Sveikatos apsaugos ministerija ragina vyresnio amžiaus žmones vengti bet kokio išėjimo iš namų, nes jie yra rizikos grupėje. Tačiau sostinės viešuosiuose tualetuose dirbantys asmenys, kurių nemaža dalis yra vyresnio amžiaus, privalo kasdien prižiūrėti ir valyti šias vietas, kuriuose knibžda ligų sukėlėjai. Kaunas pranešė, kad paskelbus karantiną uždarė viešuosius tualetus. O Klaipėdoje yra tik automatiniai, kurie patys išsivalo.

Viešieji tualetai Vilniuje (nuotr. Nerijus Gliaudelis)

Viešieji tualetai Vilniuje (nuotr. Nerijus Gliaudelis)

Vilniaus miesto viešajame tualete dirbanti Aldona (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) tv3.lt teigė esanti sunerimusi, kad karantino metu privalo eiti į darbą ir valyti tualetus.

„Beveik visi viešuosiuose miesto tualetuose dirbantys žmonės yra rizikos grupėje pagal amžių, apie 60 metų. Daugelis jų turi ne vieną ligą. Tačiau niekas į tokius darbuotojus nereaguoja. Mes visi privalome eiti į darbą,  prižiūrėti bei tvarkyti tualetus.

Mirti vis tiek reikės, bet dar nesinori. Čia eina ir visokie benamiai – iš kur man žinot, iš kur jis atėjo. Jis viską padarė ir išėjo, o visos bacilos mums liko patalpoje“, – pasakojo moteris.

REKLAMA

Pasak pašnekovės, karantino metu Lietuvoje daug kas užsidaro, kad apsisaugotų nuo koronaviruso plitimo, tačiau viešieji sostinės tualetai dirba ir net po 11 valandų.

„Niekas nereaguoja. Paskambinus į savivaldybę, išgirdau, kad tai bendras pasiūlymas, kad vyresni žmonės neitų iš namų. Niekas nieko nesprendžia, nors šiam kriziniam laikotarpiui pastatytų biotualetus. Darbuotojams galėtų apiforminti kaip atostogas ar dar kaip nors.

Šiuo metu per dieną į tualetą ateina apie dešimt žmonių. Niekas nežino, iš kur tie žmonės atėjo – čia didžiulė rizika. Jie ateina ir išeina, o mums reikia eiti po jų, valyti ir galvoti, ar aš neprisirinksiu virusų“, – guodėsi Aldona.

'Auksinis' tualetas

Vilniaus miesto viešuosius tualetus prižiūrinčios bendrovės „BSS grupė“ atstovė teigė, kad viešieji tualetai priklauso savivaldybei ir nuo jų priklauso, ar juos uždaryti, ar ne.

„Mes stengiamės apsaugoti savo darbuotojus, bet ne visada viskas yra vien mūsų galioja. Kai kurie jų išeina atostogų, ar paima prastovas – ne visi dirba pilnu pajėgumu“, – atsakė bendrovės atstovė.

Vilnius viešųjų tualetų neketina uždaryti

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė ryšiams su visuomene Neringa Kolkaitė atsakė, kad sostinėje yra dešimt viešųjų tualetų, kuriais kasdien rūpinasi konkursą laimėjusi bendrovė.

Viešieji tualetai valomi ir prižiūrimi kasdien, o dezinfekuojami kas valandą.  Aptarnaujantis personalas aprūpintas pirštinėmis, kaukėmis, darbiniais drabužiais, kurie skalbiami po kiekvienos darbo dienos.

Pastebėjome, kad paskelbus karantiną, lankytojų skaičius sumažėjo iki 20 procentų, todėl kol kas neplanuojame visiškai uždaryti miesto viešųjų tualetų ar juos pakeisti į biotualetus“, – atsakė savivaldybės atstovė.

REKLAMA

Kaunas jau uždarė

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigė, kad bendrovė „Kauno Švara“ rūpinasi viešaisiais tualetais.

„Žmonių judėjimas mieste gerokai pasyvesnis. Bet kokie renginiai, tęsiantis karantinui, yra uždrausti. Miestas ir toliau ragina kauniečius likti namuose, vengti viešų vietų. Todėl kol kas poreikio kilnojamiems biotualetams nematyti.

Tuo metu stacionarius viešuosius tualetus administruojančiai bendrovei „Kauno švara“, kaip ir visoms savivaldybės įmonėms, yra perduoti pavedimai pasirūpinti savo darbuotojais, ypač vyresnio amžiaus žmonėmis, sudarant sąlygas išvengti papildomų rizikos faktorių“, – atsakė A. Pakalniškis.

Bendrovės „Kauno Švara“ viešųjų ryšių atstovas Jonas Tumpa teigė, kad jie prižiūri tris Kauno miesto viešuosius tualetus, kurie šiuo metu yra uždaryti.

„Su lig karantino paskelbimu, uždarėme ir viešuosius tualetus“, – sakė J. Tumpa.

Pajuokos objektu tapęs viešasis Varėnos tualetas: ką už tiek galima nupirkti?

Klaipėdoje – tik automatiniai, patys išsivalantys

Klaipėdos miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tv3.lt teigė, kad šiuo metu savivaldybėje veikiantys viešieji tualetai yra tik automatiniai, kurie patys išsivalo.

„Klaipėdoje yra du dideli automatiniai tualetai, kurie priklauso savivaldybei. Ten porą kartų užeina darbuotojas, tik pasižiūri, ar viskas gerai, nes tualetai patys automatiškai išsivalo. Dar du automatiniai yra reklaminės kompanijos pastatyti tualetai, kuriuos jie prižiūri.

Taip pat yra vienas tualetas pajūryje, kuriame sėdi žmogus, tačiau šiuo metu jis neveikia“, – teigė I. Šakalienė.

REKLAMA

Didžiausios klaidos karantino metu: keturios rekomendacijos

Lietuvoje tęsiantis karantinui, specialistai perspėja, kad ne visi žmonės tinkamai saugosi nuo koronaviruso plitimo. Koronavirusu galima užsikrėsti įkvėpus oro lašelių ar jiems patekus į organizmą per akis, rankas, palietus paviršius. Vyresni nei 60 metų žmonės, turintys lėtines ligas primygtinai raginami likti namie, nevaikščioti po parduotuves ir vaistines, nesusitikinėti su kitais žmonėmis.

Po pokalbių su specialistais BNS išskiria keturias rekomendacijas, kurių žmonės ne visuomet žino ir laikosi:

1. Būnant lauke saugiu laikomas dviejų metrų atstumas. Gyventojai, ypač vyresni ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, turi stengtis būti namie, o esant reikalui rinktis nuošalesnes vietas, vengti apgultų pažintinių takų ir parkų, vaikai negali žaisti kartu.

2. Grįžus iš lauko su muilu bent pusę minutės plauti rankas, geriau tinka skystas muilas. Viršutinius drabužius pakabinti atskirai nuo kitų, batus nušluostyti muiluotu šiltu vandeniu ir pastatyti atskiroje vietoje toliau nuo kitos avalynės. Svarbu neliesti veido, čiaudėti į alkūnę.

3. Patalpose svarbu valyti dažnai liečiamas vietas – durų, šaldytuvo rankenas, raktus, nuotolinio valdymo pultelius, telefonus. Patalpas valyti buitiniais plovikliais pagal instrukciją arba tirpalu – litrui šilto muiluoto vandens reikia 20 gramų sodos. Svarbu vėdinti patalpas.

4. Saviizoliacija grįžus iš užsienio būtina dvi savaites, nes užsikrėtę žmonės gali skleisti virusą net nenujausdami jokių ligos požymių. Iš oro uosto jie turėtų nevykti visuomeniniu transporto, grįžę gyventi atskirai ir nepalaikyti jokio fizinio kontakto su kitais žmonėmis.

REKLAMA

Ką daryti ir ko nedaryti darbdaviams šalyje paskelbus karantiną?

Vyriausybei nuo kovo 16 iki 30 dienos imtinai paskelbus karantiną, šalyje gyvenimas iš dalies sustojo, o darbdaviams ir darbuotojams kyla dilemų, kaip išgyventi laikiną periodą, kurio metu gali sumažėti darbo apimtys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešime pabrėžia, kad darbo santykiai reikalauja darbuotojų ir darbdavių sutarimo, todėl rekomenduojama ieškoti abiems pusėms priimtinų sprendimų. Jokiais būdais negalima versti darbuotojų pasiimti kasmetinių ar nemokamų atostogų, jei darbuotojas to nepageidauja.

Kokia veikla uždraudžiama karantino metu:

Švietimo ir ugdymo įstaigų, dienos bei užimtumo centrų veikla.

Kelionės – atvykimas. Į Lietuvą negalima atvykti užsieniečiams. Išimtis daroma, jeigu vykdomas komercinis tarptautinis krovinių vežimas, taip pat į šalį patekti gali užsieniečiai, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, diplomatai, NATO kariai ir aptarnaujantis personalas bei jų šeimų nariai.

Kelionės – išvykimas. Lietuvos piliečiams draudžiama išvykti iš šalies. Išimtis daroma, kai žmonės grįžta į savo namus užsienyje, vyksta į darbo vietą užsienyje arba jeigu leidžia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas. 

Negali vykti jokie renginiai ir susibūrimai, organizuojami atvirose ir uždarose erdvėse.

Negalima sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.

REKLAMA

Uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.

Negalima parduotuvių, prekybos ir pramogų centrų veikla, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą. Toks pat draudimas galioja ir turgavietėms, išskyrus maisto turgus. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams.

Draudžiamas grožio paslaugų teikimas.

Negalima lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla.

Odontologijos paslaugų teikimas atidedamas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą.

Kokių priemonių galima imtis paskelbus karantiną:

NUOTOLINIS DARBAS. Tai labiausiai rekomenduojama darbo forma ekstremalios situacijos ir karantino metu, jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Už tokį darbą mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis.

Atkreipkite dėmesį, kad darbdaviai privalo tekinti darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu bent 1/5 viso darbo laiko, kai to paprašo:

1. Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja.

2. Darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų.

3. Darbuotojas, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.

REKLAMA

PRASTOVA. Darbo kodekse jau yra nustatyta, kad darbdavys darbuotojui arba jų grupei gali nustatyti prastovą, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Minimalioji mėnesio alga Lietuvoje siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“.

Siūloma priimti ypatingos skubos tvarka! Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Darbo kodekso pakeitimus, kurie leistų darbdaviui skelbti prastovą darbuotojui ar jų grupei, jeigu šalyje yra paskelbta ekstremali situacija arba karantinas, o darbuotojas negali dirbti nuotoliniu būdu ir nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną Vyriausybė yra numačiusi pagalbą darbdaviams. Siūloma, kad darbdavys darbuotojui prastovos metu mokėtų ne mažiau nei 40 proc. minimalios mėnesio algos per mėnesį, o 60 proc. nuo minimalios algos prisidėtų valstybė. Biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas prastovos metu, kai paskelbta ekstremali situacija, turės darbuotojui mokėti ne mažiau nei minimalią mėnesio algą.

REKLAMA

Kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, siūloma nustatyti, kad darbdaviams, būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui, kuri sudarytų 60 proc. nuo vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Tai yra skatinimas mokėti darbuotojams ne minimalią algą, bet darbo sutartyje sutartą darbo užmokestį. Subsidija galės būti mokama iki 3 mėnesių. Už šią subsidiją darbdavys turės išlaikyti darbo vietą ne trumpiau nei 6 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

DALINĖ PRASTOVA. Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius.

Kai mažinamas darbo valandų skaičius per dieną, viena darbo diena gali sutrumpėti ne mažiau nei 3 valandomis, pavyzdžiui, nuo 8 iki 5 valandų. Kai mažinamas darbo dienų skaičius per savaitę, viena darbo savaitė gali sutrumpėti ne mažiau nei 2  darbo dienomis, pavyzdžiui, nuo 5 iki 3 darbo dienų.

Už dirbtą laiką darbuotojas gauna darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, o už prastovos laiką – kaip už prastovą.

Dalinei prastovai taip pat galiotų pasiūlymai dėl subsidijų.

ATOSTOGOS. Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, darbuotojo prašymu jam gali būti skiriamos kasmetinės apmokamos atostogos. Pabrėžiame, kad darbdavys negali reikalauti arba versti darbuotojo išeiti kasmetinių apmokamų atostogų ir visiškai nerekomenduojama prašyti darbuotojo eiti nemokamų atostogų. Priešingu atveju, darbuotojams rekomenduojame kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

REKLAMA

Kasmetinių apmokamų atostogų trukmė per metus:

20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę,

24 darbo dienos, jeigu dirbama šešias dienas per savaitę,

25 darbo dienos darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai  ir dirba penkias dienas per savaitę.

30 darbo dienų darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai  ir dirba šešias dienas per savaitę.

Vyriausybė taip pat yra patvirtinusi kai kurių darbuotojų, kurie turi teisę į pailgintas atostogas, sąrašą.

SUSITARIMAS DĖL NE VISO DARBO LAIKO. Sumažėjus darbo apimtis galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Pagal Darbo kodeksą visu darbo laiku arba vienu etatu laikomas toks darbas, kai per savaitę dirbama 40 valandų. Jeigu darbuotojas sutinka, galima tartis dėl trumpesnio darbo laiko trumpinant dienos darbo valandas, darbo savaitę arba darbo mėnesį. 

Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojui naudingiau tokį susitarimą sudaryti terminuotai, pavyzdžiui, iki Vyriausybė atšauks karantiną.

Darbdavys negali reikalauti ar versti darbuotojo susitarti dėl ne visos darbo laiko prieš jo valią. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.

REKLAMA

NUŠALINIMAS NUO DARBO. Nušalinti nuo darbo darbuotoją galima tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai darbuotojas pasirodo darbe apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, taip pat kai to pareikalauja teisėsaugos institucijos arba kai tiriamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Jokiais kitais atvejais nušalinti darbuotojo nuo darbo negalima.

Siūloma priimti ypatingos skubos tvarka! Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo priimti Darbo kodekso pataisas, kurios valstybėje esant ekstremaliai situacijai leistų darbdaviui primygtinai siūlyti darbuotojui nuotolinį darbą, o šiam nesutikus – nušalinti nuo darbo, kai įtariama, kad darbuotojo sveikatos būklė kelią grėsmę kitiems kolegoms. Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas.

Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.

Draudžiama atleisti darbuotojus nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų

Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų – prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas.

ĮSPĖJIMO TERMINAI. Primename, kad kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.

REKLAMA

Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

IŠEITINĖS IŠMOKOS. Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką.

Išmokų dydžiai:

2 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus.

0,5 mėnesio vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.

Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.

Kuo žmogus ilgiau būna dirbęs, tuo ilgalaikio darbo išmoka didesnė, tačiau negali viršyti 3 mėnesių vidutinio atlygio. Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.

REKLAMA

RIBOJIMAI. Darbo kodeksas numato kai kurių darbuotojų apsaugą nuo atleidimo, kurios rekomenduojame griežtai laikytis.

Pavyzdžiui, darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų.

Negalima inicijuoti darbo sutarties nutraukimo su nėščia darbuotoja iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, taip pat negalima įspėti nėščios darbuotojos apie atleidimą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai.

Ar Lietuvos medikai pasiruošę kovoti su koronavirusu?

užkurinė
2020-03-20 16:45:06
Na ir SENOLĖ,60-metė???Baikit,žurnalistai įžeidinėt žmones.Ar nemokat lietuviškai rašyt?Pagyvenusi,vidut.amžiaus...ar paprastai moteris įeinanti į rizikos grupę...Kodėl jūs Adanžmkaus ir Almos nevadinat senoliais...jie tikrai jau toj grupėj...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Nijolė 2020-03-23 04:52:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
60 metų senolė,tik į pensijinis amžius nuo 65.   ATSAKYTI
Piktas 2020-03-20 19:47:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Meskit tą darbą! Tegul šika namuose. Sveikata brangiau. O žurnaliūgom patarčiau vieną- neįžeidinėkit žmonių!!!   ATSAKYTI
I. P 2020-03-20 19:06:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O ka daryti su anstoliais? As nemoku elktis elektroniu pastu. Taip dirbanti esu, bet liepe kazkokia pazima priduoti, ir koke suma apmoketa bus. Dabar esu vaiko biliotenije. Poto nezinau savo ir vaiku likimo is anstolio puses, kol esu pandemijos situatsijoj. Ka man daryti???    ATSAKYTI
Audra 2020-03-20 19:00:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tv skelbia vieną info, o realybė kitokia. Kas meluoja- realybė ar tv? Tv rizikuoja prarasti stabilų smegenų plovimo galią   ATSAKYTI
'Senolei' 2020-03-20 19:00:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Užleiskit vietą norintiems dibti. Kame problema?    ATSAKYTI
pimpis 2020-03-20 18:58:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Tai kur ponai nusisykti negi į šiukšlių dėžę ar ant gatvės...
   ATSAKYTI
užkurinė 2020-03-20 16:45:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Na ir SENOLĖ,60-metė???Baikit,žurnalistai įžeidinėt žmones.Ar nemokat lietuviškai rašyt?Pagyvenusi,vidut.amžiaus...ar paprastai moteris įeinanti į rizikos grupę...Kodėl jūs Adanžmkaus ir Almos nevadinat senoliais...jie tikrai jau toj grupėj...   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Šviesoforas (nuotr. 123rf.com)
Po koronaviruso krizės Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau kas šalies gyventojų laukia rudenį? Tikėtina, kad tikrieji koronaviruso pandemijos padariniai šalies ekonomikai ...
TV3 Žinios. Artimieji pasipiktinę: Vilniaus kapinėse žolės niekas nepjauna, nes niekas neprivalo (nuotr. stop kadras)
Didžiausiose Vilniaus Rokantiškių ir Karveliškių kapinėse artimųjų kapus lankantys žmonės širsta, nes kelią iki artimųjų kapų tenka skintis per nešienautą aukštą žolę, kurioje ...
Taršos mokestis sukėlė galvos skausmą: „Regitros“ atstovas pripažįsta, kad logikos – nėra (nuotr. stop kadras)
Nuo liepos registruojant automobilį tenka pakloti ir taršos mokestį. Žmonės skundžiasi, kad kai kurių automobilių „Regitros" duomenų bazėje nėra, o registruojant juos ...
Minint Žalgirio mūšio metines Galvės ežere koncertavo 100 muzikantų (nuotr. stop kadras)
Priešais Trakų pilį šiandien susirinkę tautiečiai galimai tapo Gineso rekordo liudininkais. Minint Žalgirio mūšio 610-ąsias metines Galvės ežere koncertavo 100 muzikantų. Ir ...
Karšto romano pabaiga – vyras panoro atgauti prarastus 12 tūkst. eurų
Meilės apakintas vyras dėl mylimosios paaukojo 12 tūkst. eurų. Petras neabejoja, kad naujoji draugė iš pat pradžių buvo sumaniusi planą, kaip ištraukti kuo daugiau pinigų iš jo ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų