandininė reakcija, kurios nebepajėgs sustabdyti niekas – nei pilami pinigai į rinką, nei Vyriausybės ekonomikos skatinimo programa“, – sakė Ž. Mauricas. 

REKLAMA

Anot jo, esama tyrimų, kurie rodo, kad per ilgas karantino laikotarpis gali lemti dar didesnius gyvybių praradimus, nei pati epidemija, nes „žmonės, praradę viltį, pradeda žudytis, gerti ir panašiai“.

N. Mačiulis: karantinui užsitęsus, ekonomika gali smukti 20 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad neigiamą karantino poveikį jau pajuto maždaug 20 proc. Lietuvos ekonomikos.

„Maždaug 20 proc. Lietuvos ekonomikos yra smarkiai tiesiogiai paveikta karantino. Kelionių organizavimas, viešbučiai, maitinimo įstaigos, kirpyklos, kitos paslaugų įmonės, kurios uždarytos visiškai ir negauna jokių paveiktų srautų“, – LRT laidoje „Forumas“ sakė N. Mačiulis.

Jis skaičiuoja, kad jei karantinas tęsis šešias savaites, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) kris apie 10 proc., jei užsitęs 12 savaičių, tuomet kritimas gali siekti ir 20 proc.

„Duobė, akivaizdu, kad bus labai gili ir Vyriausybei ir Finansų ministerijai tenka sunkus uždavinys – amortizuoti tą laikotarpį“, – teigė ekonomistas.

Anot jo, kritęs elektros energijos suvartojimo lygis rodo, kad kai kurių įmonių veiklos apimtys yra sumažėjusios.

„Pavyzdžiui, galima žiūrėti tokius rodiklius kaip elektros energijos suvartojimas, jis jau yra labai kritęs. Tai reiškia, kad kai kurių įmonių veikla paslaugų sektoriuje, mažmeninėje prekyboje, pramonės sektoriuje yra sumažėjusi ir elektros energijos yra suvartojama mažiau“, – sakė N. Mačiulis.

EBPO ragina ruošti naują ekonomikos skatinimo planą

EBPO vadovas Angelis Gurria pirmadienį paragino pasaulį dėl koronaviruso krizės paruošti naują ekonomikos skatinimo planą, kuris būtų didesnis už praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio Naująjį kursą ir Maršalo planą.

REKLAMA

Anot jo, pasaulinės recesijos tikimybė pirmąjį šių metų pusmetį vis labiau didėja, todėl esą būtų logiška imtis veiksmų, kad būtų išvengta užsitęsusios recesijos.

ES masto Maršalo planą parengti ragina ir Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
REKLAMA
Eurai (nuotr. Fotodiena.lt)
Eurogrupė (eurozonos finansų ministrų taryba) susitarė dėl Europos ekonomikos rėmimo plano per naujojo koronaviruso pandemijos krizę. Jo vertė – 500 milijardų eurų, teigiama ...
Koronavirusas (nuotr. Scanpix)
Lenkijos vyriausybė pranešė jau šį mėnesį pradėsianti švelninti griežtas koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemones. „Lenkijoje koronaviruso užkratas plinta ne taip ...
Koronavirusas (nuotr. Scanpix)
Su koronavirusu kovojančioms penkioms pagrindinėms šalies ligoninėms ketvirtadienį dalinama iš Kinijos atskraidinta apranga, pranešė Sveikatos pasaugos ministerija (SAM). ...
Borisas Johnsonas (nuotr. SCANPIX)
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ketvirtadienį buvo perkeltas į įprastą palatą iš ligoninės intensyviosios priežiūros skyriaus, kur buvo gydomas dėl ...
Specialistai aiškina: kaip ir kodėl nusprendžiama, kad žmogus mirė nuo koronaviruso (nuotr. stop kadras)
Koronaviruso aukų Lietuvoje daugėjant, vis dažniau diskutuojama, ar teisinga teigti, kad garbaus amžiaus ar sunkių ligonių mirties priežastimi reikia įvardyti būtent COVID-19. ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų