Psichologai sako, kad lietuvių nerimą dėl koronaviruso skatina nežinomybė, o siekiant užkirsti kelią nepagrįstai panikai ir sąmokslo teorijų plitimui esminis vaidmuo tenka kokybiškam valdžios institucijų ir žiniasklaidos darbui.

Medicininė kaukė (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Medicininė kaukė (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

„Žmonių susidomėjimas, kuris girdimas pokalbiuose, pasimetimas, nežinojimas, kaip elgtis, gali atspindėti tam tikrus panikos ženklus. Nesakyčiau, kad tai tikrai yra panika, tiesiog žmonės yra sunerimę ir pasimetę, nelabai suprantantys, kas iš tikrųjų vyksta ir kaip jie turi elgtis“, – BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė, psichologė Jolanta Žilinskienė.

Europoje plintant naujajam koronavirusui COVID-19, Lietuvos vaistinių asociacija šią savaitę pranešė, kad apsauginės kaukės vaistinėse baigėsi. Jos išpirktos, nepaisant specialistų perspėjimų, kad kaukės reikalingos tik sergantiesiems, o sveikų žmonių apsaugai yra netinkamos.

Prekybos tinklas „Ermitažas“ BNS teigė, kad jų parduotuvėse nuo koronaviruso galintys apsaugoti FFP2 ir FFP3 tipo respiratoriai jau išparduoti. Statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklo „Kesko Senukai“ internetinėje svetainėje galimybės jų įsigyti taip pat nebėra.

REKLAMA

Kai kurios pramoninių prekių parduotuvės informuoja, kad išparduodi ne tik nuo koronaviruso galintys apsaugoti respiratoriai, bet ir dalis kitų pramoninių apsaugos priemonių.

„Šita savaitė kritinė, praėjusią dar turėjom likučių. Pirko viską, kas susiję su apsauga: respiratorius, kaukes, puskaukes“, – BNS teigė parduotuvės „Darbo drabužiai“ vadybininkas Tomas Jasiūnas.

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ sako, kad per pastarąją parą ypač išaugo kruopų, konservų pardavimai.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas, psichologas Antanas Kairys aiškina, kad tokia reakcija „normalus, žmogiškas reiškinys“.

„Žmonės bijo, jie bando ruoštis tai būdais, kuriais sugalvoja. Mes susiduriam su keliais dalykais: yra ribota pasiūla, nes įmonės nesitikėjo, kad taip greitai išpirks, taip pat yra gamybos strigimas Kinijoje, tačiau tuo pačiu metu turim žmonių norą apsisaugoti visais įmanomais būdais“, – BNS sakė A. Kairys.

„Kai dalis būdų dingsta, prasideda galvojimas „o kokius kitus būdus galime panaudoti toliau“. Tai tada ir yra griebiamasi kitų, neveiksmingų, priemonių. Šitoje vietoje žmonės veikia pagal receptą, kad geriau kažkas nei nieko“, – pridūrė jis.

Baimę skatina nežinomybė

Pasak psichologo, žmones gąsdina tai, kas yra nauja, su kuo anksčiau neteko susidurti. 

„Tai yra labai akivaizdu, lyginant koronavirusą ir gripą, – naujas virusas kelia daug didesnę baimę“, – sakė A. Kairys.

Anot jo, baimę didina ir tai, jog virusas yra nematomas.

„Jei tai būtų raudonos dujos, tai tu galėtum nuo jų bėgti ar žiūrėti, ar jų tavo aplinkoje yra, tuo tarpu viruso nepamatysi ir tai yra baisiau“, – sakė psichologas.

REKLAMA

„Mes nelabai gerai dorojamės su dalykais, kurie yra abstraktūs ir neapibrėžti. Kai susiduriame su kažkuo, kas neapibrėžta, neturi veido, mes ieškome jam atitikmenų, įvaizdinimo dalykų. Jei pažiūrėsim į medijas, viena ar kita žiniasklaidos priemonė naudoja specifinį viruso paveiksliuką, kad suteiktų apčiuopiamumą tam virusui“, – kalbėjo A. Kairys.

„Tai rodo tendenciją nematomą grėsmę pavaizduoti kaip matomą“, – pridūrė jis.

Pasak J. Žilinskienės, noras virusui suteikti veidą, kartais gali peraugti ir į ksenofobiją.

„Jis bando sukurti būdus, kaip kontroliuoti tą situaciją. Kur yra neapibrėžtumas, žmogus bando sukurti individualius, asmeninius apibrėžtumus. Tai labai priklauso nuo kiekvieno individualiai. Vienu atveju jis sureaguos į azijiečius, kitas labai racionaliai pasižiūrės. Bet tokia tendencija yra, tačiau labai svarbu šiuos procesus valdyti“, – teigė psichologė.

A. Kairys sako, kad nežinomybė skatina ir perdėtai atsargų elgesį, tačiau to negalima taikyti visai visuomenei, o tik tam tikrai jos daliai.

„Kai mes kalbam apie visą visuomenę, yra visas įmanomas spektras: nuo visiško nesirūpinimo, iki perdėto reagavimo. Kur yra riba? Ar racionalu, pavyzdžiui, pirkt kruopas, ar ne, tai klausimas tiems, kas gali pasakyti, ar toks elgesys turi būti“, – kalbėjo psichologas.

Valdžia ir žiniasklaida turi kurti raminančią atmosferą

Pasak J. Žilinskienės, siekiant, kad nerimas visuomenėje būtų mažesnis, valdžia turi nuolat informuoti žmones, kaip jie turi elgtis, tačiau įvedami apribojimai turi būti ypač apgalvoti.

REKLAMA

„Manau, kad disciplinavimas gali dar labiau didinti paniką, labai svarbu akcentuoti žmogaus asmeninę atsakomybę už save ir savo artimuosius. Kruopščiai turi būti pasirenkamos priemonės, kokios turi būti rekomendacinės, kokios privalomosios, atsakingai įvertinant situaciją“, – sako psichologė.

Ji taip pat sako, kad pats žmogus turi elgtis atsakingai.

„Jis turi aiškiai atsakyti sau, kokios jo atsakomybės ribos yra su ta informacija, kurią gauna. Pirmiausia, kaip tą informaciją interpretuoja, supranta, priima, ką su ja daro. Svarbu yra į informaciją įsiklausyti ir realistiškai vertinti duomenis“, – teigė psichologė.

„Esame visuomenė, gyvename tam tikrose mažose bendruomenėse, žmonės turi būti atsakingi tiek už save, tiek už šalia esančius“, – priduria ji.

Kaip teigė psichologė, viešojoje erdvėje pateikiama dviprasmiška informacija, todėl žmonės ne visuomet pasitiki tiek žiniasklaida, tiek valdžia.

„Pačioje informacijoje yra daug dviprasmiškos informacijos: tarsi skaičiai pasakomi nedideli, bet šalyje paskelbiama ekstremali situacija. Žmonės susiduria su dviguba žinute, kas ir sėja tą paniką. Labai svarbu, kad būtų kuo aiškiau ir nuosekliau informacija pateikiama žmonėms“, – sakė J. Žilinskienė. 

Sąmokslo teorijos didina baimę

Koronavirusui pradėjus plisti tiek Kinijoje, tiek Italijoje, socialiniuose ėmė sklisti sąmokslo teorijos, pavyzdžiui, kad virusas išgyvena šešias dienas ant pakuočių iš Kinijos, kad protrūkis buvo skirtas sunaikinti klestinčią Lombardijos ekonomiką.

Lietuvos žiniasklaida taip pat nuolat sulaukia melagingų pranešimų apie esą nustatytus atvejus. 

REKLAMA

Pasak psichologo, išgalvotų teorijų kūrimas tik didina baimę, tačiau nėra neįprastas.

„Kai mes ne iki galo žinom kažkokias situacijas, dažnai pradedam spėlioti ir iš jų gimsta sąmokslo teorijos. Tai žmogiška, bet sunkina situaciją. Jų prisiklausę žmonės gali imtis nepagrįstų veiksmų, kurie gali net pakenkti. Labai svarbu vertinti šaltinių patikimumą: ar tai yra neaiški feisbuko grupė, ar patikimas šaltinis“, – teigia A. Kairys.

Anot jo, svarbu nepriimti svarbių sprendimų, kai ypač nerimaujama.

„Reikia daryti sprendimus, atsižvelgiant į tai, ką rekomenduoja specialistai, ir nedaryti jų, kai yra žmogui baisiausia. Reikia palaukti, kol nebus taip baisu, galbūt nukreipti mintis, ir tik tada priimti sprendimą“, – sako A. Kairys.

Tai, kad nukreipti mintis yra tinkamas būdas mažinti nerimą, teigia ir J. Žilinskienė.

„Tikrai labai svarbu orientuotis į čia ir dabar, toliau gyventi savo gyvenimą: užsiimti ta veikla, kuri yra įprastinė, kasdienė, neužmiršti savo poreikių“, – sako psichologė.

Perdėtas, impulsyvus informacijos sekimas, anot A. Kairio, didina ir nesaugumo jausmą.

„Kartais verta sąmoningai apriboti informacijos sekimą, apsiriboti vienu šaltiniu ar reguliarumą jų sumažinti“, – teigia psichologas.

Lietuvoje kol kas nėra patvirtintų koronaviruso atvejų, dėl Europoje kilusios šios infekcijos grėsmės trečiadienį šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Pasaulyje iš viso kol kas registruota kiek daugiau nei 82 tūkst. kiniško koronaviruso atvejų ir 2,8 tūkst. mirčių.

Pasaulyje plintant koronavirusui Lietuva jam taip pat intensyviai ruošiasi. TV3 Žinių žurnalistai dalijasi reportažu iš neseniai duris atvėrusio Santaros klinikų Infekcinių ligų korpuso.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
Kaukių pardavimas (nuotr. stop kadras)
Siaučiantis virusas ir dėl to šalyje įteisintas karantinas – aukso laikas spekuliantams. Prekyboje pritrūkus medicininių kaukių ir dezinfekcinio skysčio, jų parūpinti skuba ...
Greitoji pagalba (nuotr. stop kadras)
Po kontakto su koronavirusu užsikrėtusia kolege į karantiną siunčiami Alytaus rajono greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai turi pasirašyti, kad darbo užmokestis už ...
Molėtuose izoliuotas emigrantas pabėgo alkoholio
Kaip jau ne kartą skelbta, visi iš užsienio grįžę lietuviai privalo save izoliuoti 14 d. Tačiau bendra tvarka ir kitų gyventojų saugumas kai kuriems grįžusiems nė motais. ...
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, vakare patvirtinta dar 12 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejų. Šiuo metu Lietuvoje ...
Paprasto karantino gali neužtekti: norint išsigelbėti, teks imtis drakoniškų priemonių (nuotr. SCANPIX)
Namų karantino sąlygų neužtenka, tvirtina prestižinio Harvardo universiteto biostatistikos profesorė Xihong Lin. Atlikti tyrimai rodo, kad siekiant sustabdyti koronaviruso ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų